Gruzija

Iš Kvoseliai.

(Skirtumai tarp versijų)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
S (Parduotuvės - turistinė įranga)
S (Saugumas)
Eilutė 132: Eilutė 132:
Atsargiesniams reikia būti nakvojant laukiniuose pliažuose prie jūros. Ypač jei nėra žmonių aplinkui. Yra narkomanų. Šiaip elgesio taisyklės nesiskiria nuo taisyklių kurių reikia laikytis bet kurioje šalyje.
Atsargiesniams reikia būti nakvojant laukiniuose pliažuose prie jūros. Ypač jei nėra žmonių aplinkui. Yra narkomanų. Šiaip elgesio taisyklės nesiskiria nuo taisyklių kurių reikia laikytis bet kurioje šalyje.
 +
 +
84 procentai gyventojų pasitiki policija. Pagal šį rodiklį Gruzija užima trečią vietą pasaulyje. Nusikalstamumo lygis yra žemas. Banditai seniai persikraustė į Rusiją ar Vakarų Europą - ten ramiau.
== Bendravimas ==
== Bendravimas ==

18:24, 2011 rugpjūčio 2 versija

Turinys

Istorija

Bendra informacija

Kodėl važiuoti

Galima vardinti dešimtis priežasčių kodėl ši šalis įdomi. Man pagrindinė priežastis - ji suteikia tai, ko tau trūksta Lietuvoje. Snieguotų kalnų. Šiltos jūros ir subtropinių miškų žalumos. Daugiabalsės vienuolių giesmės kalnų vienuolyne. Akademijos griuvėsių, kur dėstė Šota Rustaveli. Pusdykumių peizažo. Ir - svarbiausia - šilto ir tikro bendravimo. Užstalės su draugais, kalbantis, diskutuojant ir geriant vyną. Gražių vaizdų galima surasti ir Europoje - bet tokios žmogiškos šilumos - ne. Keliautojas ten - savas. Gruzija ir Lietuva panašaus dydžio. Mes vieni kitą suprantam ir papildom. Mes vieni kitiems įdomūs. Galima bandyti vardinti kitas priežastis kodėl ten ten verta važiuoti. Bet tai bus tik žodžiai. Tiesiog mums ten gerai. Mūsų širdys plaka kartu.

Kaip nuvykti

Lėktuvu. Tai populiariausias būdas.

  • AirBaltic iš Rygos skraido kelis kartus per savaitę į Tbilisį. Reisų jungimas labai patogus - Rygoje tiesiog reiks perbėgti iš vieno lėktuvo į kitą. Tikėtina kaina pirmyn - atgal - apie 1100 litų;
  • LOT: jų kainos geresnės, bet užtat Varšuvoje teks praleisti kelias valandas;
  • AeroSvit - ukrainiečių kompanija, organizuojanti skrydžius iš Vilniaus per Kijevą. Skrenda ne tik į Tbilisį, bet ir į Bataumį bei Kutasį. Matyt pigiausias variantas;

Ieškantiems pačių pigiausių skrydžių verta pasidomėti maršrutu per Stambulą. Reisai iš Stambulo į Batumį yra pigūs, pagal susitarimą Batumio aerouostas aptarnauja ir Turkijos miestą Hopą, todėl taikomi vietinių skrydžių tarifai. Yra ir nebrangūs reisiniai autobusai iš Stambulo ir Ankaros į Tbilisį. Galima pasidomėti ir skrydžiais per Ukrainą.

Automobiliu. Tai žymiai kebliau - dėl problemų su maištinga Gruzijos Abchazijos provincija tiesiausias sausumos kelias yra negalimas. Lieka tokie variantai:

  • per Šiaurės Osetiją. Deja, šis kelias galimas tik NVS piliečiams. Rusija po Rusijos-Gruzijos karo uždraudė ne NVS piliečiams (neva dėl jų keliamo terorizmo pavojaus)įvažiuoti į Rusiją Kaukazo regione (iš Gruzijos ir Azerbaidžano);
  • per Ingušetiją, Azerbaidžaną. Didelis lankas, ne pats saugiausias maršrutas (Čečėnija, Ingušetija), taip pat reikia turėti NVS pilietybę;
  • per Europą ir Turkiją. Ilga kelionė - beveik 4000 km;
  • per Ukrainą, toliau keltu Iljičevsk - Poti. Nuo Vilniaus iki Iljičevsko (uosto šalia Odesos) apie 1100 kilometrų. Iš Iljičevsko į Poti plaukia komfortiškas keltas "Greifswald", kursavęs tarp Klaipėdos ir Mukrano (beje, kelte užrašai lietuviški, o registratūroje kabo Neringos žemėlapis). Kelionė užtrunka dvi paras. Deja, kompanijos UkrFerry supratimas apie keltus yra labai savotiškas - išplaukimas gali vėluoti iki 3 parų. Iljičevsko muitinė garsėja ypatingu debiliškumu - procedūros gali užtrukti apie 8 valandas. Mums teko surinkti apie 60 antspaudų savo automobiliui. Pliusas tame, kad tiek prie Odesos, tiek prie Poti yra puikūs pliažai, kur galima smagiai praleisti laiką, jei kelto išplaukimas būtų atidėtas. Į muitinės procedūras irgi galima žiūrėti kaip į savotišką žaidimą - visi žino, kad anksčiau ar vėliau jas praeisite... Kelionė nėra pigi: mašinos ir 4 keleivių perkėlimas kainuos apie 800 USD;
  • per Ukrainą, toliau keltu Odesa - Stambulas. Tai kruizinis laivas "Kaledonija", išplaukia daugmaž pagal grafiką, kelionė užtrunka parą. Keltas kelia ir automobilius. Nuo Stambulo iki Gruzijos apie 1300 km, bet keliai geri.
  • per Abchaziją. Bandymas įvažiuoti į Gruzijos kontroliuojamą teritoriją per Abchaziją gali baigtis rimtais nemalonumais (kalėjimu ir didele bauda). Gruzija nekontroliuoja sienos perėjimo Abchazijoje, todėl tai traktuojama kaip neteisėtas patekimas į Gruzijos teritoriją. Įmanoma iš Gruzijos kontroliuojamos teritorijos įvažiuoti į Abchaziją (tam reikia gauti Abchazijos URM sutikimą), o iš ten - į Rusiją. Tačiau tai nelegalu, ir sekančios kelionės į Gruziją metu galite turėti rimtų nemalonumų.

Kada keliauti

Gruzija nedaug didesnė už Lietuvą, bet geografinės sąlygos ir klimatas žymiai įvairesnis. Sudarant maršrutą į tai verta atsižvelgti, kad būtų komfortiška temperatūra.

  • Vakarų Gruzija - Juodosios jūros pakrantė. Subtropikai, šiltas ir drėgnas klimatas. Per naujus Metus gali būti ir +20C. Geriausias laikas pasimėgauti jūros malonumais - rugsėjis. Galybė vaisių ir šilta jūra. Rugpjūtį mums per karšta, beto suvažiuoja pusė Armenijos paatostogauti. Birželis - liepa vanduo jau mums pakankamai šiltas, bet vietiniai galvoja kitaip. Pakrantės restoranėliai pradeda atsidaryti apie liepos vidurį;
  • kalnai - Svanetija, Kchevsuretija, Tušeti. Svanetija pasiekiama beveik visada, kitos kalnų vietovės - tik vasara. Geriausias laikas - liepa, rugpjūtis ir rugsėjo pirma pusė. Kitu laiku gali būti vėsoka;
  • Kachetija. Vasara (liepą - rugpjūtį) mums gali būti per karšta. Kachetijos pietūs (David Garedži, Vašlovani nacionalinis parkas) - pusdykumės, vasara ten labai karšta. Geriausias laikas: gegužė - birželis, arba ruduo;
  • miestai. Tas pats principas - liepa-rugpjūtis smagiems pasivaikščiojimams po miestus ne pats geriausias laikas. Per karšta.

Kaip keliauti Gruzijoje

Po Gruziją geriau keliauti patiems

Patogiausias (bet brangiausias) būdas yra keliauti su gidu jo automobiliu. Pasirinksite, ką norėsite aplankyti, kur ir kiek norėsite praleisti laiko. Gidas pasirūpins nakvynėmis. Toks variantas kainuos apie 100 USD dienai (50 USD automobilis, 50 USD gido paslaugos). Papildomai turėsite apmokėti kurą (jis Gruzijoje perpus pigesnis nei pas mus) bei gido nakvynę (apie 20 USD nakčiai). Keliaujant keturiese susidarytų apie 30 USD žmogui/diena.

Kitas variantas - patiems išsinuomoti automobilį - Tbilisyje yra Hertz bei Avis atstovybės. Kainuos apie 50 USD/para už sedaną. Vietinėje kompanijoje galima išsinuomoti džipą ar miniveną apie 80 USD/diena. Ilgesniam laikui nuomojant kaina krenta iki 65 USD. Kadangi nėra pilno draudimo, reikės palikti užstatą (200-300 USD).

Raudona šviesoforo spalva turi atspalvių

Vairuoti Gruzijoje nėra taip baisu kaip pasakoja. Tiesiog reikia tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nebūtinai laikysis eismo taisyklių, o raudona šviesoforo spalva turi atspalvių. Praleidžiant pėstįjį per perėją (sekant Vakarų pavyzdžiu, jos yra nupieštos) reikia suprasti, kad kiti eismo dalyviai pėsčiųjų perėjos ženklus supranta labiau kaip dekoratyvinį elementą. Todėl rūpinantis pėsčiųjų gyvybe geriau jų nepraleisti, nes Jūsų sustojimą ties perėja kiti vairuotojai palaikys automobilio techniniu gedimu. Ir lenks. Pastovus pypsenimas tiesiog reiškia "aš čia". Mosuodami rankomis per atidarytus langus lengvai kirsite judrią gatvę - kiti eismo dalyviai supras ketinimus ir praleis. Maždaug per dieną perprantama vietinė vairavimo maniera (sunkiau būna nuo juos atprasti grįžus namo). Užmiestyje automobilių nėra daug, vairavimas nedaug skiriasi nuo vairavimo Lietuvoje. Keliaujant išsinuomuotu automobiliu reikės pasirūpinti žemėlapiais (dar geriau - GPS navigacija). Kelio ženklų nėra labai daug, galima nuklysti.

Saugos diržai privalomi, net taksi automobiliuose. Kas keisčiausia, kad šios taisyklės griežtai laikomasi.

Patys suprantate, kad pėsčiųjų dalia yra sunkiausia. Net einant per perėją degant žaliam šviesoforo signalui, reikia būti budriems. Viruotojai pėsčiuosius vertina kaip nevykėlius, kurie visada turi pasitraukti iš kelio.

Keliavimas kelionių agentūrų autobusais - nevykęs variantas

Keliauti maršrutiniais mikroautobusais - pigiausias ir populiariausias variantas. Mikroautobusai paprastai startuoja kai susirenka pakankamas keleivių skaičius. Nusiteikite valandėlę kitą palaukti. Gruzijoje neskubama. Autobusiukas ilgesnėje kelionėje gali sustoti gražioje vietoje pietums. Bendrakeleiviai suorganizuos bendrą stalą, be abejo bus vynas ir vairuotojas dalyvaus pasisėdėjime. Gal būt jis bus tamada. Deja, lankytinos vietos paprastai išsidėsčiusios toliau nuo mikroautobusų maršrutų. Populiarus variantas - su mikroautobusu nuvykus į nakvynės vietą toliau po apylinkes keliauti su taksi. Gruzijoje toks dalykas kaip taksi skaitiklis dar nėra žinomas, bet visą dieną pasivažinėti po apylinkes galima sutarti kad ir už 50 larių (orientuokitės į 8-10 larių valandai). Bėda tik kad taksistas nebūtinai bus geras istorinių vietų žinovas. Tai įprastas keliavimo būdas. Paprašykite patarimo nakvynės šeimininkų - arba "suorganizuos" patikimą taksistą, arba pavežios patys.

Keliavimas kelionių agentūrų autobusais - matyt, labiausiai nevykęs variantas. Nepigus ir aplankysite tik standartines turistines vietas.

Keliaujant iš Tbilisio prie jūros (Batumi) ar į Svanetiją (Zugdidį) patogu pasinaudoti traukiniu. Ten ir atgal traukinys išvyksta vakare ir ryte jau būnate vietoje. Elektroninius bilietus galima įsigyti internetu. Vasaros sezono metu bilietus į pajūrį ir atgal verta įsigyti iš anksto.

Pinigai

Gruziniškus larius paprasčiausia išsikeisti bankomate

Gruzijos laris labiau seka dolerį negu eurą. Kartais gerai, kartais nelabai. Paprasčiausia skaičiuoti, kad vienas laris yra apie pusantro lito. Gruzinai skaičiuoja lariais, todėl patogiausia jais ir atsiskaityti. Be abejo, už nakvynę galima atsiskaityti ir doleriais, ir eurais - bet tai kainuos brangiau. Keistis pinigus geriausia bankomatuose. Miestuose jų rasite be problemų. Beje, dauguma bankomatų siūlo išduoti pinigus lariais, eurais ar doleriais. Atsiskaitymas tiesiai kreditine kortele nėra paplitęs.

Mobilus ryšys

Naudoti lietuvišką mobilaus ryšio kortelę vietiniams skambučiams labai brangu. O skambučių reikia - dėl apsistojimo kaimo sodyboje geriau sutarti bent iš ryto, kad šeimininkai galėtų pasiruošti. Patogiausia įsigyti vietinę SIM kortelę, kad ir už 10 larių - jos tikrai užteks visai kelionei. Kortelę su telefono numeriu galima įsigyti tik operatorių salonuose - teks užpildyti paraišką su paso duomenimis. Gruzijos tarptautinis telefono prefiksas +995. 2011 metais Gruzijoje keičiama telefono numerių numeracija - būtinai paskaitykite apie telefono numerių keitimą. Gruzijoje pagrindiniai mobilaus ryšio operatoriai: Magti ir Geocell. Pasak vietinių, Magti turi geriau išplėtotą tinklą, ypač kalnuose.

Skambinant iš Lietuvos į Gruziją ir priimant skambučius Gruzijoje verta pasinaudoti Linkotel paslauga. Reikės truputi pažaisti su internetu, bet poto mokėsite 19-26 cnt už minutę už skambutį į Gruziją ar priimta skambutį iš Lietuvos tenais (papildomai - už vietinį skambutį). Kas svarbiausia - visa tai veiks mobiliame telefone, tiesiog reikės nusipirkti vietinę SIM kortelę (jei norėsite pigiai priiminėti skambučius iš Lietuvos ar skambinti į Lietuvą).

Žemėlapiai

GPS navigacija visada praverčia

Padoriausius Gruzijos turistinius žemėlapius gamina Gruzijos kompanija GeoLand. Juos galima įsigyti jų parduotuvėje Tbilisyje, Telegraph Cul-de-Sac 3 gatvėje (prie Dedena parko). Jie turi paruošę ir GPS Topo žemėlapį Garmin įrenginiams. Deja, žemėlapis brangus - 220 larių. Turizmo informacijos centruose kaip ir likusiame padoriame pasaulyje galima gauti nemokamų turistinių žemėlapių. Didžiausias turistinės informacijos pasirinkimas yra Tbilisio centre, Laisvės aikštėje įsikūrusiame turizmo informacijos centre. Centras įsikūręs buvusiose merijos patalpose. Jame gausite nemokamus Gruzijos regionų žemėlapius. Labai patogi yra nedidelė knygutė "Georgia" raudonais viršeliais. Joje pateikta informacija apie lankytinas vietas ir - svarbiausia - gausybė viešbučių, svečių namų ir sodybų adresų su nuotraukomis.

Google maps kol kas Gruziją rodo kaip "juodą skylę". Visiškai neblogi yra bendruomeniniai Open Street žemėlapiai. Kelių tinklas nėra labai pasikeitęs nuo tarybinių laikų, puikiai tinka ir sovietiniai genštabiniai žemėlapiai. Juos nesunku rasti internete. Yra ir pritaikytų OziExplorer GPS navigacinei programai. Šiame puslapyje yra patalpintos Gruzijos istorinių paminklų GPS žymės (waypoints) OziExplorer programos formatu.

Parduotuvės - turistinė įranga

Nusipirkti Colemann-Primus ar Camping Gaz sistemų dujinių balionėlių tikrai nėra problema. Rasite ir virvių ar kitokio turistinio inventoriaus.

  • Magelani turistinio inventoriaus parduotuvė. Tbilisis, Str. Mitskevichi. 68, tel. +995 32 371919;
  • Mountain House, Kazbegi, Georgia Stepatsmindoje (Kazbegi) įsikūręs informacinis centras ir hostelis. Turi ir parduotuvėlę kurioje galima įsigyti dujų balionėlių. Įsikūrę pačiame centre, prie centrinės aikštės;
  • Levanas - pakeis ar užpildys dujų balionėlius, gali gerom salygom supirkti maistą kelionei pagal sąrašą. El. paštas levani1966@gmail.com, m. tel. +995 593 303 260. Beje, jis turi ir nebrangų guesthous'ą. (rekomendavo Džordžas)

Parduotuvės - maistas

Rasite viską, kai ką pigiau, kai ką brangiau (tarkim rūkytą mėsą), kaip pas mus:

  • visur gausu mažų parduotuvėlių - pasirinkimas menkas, bet pigu;
  • šalyje labai populiarus Populi parduotuvių tinklas - geras pasirinkimas ir normalios kainos;
  • norint įsigyti kažką įpatingo verta aplankyti Good Will supermarket'ą Tbilisyje, Didube rajone. Rasite viską, bet brangoka;
  • biudžetinis variantas - bandyti pirkti turguje. Kaip ir pas mus, kai ką įsigysite gal brangiau, negu parduotuvėje, kai ką gal ir pigiau. Kaip pasiseks. Derėtis nelabai priimta;

Kur apsistoti

WC interpretuojamas įvairiai
Vaizdas iš kaimo sodybos terasos

Provincijų centruose ir turistiniuose miesteliuose be problemų rasite pakankamai komfortiškų viešbučių. Norint pajusti Gruzijos dvasią, žmones ir virtuvę, geriausia apsistoti kaimo sodybose (guesthouse). Šeimininkai paruoš gausią vakarienę, patirsite ką reiškia tikra gruziniška užstalė. Naminis vynas, tostai, puikus maistas, ir - svarbiausia - šiltas ir nuoširdus bendravimas. Būtent dėl bendravimo važiuojama į Gruziją. Dėl žmogiškos šilumos, pajutimo, kad mes viens kitam įdomūs. Kad nesi vien "piniginė". To nesurasi nei Skandinavijoje, nei vakarų Europoje. Gruzija irgi keičiasi, gal po kurio laiko to nebebus ir Gruzijoje. Bet dabar yra. Išmainyti tai į viešbučio "eurokambarį su dušu" būtų kvaila. Galima kelias dienas ištverti ir be dušo. Bet su įdomiais žmonėmis. Geriant vyną, klausant gruziniškų dainų bei tostų. Ir kalbantis. Ryte atsikėlus, pažiūrėti į jus supančius kalnus ir su gruzinišku akcentu sušukti "Vach, kaip puiku". Paprastai kaimo sodyboje būna pasiūlomi ir pusryčiai. O pramerkti akis Gruzijoje įprasta (Kachetijoje - privaloma)taurele čiačios (vynuogių degtinės). Į kelionę jums įdės likusių nuo pusryčių šviežių chačapuri (gruziniška picos variantas - mano nuomone, žymiai labiau vykęs, ypač kelionėje). Nakvynė kaimo sodyboje kainuos apie 20 - 50 larių žmogui. Jei tik nakvynė ir pusryčiai - matyt, apie 25 larius, jei norėsite geros užstalės vakare su vynu - gal būt apie 50 larių. Jei piniginė leidžia - rinkitės pilną maitinimą. Paragausite įvairių gruziniškos virtuvės patiekalų ir puikiai praleisite laiką. Derėtis nėra įprasta.

Vynas

Kachetiškas vynas
Gruzijoje vynas buvo geriamas jau 4 tūkstančius metų prieš Kristaus gimimą

Gruzijoje nuo seno auginamos rkaciteli, mtsvani ir saperavi vynuogių rūšys (Gruzijos teritorijoje vynuogės auginamos jau 6 tūkstančius metų). Vyno gamybos centras - Kachetija. Idealus klimatas vynuogėms. Labai vertinamas ir Vakarų Gruzijos Račios provincijos vynas - žinomiausias yra "Chkvanchkara", ruošiamas iš Ambroleuri rajone surenkamų vynuogių. Dėl karų daugelis vertingų vynuogių rūšių buvo prarasta - tai ir persai, nemėgstantys vyno, ir tarybinė santvarka, kuri viską stengėsi sutvarkyti pagal vieną stilių. Manoma, kad žodis "vynas" yra kilęs nuo gruziniško žodžio ghvino. Iš rkaciteli spaudžiamas baltas vynas, iš saperavi - raudonas. Priklausomai nuo vietovės mikroklimato ir dirvos sudėties, pagamintas vynas vadinamas tos vietovės vardu. Taip Cinandali baltas vynas yra gaminamas iš rkaciteli vynuogių, surinktų Cinandali kaimo rajone. Kindzmarauli raudonas vynas gaminamas iš Kvareli rajone surinktų saperavi rūšies vynuogių. Mums įprasto, į butelius supilstyto balto ar raudono vyno, gruzinai negeria. Šis vynas yra gaminamas pagal europietišką technologiją - iš vynuogių sulčių. Kachetijoje savas vynas yra užraugiamas kartu su išspaudomis: vynuogių sėklomis ir šakelėmis. Vynas turi daug tanino, yra tirštesnis. Deja, toks vynas netinkamas transportavimui. Įdomu, bet pasaulyje egzistuoja tik dvi vyno gaminimo technologijos: europietiška ir kachetiška.

Vyno perpylimas

Vynas brandinamas dideliuose į žemę įkastuose moliniuose induose kchevri. Indai gali būti nuo 20L iki 8 tonų talpos. Eilinis gruzinas savo reikmėms įkasa kokių 1.5t kchevri. Užtenka metams. Vyrai paprastai išragauja per vakarėlį 1-2 litrus vyno, todėl geriamas baltas vynas. Toks kiekis raudono vyno gali sukelti sveikatos problemų - jis labai kelia kraujo spaudimą. Raudonas vynas labiau geriamas žiemą. Priklausomai nuo kokybės, kaimuose mokėsite nuo 1.5 iki 5 larių už litrą naminio vyno. Kavinėse litras naminio vyno (mažesnio kiekio jie nesupranta) kainuoja 4-6 larius.

Maistas

Adžariškas chačiapuri

Įsivaizdavimas kad gruzinai valgo vien tik šašlykus yra klaidingas. Šašlykus žymiai geriau ruošia armėnai, ir Gruzijoje užsisakę šį patiekalą galite nusivilti. Gruziniška virtuvė - tai gausybė įvairių šviežių žolelių ant stalo, troškinta ir kitaip paruošta mėsa, švieži sūriai. Ruošiant patiekalus naudojama labai daug įvairių žolelių ir riešutų. Patiekalų turi būti daug - stalas turi būti pilnas, kuo daugiau lėkščių tuo stalas turtingesnis. Visi patys įsideda ir ragauja patiekalus. Gruziniška virtuvė yra unikali - pas mus analogiškų patiekalų vargu ar rasime. Siūlyčiau paragauti:

  • sacivi - tai Gruzijos virtuvės viršūnė. Kalakuto ar vištos krūtinėlės gabaliukai troškinti graikiškų riešutų padaže. Daug darbo reikalaujantis patiekalas, paprastai ruošiamas tik per šventes. Sunkiai randamas...;
  • chinkali - tokie "peraugę" virtiniai su mėsa. Valgoma rankomis laikant už galiuko. Galiukas paliekamas lėkštėje. Paprastai žmogui užtenka 4 vienetų, bet būna ir išimčių. Laikomas paprastu maistu, kuris turi būti užgeriamas alumi (tai nėra lygis);
  • keptų baklažanų juostelės su riešutų padažu, papuošti granatų sėklomis. Puikus užkandis - rasite visur;
  • lobio - paprastai ruošiama žiemą. Virtos pupelės su prieskoniais - skanu ir maistinga;
  • čachochbili - vištiena pradžioje skrudinama be riebalų, poto troškinama pomidorų, česnakų ir riešutų padaže. Patiekiama keptuvėje. Labai skanu!
  • keptas paršiukas - labai gerbiamas patiekalas. Brangu;
  • čakapuli - su prieskoniais (tarchunu ir tkemali padažu) troškinti ėriuko gabaliukai. Ypatingai skanu!;
  • chačapuri - kiekvienam rajone ji yra skirtinga. Paprastai patiekiama pusryčiams. Kiekviena šeimininkė ją ruošia truputi skirtingai. Populiariausia yra Imeretiška chačapuri - primena itališką picą su sūriu (naudojamas sulguni sūris). Tešla labai trapi ir nesudžiūva, todėl yra labai tinkama keliautojams. Pagrindinis keliautojų patiekalas, galima nusipirkti kiekvienoje parduotuvėje.
  • džiondžioli - labai skanus užkandis. Tai marinuoti medžio pumpurai su šakelėmis, pašlakstyti aliejumi ir apibarstyti svogūnų žiedais. Kaip atrodo papasakoti sunku, bet spalva žalia. Rasite pas kiekvieną šeimininkę kaime. Skanu!
  • phali - užkandis iš sumaltų daržovių.

Labai įdomūs gruziniški sūriai. Jie sūrūs, todėl puikiai tinka prie vyno. Labai vertinami tušetiški puskiečiai sūriai ir sulguni - minkštas sūris. Geras sulgunis turi dalintis juostelėmis ir tirpti burnoje... Na, be abejo vaisiai. Nektarinai, abrikosai, arbūzai. Pajūryje: sviežios citrinos, mandarinai visus metus. Kainos juokingos - kibiras (mažiau neparduoda) prisirpusių nektarinų pakelėje kainuoja apie 10 larių. Tai derlinga šalis su puikiu klimatu - auga net kivi.

Gruziniška užstalė

Maisto užstalėje turi būti daug
Tamada rūpestis kad svečiai pasijustų kaip danguje

Šį meną gruzinai tobulino tūkstantmečiais. Ir jiems tai pavyko. Viskas apgalvota iki smulkmenų, kad užstalės dalyviai galėtų puikiai praleisti vakarą. Visą vakarą veda Tamada - paprastai šeimininkas. Jo pareiga pasirūpinti, kad visi svečiai puikiai praleistų vakarą. Jis sako tostus, šeimininkės neša valgius ant stalo. Labai svarbus marikipe vaidmuo - paprastai tai jauniausias prie stalo. Jo pareiga pasirūpinti pripildyti taures po kiekvieno tosto, prižiūrėti kad nekiltų konfliktų. Geras vakarėlis - kai svečiai grįžta namo laimingi. Tai yra tamados paskirtis. Tostus kelia tiktai tamada. Pirmųjų trijų tostų temos yra tradicinės, bet kiekvienas tamada sakydamas tostą nei karto nepasikartos, kiekvienas tostas bus skirtingas:

  • pirmas tostas keliamas už Dievą - tą, kuris viską sukūrė;
  • antras - už Tėvynę - ten kur gyvename;
  • trečias - už tuos kurių nėra su mumis. Prisimename ir pakeliame bokalus už juos. Jei mes išėjusius artimuosius dažniausiai prisimename tik per Vėlines, gruzinai jų atminimui įrengia sustojimo vietas prie šaltinių. Pakeleivis sustos poilsio įrengtoje aikštelėje, išsitrauks vyno ir išgers taurę už vėlę. Prisimins. Man atrodo kad tai teisinga.
Per teisingą vakarėlį vyras išgeria apie 2 litrus vyno

Vynas geriamas tik Tamadai baigus tostą. Tamada visada geria iki dugno, svečiai - kiek nori. Bet - kiek išgeri, tiek tostui pagarbos rodai. Kai tamada baigia tostą (tai ženklas, kad galima pakelti taures), likę svečiai gali papildyti tostą. Pertraukti tamada - didelis įžeidimas jam. Paprašius tamada gali svečiui perduoti alaverdi. Tada tamada pradeda tostą, o svečias, kuriam perduotas alaverdi, toliau pratęsia temą. Užstalė baigiasi, kai kas nors iš svečių padėkoja šeimininkui (tamada) už puikiai praleistą vakarą. Formaliai po šios padėkos tamada baigia darbą, jei yra norinčių tęsti linksmybes, galima tapti tamada ir toliau tęsti vakarėlį. Bet tai būtų įžeidimas tamada - jis neįvykdė savo pareigų iki galo. Jo pareiga - kad visi svečiai po paskutinio tosto būtų teisingai įkaušę ir jaustų, koks buvo puikus vakarėlis. Ne per daug ir ne per mažai. Šio meno mokosi nuo mažens - pradinukai jau sėdi su svečiais prie stalo (ragaudami vandeniu atskiestą vyną) ir klausosi vyresniųjų pasakojimų. Svetimšaliui išmokti gruziniško oratorinio meno sunku. Geriau patylėti. Klausytis ir džiaugtis gyvenimu. Džiaugtis, kad tu patekai į teisingą vietą. Esi su teisingais žmonėmis. Ir ryte tik pramerkęs akis pasakysi: koks buvo puikus vakaras, o diena bus dar puikesnė. Pilna įspūdžių. Jei taip nutiks - tamada buvo geras. O Jūs pakliuvote į teisingą kompaniją. Pasisekė.

Lietuviai yra alaus gerbėjai. Alus (ludi)Gruzijoje tikrai geras. Čekai (konkrečiai - aludarys Kubiček) išmokino virti gerą alų. Man asmeniškai labiausiai patinka Natachtari - tikrai geras lengvas lager - būna ir skardinėse. Bet - jei pakeliate alaus bokalą tosto metu, tai suprantama, kad Jūs norite, jog tosto linkėjimai išsipildytų priešingai. Tai būdinga tik Kachetijai - vyno kraštui.

Saugumas

Gruzijoje aplamai saugu

Gruzijoje keliauti yra tikrai saugu. Čia tradicinė visuomenė, kurioje svečias (keliautojas) yra labai gerbiamas. Lietuviai dėl savo pozicijos Gruzijos-Rusijos karo metu turi ypatingą pagarbą. Spėju, kad mes turime aukščiausią reitingą. Nuskriausti svečią gali tik degradavęs žmogus. Jei jūs tuo metu esate kažkieno svečias (pas kažką apsistojęs), tai šeimininkas jaus moralinę atsakomybę už jūsų saugumą. Nakvojant palapinėse šalia kaimų, protinga paprašyti leidimo ir patarimo greta esančios sodybos šeimininko. Jis automatiškai taps atsakingu už jūsų saugumą. Jei jus kas nors nuskriaus - nuskriaus ne jus, bet jį - nes jūs jo svečiai. Ir ne tik jį - bet visą jo giminę (klaną). Būdami jo svečiu tampate visos giminės svečiu...

Ypač šių tradicijų laikomasi kalnų rajonuose. Ten reikia balansuoti - nebūti pašaliečiu o tapti svečiu. Per didelis suartėjimas (ypač su nepažįstamais žmonėmis) gręsia svečio statuso praradimu. Reikia balansuoti. Aišku, tai neliečia draugų kuriuos pažįstate.

Atsargiesniams reikia būti nakvojant laukiniuose pliažuose prie jūros. Ypač jei nėra žmonių aplinkui. Yra narkomanų. Šiaip elgesio taisyklės nesiskiria nuo taisyklių kurių reikia laikytis bet kurioje šalyje.

84 procentai gyventojų pasitiki policija. Pagal šį rodiklį Gruzija užima trečią vietą pasaulyje. Nusikalstamumo lygis yra žemas. Banditai seniai persikraustė į Rusiją ar Vakarų Europą - ten ramiau.

Bendravimas

Gretimas stalas siunčia šiam stalui...

Gruzinai bendrauja labai lengvai. Maršrutinio mikroautobuso keleiviai gražioje vietelėje gali surengti užstalę kur kaip tamada vadovaus (gerdamas vyną) autobuso vairuotojas. Susipažįstama ir susirandama draugų labai greitai. Visai nepažįstami žmonės kavinėje gali jums pasiųsti vyno asotį ar vaisių. Keliaujant pakviesti į namus ir ar prisijungti prie užstalės. Jūs - keliautojas - jiems įdomus. Svečias prie stalo - garbė namams. Čia iškyla moralinė dilema - norisi duoti kažką mainais. Visada praverčia turėti suvenyrų. Lietuviai puikiai moka gaminti įvairius vytintus ir rūkytus gaminius, padovanotas skilandukas ar vytinta dešra tikrai bus įvertinti. Susižavėjimą sukelia ir lietuviška duona. Užmirškite lietuvišką šaltumą ir bendraukite. Tam čia ir atvažiavote.

Yra subtilus momentus. Būnant restorane neįprasta kad kompanija pasidalintų sąskaitą. Moka tas, kuris pakvietė į restoraną. Jis užsakinėja patiekalus (aišku, paklausdamas kas ko nori), ir vadovauja vakarui. Kad neatsidurti nepatogioje padėtyje, kada Jūsų gruziniškas draugas bus priverstas apmokėti visos kompanijos vakarienę, turėkite tai omenyje. Kažkas iš kompanijos turi apsiimti šeimininko vaidmenį, aiškiai pakviesti gruziniškus draugus, ir diskrečiai apmokėti sąskaitą. Būti šeiminku, pagal gruzniškus papročius, yra privelegija.

Naudingi patarimai

Su kuo keliauti

Gidai

  • Gia Lapauri. Kino režisierius, dailininkas, fotografas. Išleidęs kelis tomus Gruzijos enciklopedijos vaikams. Puikus gidas ir labai įdomus žmogus. Mėgstamiausios jo vietos: Kchevsuretija ir Kachetija. Veža Nissan XTerra visureigiu. Tel. +995 593 343 023, el. paštas gia.lapauri@gmail.com. Kaina: 100 USD dienai plius kuras ir nakvynė. Asmeniškai rekomenduoju.
  • Vadim Ivanov. Jo namuose Tbilisyje visada surasi apsistojusių lietuvių. Smagus ir nuoširdus žmogus. Organizuoja ekskursijas su minivenu Tayota Celica. Ekskursijos standartinės ir gan brangokos. Tel. +995 598 187 377, el. paštas vadim53@gol.ge.

Kelionių agentūros

  • FAU Travel, jauna ir energinga kompanija užsiimanti kelionių organizavimu. Vežioja komfortabiliais turistiniais mikroautobusais. Atsiliepimai geri.
  • Caucasus Travel, viena iš didžiausių Gruzijos turistinių kompanijų. Nepigus variantas. Viskas priklauso kas ves kelionę...
  • Galant Travel - žino tik standartinius maršrutus.
  • GeorgiCa Travel - panaši į Caucasus.
  • Dila Plus

Suvenyrai namo

Saulėje džiūsta čiurchelos

Aišku, geriausias suvenyras iš Gruzijos yra vynas. Deja, ES muitinė jo kiekį riboja. Draudžiama įvežti naminį vyną, t.y. nepaženklintą gamintojo ženklais. Puiki dovana iš Kachetijos yra čiurčchela - tai tokios dešrelės, pagamintos iš riešutų, aplietų vynuogių sirupu. Senovėje kariai jas imdavo į žygį. Tai tradicinis gruziniškas produktas, jį gamina ir Gruzijos Prezidentas. Skanu ir maistinga. Puiki dovana yra gruziniški sūriai, deja, tai irgi ne visiškai atitinka muitinės taisykles. Kas skanu, tas draudžiama...

Labai gera vieta apsirūpinti dovanomis yra Sausasis Tiltas Tbilisyje. Pasakykite taksistui Сухой мост ir jus nuveš. Įvairūs suvenyrai, rankdarbiai, paveikslai, "blusų turgus". Savaitgalį būna pagyvėjimas.

Ką paskaityti

Kelionių vadovai

  • Georgia, 4th (Bradt Travel Guide. Georgia) naujas 2011 metų leidimas, ISBN-13: 978-1841623573. Šio leidimo nesu matęs (pasirodys tik spalį), bet prieš tai buvęs vadovas puikus - labai detali informacija. Geras pasirinkimas;
  • Lonely Planet Georgia Armenia & Azerbaijan 2008 metų leidimas, ISBN-13: 978-1741044775. Geras vadovas, jei važiuojate tik į Gruziją apsimoka nusipirkti tik Gruzjos dalį pdf formatu. Trumpa ir glausta informacija;
  • Thomas de Waal. The Caucasus: An Introduction Thomas de Waal - britų žurnalistas, nuo 90-tųjų praleides daug laiko Kaukaze ir turbūt geriausiai iš vakariečių žinantis šį kraštą. Šios knygos dar neskaičiau - bet skaičiau jo knygą apie Azerbaidžano-Armenijos konfliktą Kalnų Karabache (galima paskaityti rusišką vertimą BBC tinklapyje). Fantastiškas autorius, gerai žinantis šių kraštų povandenines sroves. Reokomenduoju kurie norėtų suprasti post-sovietinių konfliktų priežastis Kaukaze.

Knygos, kurias verta perskaityti

  • Šota Rustavelis. Karžygys tigro kailyje (vert. Jonas Greičiūnas). Vilnius, "Vaga", 1984. Žinau kad yra naujas Sigito Gedos vertimas, bet visas tiražas akimirksniu buvo išpirktas...

Forumai ir blogai apie Gruziją

  • Lonely Planet Thorn Tree forumas. Anglų kalba. Klausimai - atsakymai apie keliones į Gruziją;
  • Forum Vinskogo. Rusų kalba. Labai aktyvus resursas su atasakaitomis apie keliones. Surasite atsakymus į daugelį klausimų;
  • Forum Nukri. Rusų kalba. Vienas iš seniausių forumų apie Gruziją. Dabar nelabai aktyvus, bet atsakymą gausite;
  • Irakly forum. Rusų kalba. Aktyvus forumas apie Gruziją - dauguma dalyvių perbėgo iš Nukri;
  • Suxumi blogas. Rusų kalba. Vienas iš populiariausių blogerių rusakalbėje blogosferoje. Jei norite sužinoti naujausias žinias iš Gruzijos - tada čia. Gausite ir atsakymą;

Nuorodos

  • Saugotinų teritorijų agentūra Naudingas resursas kaip keliauti po parkus ir saugotinas teritorijas. Daug praktinės informacijos, deja, realizacija gavosi stipriai komplikuota;
Asmeniniai įrankiai
Translate