http://www.kvoseliai.lt/w/index.php?title=Specialus:Ind%C4%97lis&feed=atom&target=DangeKvoseliai - Naudotojo įnašas [lt]2024-03-28T23:50:12ZIš Kvoseliai.MediaWiki 1.15.1http://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-27T12:43:24Z<p>Dange: /* Boržomi */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus '''Nanotsmindos''' miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, '''Ninotsmindos''' ir '''Akchalkalaki''' apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkada ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki '''Akchaltikchės''' miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visą laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Panorama primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis; labai jaukus kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. Kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems, kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką, tinkamiausias metas - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams papildomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== '''Achalcichė''' ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo, kad visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje - vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaite, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet reikia turėti žibintuvėlį.<br />
<br />
Vienuolyno apapėdėje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pakilus porą kilometrų viršun, galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagu vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima sėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto - baltas mūrinukas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą, esantį už apie poros kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams būtina apsilankyti. Iš išorės - apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti žibintuvėlius;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračiais organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno, Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje pastatyta II amžiuje prieš mūsų erą. Išlikusi XIV amžiaus tvirtovė. Kontroliavo strateginį Šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštą XVI amžiuje užėmė turkai ir valdė pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palaipioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.<br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo '''Achalcikchė'''. Prie kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje - kanjono pakrašty. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Aplankykite.<br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglynai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800 m iki 2642 m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomio miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomio '''Achaltcikchė''' link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynę parke (5 GEL žmogui), gausite puikų '''trekingo''' žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklalapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio iki 4 dienų trukmės. Įrengtos 4 stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudųjų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keli parko vartai, paprastai prie jų įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų, kur teko nakvoti palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų, aplink eglynas (kuru apsirūpinti lengva), nedidelis upeliukas. Puiku vakaroti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama keliauti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšit į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui pamatysite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nelabai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8 km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, maždaug už kilometro nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (rodyklė prie kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Yra viskas, kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima terasoje arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Reikėtų paskambinti iš anksto ir užsisakyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi Šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (irgi parko vartai) yra svečių namai (rodyklė prie kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų - penki kilometrai;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau - moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III sūnų didįjį kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas SPA kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko. Būdamas vos 28 metų, važinėdamas motociklu, netikėtai čia ir mirė. Širdis ir kiti organai palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iškart už Abastumani, važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po Sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputį atsigauna. Labai žavi senoji kurorto architektūra - mediniai namai su išraižytais balkonais. Deja, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumanio_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumanio observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas tebeveikia - vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesiogiai stebėti dangų. Su observatorijos astronomais galima sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekas nepasikeitė) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Lankytis jose galima visą parą, vietą labai mėgsta vietos gyventojai. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę gan nepaprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešbutis centre užsidarė. Geriau apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į šį kraštą nutekėjusi dar 1970-aisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvį jie gamina skaniai, bet šašlyko geriau neprašykit.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Mineraliniais vandenimis ir parkais garsus kurortas. Gražiai restauruotas senamiestis. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas įkurtas 1829 metais, įvertinus mineralinio vandens gydomąsias savybes. Tarybiniais laikais pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vietą mėgsta gruzinai. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglynais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Labai skaniai kepa upėtakius. Gera vieta apsistoti ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka.<br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700 m aukštyje, klimatas švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai pūškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų, organizuojančių bekelės ("offroad") keliones.<br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30 km nuo Akchalchichės važiuojant link Godzerži perėjos. Vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iškart už vienuolyno prasideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje pastatyta VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopija caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-27T12:41:57Z<p>Dange: /* Abastumani */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus '''Nanotsmindos''' miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, '''Ninotsmindos''' ir '''Akchalkalaki''' apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkada ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki '''Akchaltikchės''' miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visą laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Panorama primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis; labai jaukus kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. Kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems, kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką, tinkamiausias metas - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams papildomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== '''Achalcichė''' ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo, kad visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje - vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaite, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet reikia turėti žibintuvėlį.<br />
<br />
Vienuolyno apapėdėje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pakilus porą kilometrų viršun, galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagu vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima sėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto - baltas mūrinukas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą, esantį už apie poros kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams būtina apsilankyti. Iš išorės - apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti žibintuvėlius;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračiais organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno, Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje pastatyta II amžiuje prieš mūsų erą. Išlikusi XIV amžiaus tvirtovė. Kontroliavo strateginį Šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštą XVI amžiuje užėmė turkai ir valdė pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palaipioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.<br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo '''Achalcikchė'''. Prie kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje - kanjono pakrašty. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Aplankykite.<br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglynai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800 m iki 2642 m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomio miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomio '''Achaltcikchė''' link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynę parke (5 GEL žmogui), gausite puikų '''trekingo''' žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklalapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio iki 4 dienų trukmės. Įrengtos 4 stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudųjų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keli parko vartai, paprastai prie jų įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų, kur teko nakvoti palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų, aplink eglynas (kuru apsirūpinti lengva), nedidelis upeliukas. Puiku vakaroti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama keliauti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšit į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui pamatysite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nelabai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8 km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, maždaug už kilometro nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (rodyklė prie kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Yra viskas, kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima terasoje arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Reikėtų paskambinti iš anksto ir užsisakyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi Šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (irgi parko vartai) yra svečių namai (rodyklė prie kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų - penki kilometrai;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau - moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III sūnų didįjį kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas SPA kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko. Būdamas vos 28 metų, važinėdamas motociklu, netikėtai čia ir mirė. Širdis ir kiti organai palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iškart už Abastumani, važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po Sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputį atsigauna. Labai žavi senoji kurorto architektūra - mediniai namai su išraižytais balkonais. Deja, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumanio_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumanio observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas tebeveikia - vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesiogiai stebėti dangų. Su observatorijos astronomais galima sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekas nepasikeitė) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Lankytis jose galima visą parą, vietą labai mėgsta vietos gyventojai. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę gan nepaprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešbutis centre užsidarė. Geriau apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į šį kraštą nutekėjusi dar 1970-aisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvį jie gamina skaniai, bet šašlyko geriau neprašykit.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką restauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas įkurtas 1829 metais, įvertinus mineralinio vandens gydomąsias savybes. Tarybiniais laikais pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vietą mėgsta gruzinai. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglynais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Labai skaniai kepa upėtakius. Gera vieta apsistoti ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka.<br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700 m aukštyje, klimatas švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai pūškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų, organizuojančių bekelės ("offroad") keliones.<br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30 km nuo Akchalchichės važiuojant link Godzerži perėjos. Vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iškart už vienuolyno prasideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje pastatyta VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopija caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-27T12:39:56Z<p>Dange: /* Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas */ kas yra trekingas?</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus '''Nanotsmindos''' miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, '''Ninotsmindos''' ir '''Akchalkalaki''' apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkada ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki '''Akchaltikchės''' miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visą laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Panorama primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis; labai jaukus kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. Kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems, kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką, tinkamiausias metas - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams papildomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== '''Achalcichė''' ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo, kad visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje - vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaite, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet reikia turėti žibintuvėlį.<br />
<br />
Vienuolyno apapėdėje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pakilus porą kilometrų viršun, galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagu vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima sėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto - baltas mūrinukas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą, esantį už apie poros kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams būtina apsilankyti. Iš išorės - apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti žibintuvėlius;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračiais organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno, Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje pastatyta II amžiuje prieš mūsų erą. Išlikusi XIV amžiaus tvirtovė. Kontroliavo strateginį Šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštą XVI amžiuje užėmė turkai ir valdė pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palaipioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.<br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo '''Achalcikchė'''. Prie kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje - kanjono pakrašty. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Aplankykite.<br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglynai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800 m iki 2642 m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomio miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomio '''Achaltcikchė''' link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynę parke (5 GEL žmogui), gausite puikų '''trekingo''' žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklalapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio iki 4 dienų trukmės. Įrengtos 4 stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudųjų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keli parko vartai, paprastai prie jų įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų, kur teko nakvoti palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų, aplink eglynas (kuru apsirūpinti lengva), nedidelis upeliukas. Puiku vakaroti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama keliauti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšit į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui pamatysite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nelabai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8 km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, maždaug už kilometro nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (rodyklė prie kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Yra viskas, kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima terasoje arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Reikėtų paskambinti iš anksto ir užsisakyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi Šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (irgi parko vartai) yra svečių namai (rodyklė prie kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų - penki kilometrai;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau - moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III sūnų didijį kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas SPA kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko. Būdamas vos 28 metų, važinėdamas motociklu, netikėtai čia ir mirė. Širdis ir kiti organai palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iškart už Abastumani, važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po Sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputį atsigauna. Labai žavi senoji kurorto architektūra - mediniai namai su išraižytais balkonais. Deja, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas tebeveikia - vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesiogiai stebėti dangų. Su observatorijos astronomais galima sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekas nepasikeitė) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Apsilankyti jose galima visą parą, vietą labai mėgsta vietos gyventojai. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę gan nepaprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešbutis centre užsidarė. Geriau apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į šį kraštą nutekėjusi dar 1970-aisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvį jie gamina skaniai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką restauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas įkurtas 1829 metais, įvertinus mineralinio vandens gydomąsias savybes. Tarybiniais laikais pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vietą mėgsta gruzinai. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglynais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Labai skaniai kepa upėtakius. Gera vieta apsistoti ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka.<br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700 m aukštyje, klimatas švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai pūškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų, organizuojančių bekelės ("offroad") keliones.<br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30 km nuo Akchalchichės važiuojant link Godzerži perėjos. Vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iškart už vienuolyno prasideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje pastatyta VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopija caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-27T12:37:14Z<p>Dange: /* Sapara vienuolynas */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus '''Nanotsmindos''' miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, '''Ninotsmindos''' ir '''Akchalkalaki''' apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkada ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki '''Akchaltikchės''' miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visą laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Panorama primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis; labai jaukus kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. Kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems, kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką, tinkamiausias metas - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams papildomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== '''Achalcichė''' ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo, kad visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje - vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaite, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet reikia turėti žibintuvėlį.<br />
<br />
Vienuolyno apapėdėje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pakilus porą kilometrų viršun, galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagu vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima sėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto - baltas mūrinukas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą, esantį už apie poros kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams būtina apsilankyti. Iš išorės - apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti žibintuvėlius;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračiais organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno, Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje pastatyta II amžiuje prieš mūsų erą. Išlikusi XIV amžiaus tvirtovė. Kontroliavo strateginį Šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštą XVI amžiuje užėmė turkai ir valdė pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palaipioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.<br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo '''Achalcikchė'''. Prie kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje - kanjono pakrašty. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Aplankykite.<br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglynai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800 m iki 2642 m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomio miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomio Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynę parke (5 GEL žmogui), gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklalapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio iki 4 dienų trukmės. Įrengtos 4 stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudųjų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keleri parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur teko nakvoti palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų, aplink eglynas (kuru apsirūpinti lengva), nedidelis upeliukas. Puiku vakaroti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama keliauti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui pamatysite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nelabai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8 km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, maždaug kilometras nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (rodyklė prie kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Yra viskas, kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima terasoje arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Reikėtų paskambinti iš anksto ir užsisakyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi Šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (irgi parko vartai) yra svečių namai (rodyklė prie kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penki kilometrai;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau - moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III sūnų didijį kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas SPA kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko. Būdamas vos 28 metų, važinėdamas motociklu, netikėtai čia ir mirė. Širdis ir kiti organai palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iškart už Abastumani, važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po Sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputį atsigauna. Labai žavi senoji kurorto architektūra - mediniai namai su išraižytais balkonais. Deja, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas tebeveikia - vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesiogiai stebėti dangų. Su observatorijos astronomais galima sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekas nepasikeitė) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Apsilankyti jose galima visą parą, vietą labai mėgsta vietos gyventojai. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę gan nepaprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešbutis centre užsidarė. Geriau apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į šį kraštą nutekėjusi dar 1970-aisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvį jie gamina skaniai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką restauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas įkurtas 1829 metais, įvertinus mineralinio vandens gydomąsias savybes. Tarybiniais laikais pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vietą mėgsta gruzinai. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglynais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Labai skaniai kepa upėtakius. Gera vieta apsistoti ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka.<br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700 m aukštyje, klimatas švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai pūškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų, organizuojančių bekelės ("offroad") keliones.<br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30 km nuo Akchalchichės važiuojant link Godzerži perėjos. Vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iškart už vienuolyno prasideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje pastatyta VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopija caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-27T12:36:43Z<p>Dange: /* Kchertvisi tvirtovė */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus '''Nanotsmindos''' miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, '''Ninotsmindos''' ir '''Akchalkalaki''' apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkada ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki '''Akchaltikchės''' miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visą laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Panorama primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis; labai jaukus kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. Kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems, kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką, tinkamiausias metas - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams papildomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== '''Achalcichė''' ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo, kad visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje - vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaite, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet reikia turėti žibintuvėlį.<br />
<br />
Vienuolyno apapėdėje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pakilus porą kilometrų viršun, galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagu vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima sėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto - baltas mūrinukas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą, esantį už apie poros kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams būtina apsilankyti. Iš išorės - apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti žibintuvėlius;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračiais organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno, Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje pastatyta II amžiuje prieš mūsų erą. Išlikusi XIV amžiaus tvirtovė. Kontroliavo strateginį Šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštą XVI amžiuje užėmė turkai ir valdė pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palaipioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.<br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Prie kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje - kanjono pakrašty. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti.<br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglynai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800 m iki 2642 m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomio miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomio Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynę parke (5 GEL žmogui), gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklalapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio iki 4 dienų trukmės. Įrengtos 4 stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudųjų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keleri parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur teko nakvoti palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų, aplink eglynas (kuru apsirūpinti lengva), nedidelis upeliukas. Puiku vakaroti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama keliauti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui pamatysite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nelabai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8 km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, maždaug kilometras nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (rodyklė prie kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Yra viskas, kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima terasoje arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Reikėtų paskambinti iš anksto ir užsisakyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi Šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (irgi parko vartai) yra svečių namai (rodyklė prie kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penki kilometrai;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau - moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III sūnų didijį kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas SPA kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko. Būdamas vos 28 metų, važinėdamas motociklu, netikėtai čia ir mirė. Širdis ir kiti organai palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iškart už Abastumani, važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po Sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputį atsigauna. Labai žavi senoji kurorto architektūra - mediniai namai su išraižytais balkonais. Deja, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas tebeveikia - vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesiogiai stebėti dangų. Su observatorijos astronomais galima sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekas nepasikeitė) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Apsilankyti jose galima visą parą, vietą labai mėgsta vietos gyventojai. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę gan nepaprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešbutis centre užsidarė. Geriau apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į šį kraštą nutekėjusi dar 1970-aisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvį jie gamina skaniai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką restauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas įkurtas 1829 metais, įvertinus mineralinio vandens gydomąsias savybes. Tarybiniais laikais pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vietą mėgsta gruzinai. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglynais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Labai skaniai kepa upėtakius. Gera vieta apsistoti ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka.<br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700 m aukštyje, klimatas švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai pūškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų, organizuojančių bekelės ("offroad") keliones.<br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30 km nuo Akchalchichės važiuojant link Godzerži perėjos. Vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iškart už vienuolyno prasideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje pastatyta VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopija caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-27T12:35:15Z<p>Dange: /* Vardzija */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus '''Nanotsmindos''' miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, '''Ninotsmindos''' ir '''Akchalkalaki''' apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkada ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki '''Akchaltikchės''' miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visą laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Panorama primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis; labai jaukus kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. Kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems, kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką, tinkamiausias metas - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams papildomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== '''Achalcichė''' ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo, kad visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje - vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaite, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet reikia turėti žibintuvėlį.<br />
<br />
Vienuolyno apapėdėje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pakilus porą kilometrų viršun, galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagu vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima sėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto - baltas mūrinukas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą, esantį už apie poros kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams būtina apsilankyti. Iš išorės - apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti žibintuvėlius;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračiais organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje pastatyta II amžiuje prieš mūsų erą. Išlikusi XIV amžiaus tvirtovė. Kontroliavo strateginį Šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštą XVI amžiuje užimtė turkai, kurie kontroliavo pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palaipioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.<br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Prie kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje - kanjono pakrašty. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti.<br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglynai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800 m iki 2642 m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomio miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomio Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynę parke (5 GEL žmogui), gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklalapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio iki 4 dienų trukmės. Įrengtos 4 stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudųjų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keleri parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur teko nakvoti palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų, aplink eglynas (kuru apsirūpinti lengva), nedidelis upeliukas. Puiku vakaroti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama keliauti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui pamatysite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nelabai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8 km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, maždaug kilometras nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (rodyklė prie kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Yra viskas, kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima terasoje arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Reikėtų paskambinti iš anksto ir užsisakyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi Šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (irgi parko vartai) yra svečių namai (rodyklė prie kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penki kilometrai;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau - moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III sūnų didijį kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas SPA kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko. Būdamas vos 28 metų, važinėdamas motociklu, netikėtai čia ir mirė. Širdis ir kiti organai palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iškart už Abastumani, važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po Sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputį atsigauna. Labai žavi senoji kurorto architektūra - mediniai namai su išraižytais balkonais. Deja, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas tebeveikia - vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesiogiai stebėti dangų. Su observatorijos astronomais galima sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekas nepasikeitė) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Apsilankyti jose galima visą parą, vietą labai mėgsta vietos gyventojai. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę gan nepaprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešbutis centre užsidarė. Geriau apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į šį kraštą nutekėjusi dar 1970-aisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvį jie gamina skaniai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką restauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas įkurtas 1829 metais, įvertinus mineralinio vandens gydomąsias savybes. Tarybiniais laikais pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vietą mėgsta gruzinai. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglynais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Labai skaniai kepa upėtakius. Gera vieta apsistoti ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka.<br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700 m aukštyje, klimatas švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai pūškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų, organizuojančių bekelės ("offroad") keliones.<br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30 km nuo Akchalchichės važiuojant link Godzerži perėjos. Vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iškart už vienuolyno prasideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje pastatyta VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopija caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-27T12:30:32Z<p>Dange: /* Achalcichė */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus '''Nanotsmindos''' miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, '''Ninotsmindos''' ir '''Akchalkalaki''' apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkada ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki '''Akchaltikchės''' miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visą laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Panorama primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis; labai jaukus kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. Kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems, kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką, tinkamiausias metas - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams papildomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== '''Achalcichė''' ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo, kad visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaitu, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet turėti prožektorių reikia.<br />
<br />
Vienuolyno apačioje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pasikėlus porą kilometrų viršun galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, jis yra Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagiausia vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima pasėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto baltas mūrinis namas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą apie porą kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams kur būtina apsilankyti. Iš išorės tai apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti lemputes;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračius organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje pastatyta II amžiuje prieš mūsų erą. Išlikusi XIV amžiaus tvirtovė. Kontroliavo strateginį Šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštą XVI amžiuje užimtė turkai, kurie kontroliavo pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palaipioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.<br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Prie kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje - kanjono pakrašty. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti.<br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglynai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800 m iki 2642 m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomio miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomio Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynę parke (5 GEL žmogui), gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklalapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio iki 4 dienų trukmės. Įrengtos 4 stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudųjų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keleri parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur teko nakvoti palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų, aplink eglynas (kuru apsirūpinti lengva), nedidelis upeliukas. Puiku vakaroti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama keliauti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui pamatysite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nelabai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8 km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, maždaug kilometras nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (rodyklė prie kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Yra viskas, kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima terasoje arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Reikėtų paskambinti iš anksto ir užsisakyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi Šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (irgi parko vartai) yra svečių namai (rodyklė prie kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penki kilometrai;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau - moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III sūnų didijį kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas SPA kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko. Būdamas vos 28 metų, važinėdamas motociklu, netikėtai čia ir mirė. Širdis ir kiti organai palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iškart už Abastumani, važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po Sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputį atsigauna. Labai žavi senoji kurorto architektūra - mediniai namai su išraižytais balkonais. Deja, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas tebeveikia - vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesiogiai stebėti dangų. Su observatorijos astronomais galima sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekas nepasikeitė) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Apsilankyti jose galima visą parą, vietą labai mėgsta vietos gyventojai. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę gan nepaprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešbutis centre užsidarė. Geriau apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į šį kraštą nutekėjusi dar 1970-aisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvį jie gamina skaniai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką restauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas įkurtas 1829 metais, įvertinus mineralinio vandens gydomąsias savybes. Tarybiniais laikais pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vietą mėgsta gruzinai. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglynais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Labai skaniai kepa upėtakius. Gera vieta apsistoti ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka.<br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700 m aukštyje, klimatas švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai pūškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų, organizuojančių bekelės ("offroad") keliones.<br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30 km nuo Akchalchichės važiuojant link Godzerži perėjos. Vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iškart už vienuolyno prasideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje pastatyta VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopija caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-27T12:29:41Z<p>Dange: /* Kuriam laikui važiuoti */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus '''Nanotsmindos''' miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, '''Ninotsmindos''' ir '''Akchalkalaki''' apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkada ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki '''Akchaltikchės''' miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visą laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Panorama primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis; labai jaukus kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. Kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems, kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką, tinkamiausias metas - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams papildomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Achalcichė ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo kad, visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo ypatinga zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaitu, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet turėti prožektorių reikia.<br />
<br />
Vienuolyno apačioje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pasikėlus porą kilometrų viršun galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, jis yra Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagiausia vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima pasėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto baltas mūrinis namas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą apie porą kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams kur būtina apsilankyti. Iš išorės tai apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti lemputes;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračius organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje pastatyta II amžiuje prieš mūsų erą. Išlikusi XIV amžiaus tvirtovė. Kontroliavo strateginį Šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštą XVI amžiuje užimtė turkai, kurie kontroliavo pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palaipioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.<br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Prie kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje - kanjono pakrašty. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti.<br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglynai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800 m iki 2642 m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomio miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomio Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynę parke (5 GEL žmogui), gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklalapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio iki 4 dienų trukmės. Įrengtos 4 stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudųjų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keleri parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur teko nakvoti palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų, aplink eglynas (kuru apsirūpinti lengva), nedidelis upeliukas. Puiku vakaroti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama keliauti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui pamatysite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nelabai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8 km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, maždaug kilometras nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (rodyklė prie kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Yra viskas, kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima terasoje arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Reikėtų paskambinti iš anksto ir užsisakyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi Šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (irgi parko vartai) yra svečių namai (rodyklė prie kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penki kilometrai;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau - moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III sūnų didijį kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas SPA kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko. Būdamas vos 28 metų, važinėdamas motociklu, netikėtai čia ir mirė. Širdis ir kiti organai palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iškart už Abastumani, važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po Sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputį atsigauna. Labai žavi senoji kurorto architektūra - mediniai namai su išraižytais balkonais. Deja, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas tebeveikia - vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesiogiai stebėti dangų. Su observatorijos astronomais galima sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekas nepasikeitė) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Apsilankyti jose galima visą parą, vietą labai mėgsta vietos gyventojai. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę gan nepaprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešbutis centre užsidarė. Geriau apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į šį kraštą nutekėjusi dar 1970-aisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvį jie gamina skaniai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką restauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas įkurtas 1829 metais, įvertinus mineralinio vandens gydomąsias savybes. Tarybiniais laikais pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vietą mėgsta gruzinai. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglynais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Labai skaniai kepa upėtakius. Gera vieta apsistoti ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka.<br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700 m aukštyje, klimatas švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai pūškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų, organizuojančių bekelės ("offroad") keliones.<br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30 km nuo Akchalchichės važiuojant link Godzerži perėjos. Vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iškart už vienuolyno prasideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje pastatyta VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopija caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-27T12:28:34Z<p>Dange: /* Kodėl Samcchė-Džavachetija */ šituos pavadinimus peržiūrėk visame tekste, įvairuoja!</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus '''Nanotsmindos''' miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, '''Ninotsmindos''' ir '''Akchalkalaki''' apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkada ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki '''Akchaltikchės''' miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visą laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Panorama primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis; labai jaukus kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką tinkamiausias - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams paplidomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Achalcichė ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo kad, visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo ypatinga zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaitu, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet turėti prožektorių reikia.<br />
<br />
Vienuolyno apačioje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pasikėlus porą kilometrų viršun galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, jis yra Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagiausia vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima pasėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto baltas mūrinis namas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą apie porą kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams kur būtina apsilankyti. Iš išorės tai apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti lemputes;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračius organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje pastatyta II amžiuje prieš mūsų erą. Išlikusi XIV amžiaus tvirtovė. Kontroliavo strateginį Šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštą XVI amžiuje užimtė turkai, kurie kontroliavo pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palaipioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.<br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Prie kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje - kanjono pakrašty. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti.<br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglynai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800 m iki 2642 m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomio miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomio Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynę parke (5 GEL žmogui), gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklalapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio iki 4 dienų trukmės. Įrengtos 4 stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudųjų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keleri parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur teko nakvoti palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų, aplink eglynas (kuru apsirūpinti lengva), nedidelis upeliukas. Puiku vakaroti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama keliauti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui pamatysite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nelabai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8 km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, maždaug kilometras nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (rodyklė prie kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Yra viskas, kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima terasoje arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Reikėtų paskambinti iš anksto ir užsisakyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi Šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (irgi parko vartai) yra svečių namai (rodyklė prie kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penki kilometrai;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau - moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III sūnų didijį kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas SPA kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko. Būdamas vos 28 metų, važinėdamas motociklu, netikėtai čia ir mirė. Širdis ir kiti organai palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iškart už Abastumani, važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po Sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputį atsigauna. Labai žavi senoji kurorto architektūra - mediniai namai su išraižytais balkonais. Deja, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas tebeveikia - vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesiogiai stebėti dangų. Su observatorijos astronomais galima sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekas nepasikeitė) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Apsilankyti jose galima visą parą, vietą labai mėgsta vietos gyventojai. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę gan nepaprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešbutis centre užsidarė. Geriau apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į šį kraštą nutekėjusi dar 1970-aisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvį jie gamina skaniai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką restauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas įkurtas 1829 metais, įvertinus mineralinio vandens gydomąsias savybes. Tarybiniais laikais pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vietą mėgsta gruzinai. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglynais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Labai skaniai kepa upėtakius. Gera vieta apsistoti ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka.<br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700 m aukštyje, klimatas švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai pūškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų, organizuojančių bekelės ("offroad") keliones.<br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30 km nuo Akchalchichės važiuojant link Godzerži perėjos. Vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iškart už vienuolyno prasideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje pastatyta VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopija caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-07-25T06:47:04Z<p>Dange: /* Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos */ Tetriai ir GEL tas pats pinigas?</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta, kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys sužaliuos įkištas į žemę. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėms po apylinkes. Jei norisi tiesiog atostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai smagiau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiukšlių, aukštos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai atviri iki spalio ... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė ne taip kepina, vanduo malonus, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - vertėtų užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumio beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, todėl gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis-Gori-Kutaisis-Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gorio ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Intensyvus turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku lenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis už kokio puskilometrio nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Sustokite.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis-Calka-Achalcikchė-Godzerži perėja-Batumis''. Prieš kelerius metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Goriu, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumio truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|parduotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD - keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, dažnai vėluoja, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. <br />
** Tarp Sočio ir Batumio kasdien plaukia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso nuo to, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi gražus saulėtas oras. Bet čia subtropikai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas ir gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Mums tai primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia pro rūkelį, bet tai nusvilina. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra - nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio-'''Gionio''' Gorio??, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis ypatingas. Taip ir vadinamas "adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus... <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - '''Gurijos'''??? kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperija. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos - tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šota Rustavelis poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik mini šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, užsukite.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir '''viduržemio'''???. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją, reikės maždaug 6 valandų, vyrams paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia poilsiaujančių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais norint išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo - apie 24 km, paskutiniai 8 km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilusis ryšys neveikia - reikia paėjėti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs riešutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Už puskilometrio nuo reindžerių stovyklos (parko vartų) ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir '''4000 metų senumo''' ????'''kas'''[[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius XII amžiaus tiltus - dar naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18 km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet automobiliu nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pasistatyti palapinę laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Reikėtų iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4, tel. +995 577 101 803.<br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje išlikusi dar romėnų I-II amžiuje statyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nelabai įspūdingas objektas, bet, turint laiko, aplankyti galima. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - gruzinų labai vertinama poilsio vieta. Kalnai tęsiasi iki jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai, kur galima paskanauti šviežios žuvies. Teisinga vieta apsistoti.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumio, maždaug 10 km nuo Batumio centro ir 5 km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8 dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas, užsiveisė botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais, aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, bendrauti labai įdomu. Mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgiama lietuvių. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos atsiveria puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, yra ir koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, jei paprašysite, šeimininkė paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų, kuriuose teko apsistoti - puikūs šeimininkai ir geros sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai vykdavo sode...). Rezo: m. tel. +995 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-07-25T06:43:56Z<p>Dange: /* Gonio */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta, kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys sužaliuos įkištas į žemę. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėms po apylinkes. Jei norisi tiesiog atostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai smagiau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiukšlių, aukštos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai atviri iki spalio ... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė ne taip kepina, vanduo malonus, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - vertėtų užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumio beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, todėl gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis-Gori-Kutaisis-Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gorio ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Intensyvus turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku lenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis už kokio puskilometrio nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Sustokite.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis-Calka-Achalcikchė-Godzerži perėja-Batumis''. Prieš kelerius metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Goriu, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumio truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|parduotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD - keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, dažnai vėluoja, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. <br />
** Tarp Sočio ir Batumio kasdien plaukia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso nuo to, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi gražus saulėtas oras. Bet čia subtropikai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas ir gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Mums tai primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia pro rūkelį, bet tai nusvilina. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra - nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio-'''Gionio''' Gorio??, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis ypatingas. Taip ir vadinamas "adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus... <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - '''Gurijos'''??? kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperija. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos - tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šota Rustavelis poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik mini šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, užsukite.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir '''viduržemio'''???. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją, reikės maždaug 6 valandų, vyrams paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia poilsiaujančių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais norint išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo - apie 24 km, paskutiniai 8 km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilusis ryšys neveikia - reikia paėjėti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs riešutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Už puskilometrio nuo reindžerių stovyklos (parko vartų) ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir '''4000 metų senumo''' ????'''kas'''[[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius XII amžiaus tiltus - dar naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18 km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet automobiliu nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pasistatyti palapinę laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Reikėtų iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4, tel. +995 577 101 803.<br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje išlikusi dar romėnų I-II amžiuje statyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nelabai įspūdingas objektas, bet, turint laiko, aplankyti galima. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - gruzinų labai vertinama poilsio vieta. Kalnai tęsiasi iki jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai, kur galima paskanauti šviežios žuvies. Teisinga vieta apsistoti.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumio, maždaug 10 km nuo Batumio centro ir 5 km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8 dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais, aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, bendrauti labai įdomu. Mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgiama lietuvių. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeimininkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų, kuriuose teko apsisti - puikūs šeimininkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai vykdavo sode...). Rezo: m. tel. +995 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-07-25T06:42:51Z<p>Dange: /* Kintriši saugotinos teritorijos (NP) */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta, kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys sužaliuos įkištas į žemę. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėms po apylinkes. Jei norisi tiesiog atostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai smagiau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiukšlių, aukštos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai atviri iki spalio ... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė ne taip kepina, vanduo malonus, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - vertėtų užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumio beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, todėl gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis-Gori-Kutaisis-Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gorio ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Intensyvus turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku lenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis už kokio puskilometrio nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Sustokite.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis-Calka-Achalcikchė-Godzerži perėja-Batumis''. Prieš kelerius metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Goriu, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumio truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|parduotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD - keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, dažnai vėluoja, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. <br />
** Tarp Sočio ir Batumio kasdien plaukia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso nuo to, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi gražus saulėtas oras. Bet čia subtropikai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas ir gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Mums tai primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia pro rūkelį, bet tai nusvilina. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra - nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio-'''Gionio''' Gorio??, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis ypatingas. Taip ir vadinamas "adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus... <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - '''Gurijos'''??? kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperija. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos - tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šota Rustavelis poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik mini šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, užsukite.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir '''viduržemio'''???. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją, reikės maždaug 6 valandų, vyrams paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia poilsiaujančių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais norint išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo - apie 24 km, paskutiniai 8 km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilusis ryšys neveikia - reikia paėjėti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs riešutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Už puskilometrio nuo reindžerių stovyklos (parko vartų) ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir '''4000 metų senumo''' ????'''kas'''[[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius XII amžiaus tiltus - dar naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18 km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet automobiliu nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pasistatyti palapinę laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Reikėtų iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4, tel. +995 577 101 803.<br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nelabai įspūdingas objektas, bet, turint laiko, aplankyti galima. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - gruzinų labai vertinama poilsio vieta. Kalnai tęsiasi iki jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai, kur galima paskanauti šviežios žuvies. Teisinga vieta apsistoti.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumio, maždaug 10 km nuo Batumio centro ir 5 km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8 dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais, aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, bendrauti labai įdomu. Mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgiama lietuvių. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeimininkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų, kuriuose teko apsisti - puikūs šeimininkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai vykdavo sode...). Rezo: m. tel. +995 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-07-25T06:41:07Z<p>Dange: /* Batumio botanikos parkas */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta, kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys sužaliuos įkištas į žemę. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėms po apylinkes. Jei norisi tiesiog atostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai smagiau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiukšlių, aukštos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai atviri iki spalio ... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė ne taip kepina, vanduo malonus, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - vertėtų užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumio beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, todėl gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis-Gori-Kutaisis-Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gorio ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Intensyvus turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku lenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis už kokio puskilometrio nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Sustokite.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis-Calka-Achalcikchė-Godzerži perėja-Batumis''. Prieš kelerius metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Goriu, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumio truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|parduotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD - keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, dažnai vėluoja, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. <br />
** Tarp Sočio ir Batumio kasdien plaukia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso nuo to, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi gražus saulėtas oras. Bet čia subtropikai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas ir gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Mums tai primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia pro rūkelį, bet tai nusvilina. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra - nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio-'''Gionio''' Gorio??, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis ypatingas. Taip ir vadinamas "adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus... <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - '''Gurijos'''??? kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperija. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos - tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šota Rustavelis poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik mini šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, užsukite.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir '''viduržemio'''???. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją, reikės maždaug 6 valandų, vyrams paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia poilsiaujančių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais norint išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo - apie 24 km, paskutiniai 8 km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilusis ryšys neveikia - reikia paėjėti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs riešutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Už puskilometrio nuo reindžerių stovyklos (parko vartų) ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir 4000 metų senumo [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius XII amžiaus tiltus - vis dar stovi ir naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18 km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet automobiliu nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pasistatyti palapinę laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Reikėtų iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4, tel. +995 577 101 803.<br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nelabai įspūdingas objektas, bet, turint laiko, aplankyti galima. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - gruzinų labai vertinama poilsio vieta. Kalnai tęsiasi iki jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai, kur galima paskanauti šviežios žuvies. Teisinga vieta apsistoti.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumio, maždaug 10 km nuo Batumio centro ir 5 km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8 dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais, aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, bendrauti labai įdomu. Mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgiama lietuvių. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeimininkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų, kuriuose teko apsisti - puikūs šeimininkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai vykdavo sode...). Rezo: m. tel. +995 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-07-25T06:39:52Z<p>Dange: /* Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta, kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys sužaliuos įkištas į žemę. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėms po apylinkes. Jei norisi tiesiog atostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai smagiau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiukšlių, aukštos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai atviri iki spalio ... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė ne taip kepina, vanduo malonus, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - vertėtų užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumio beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, todėl gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis-Gori-Kutaisis-Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gorio ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Intensyvus turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku lenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis už kokio puskilometrio nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Sustokite.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis-Calka-Achalcikchė-Godzerži perėja-Batumis''. Prieš kelerius metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Goriu, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumio truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|parduotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD - keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, dažnai vėluoja, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. <br />
** Tarp Sočio ir Batumio kasdien plaukia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso nuo to, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi gražus saulėtas oras. Bet čia subtropikai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas ir gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Mums tai primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia pro rūkelį, bet tai nusvilina. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra - nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio-'''Gionio''' Gorio??, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis ypatingas. Taip ir vadinamas "adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus... <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - '''Gurijos'''??? kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperija. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos - tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šota Rustavelis poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik mini šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, užsukite.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir viduržemio. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją reikės maždaug 6 valandų, vyram paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia jame žmonių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais norint išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo - apie 24 km, paskutiniai 8 km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilusis ryšys neveikia - reikia paėjėti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs riešutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Už puskilometrio nuo reindžerių stovyklos (parko vartų) ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir 4000 metų senumo [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius XII amžiaus tiltus - vis dar stovi ir naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18 km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet automobiliu nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pasistatyti palapinę laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Reikėtų iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4, tel. +995 577 101 803.<br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nelabai įspūdingas objektas, bet, turint laiko, aplankyti galima. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - gruzinų labai vertinama poilsio vieta. Kalnai tęsiasi iki jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai, kur galima paskanauti šviežios žuvies. Teisinga vieta apsistoti.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumio, maždaug 10 km nuo Batumio centro ir 5 km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8 dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais, aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, bendrauti labai įdomu. Mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgiama lietuvių. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeimininkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų, kuriuose teko apsisti - puikūs šeimininkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai vykdavo sode...). Rezo: m. tel. +995 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-07-25T06:38:46Z<p>Dange: /* Batumis */ nesuprantu, ką šiame tekste reiškia promenada - kelis kartus kartojamas.</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta, kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys sužaliuos įkištas į žemę. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėms po apylinkes. Jei norisi tiesiog atostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai smagiau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiukšlių, aukštos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai atviri iki spalio ... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė ne taip kepina, vanduo malonus, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - vertėtų užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumio beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, todėl gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis-Gori-Kutaisis-Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gorio ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Intensyvus turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku lenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis už kokio puskilometrio nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Sustokite.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis-Calka-Achalcikchė-Godzerži perėja-Batumis''. Prieš kelerius metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Goriu, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumio truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|parduotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD - keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, dažnai vėluoja, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. <br />
** Tarp Sočio ir Batumio kasdien plaukia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso nuo to, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi gražus saulėtas oras. Bet čia subtropikai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas ir gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Mums tai primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia pro rūkelį, bet tai nusvilina. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra - nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio-'''Gionio''' Gorio??, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis ypatingas. Taip ir vadinamas "adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus... <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - '''Gurijos'''??? kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperija. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos - tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šotą Rustavelis savo poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik minim šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, verta aplankyti.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir viduržemio. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją reikės maždaug 6 valandų, vyram paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia jame žmonių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais norint išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo - apie 24 km, paskutiniai 8 km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilusis ryšys neveikia - reikia paėjėti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs riešutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Už puskilometrio nuo reindžerių stovyklos (parko vartų) ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir 4000 metų senumo [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius XII amžiaus tiltus - vis dar stovi ir naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18 km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet automobiliu nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pasistatyti palapinę laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Reikėtų iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4, tel. +995 577 101 803.<br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nelabai įspūdingas objektas, bet, turint laiko, aplankyti galima. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - gruzinų labai vertinama poilsio vieta. Kalnai tęsiasi iki jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai, kur galima paskanauti šviežios žuvies. Teisinga vieta apsistoti.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumio, maždaug 10 km nuo Batumio centro ir 5 km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8 dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais, aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, bendrauti labai įdomu. Mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgiama lietuvių. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeimininkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų, kuriuose teko apsisti - puikūs šeimininkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai vykdavo sode...). Rezo: m. tel. +995 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-07-25T06:35:36Z<p>Dange: /* Maistas */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta, kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys sužaliuos įkištas į žemę. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėms po apylinkes. Jei norisi tiesiog atostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai smagiau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiukšlių, aukštos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai atviri iki spalio ... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė ne taip kepina, vanduo malonus, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - vertėtų užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumio beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, todėl gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis-Gori-Kutaisis-Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gorio ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Intensyvus turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku lenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis už kokio puskilometrio nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Sustokite.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis-Calka-Achalcikchė-Godzerži perėja-Batumis''. Prieš kelerius metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Goriu, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumio truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|parduotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD - keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, dažnai vėluoja, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. <br />
** Tarp Sočio ir Batumio kasdien plaukia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso nuo to, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi gražus saulėtas oras. Bet čia subtropikai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas ir gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Mums tai primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia pro rūkelį, bet tai nusvilina. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra - nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio-'''Gionio''' Gorio??, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis ypatingas. Taip ir vadinamas "adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus... <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - Gurijos kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperijos. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos, tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šotą Rustavelis savo poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik minim šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, verta aplankyti.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir viduržemio. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją reikės maždaug 6 valandų, vyram paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia jame žmonių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais norint išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo - apie 24 km, paskutiniai 8 km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilusis ryšys neveikia - reikia paėjėti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs riešutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Už puskilometrio nuo reindžerių stovyklos (parko vartų) ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir 4000 metų senumo [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius XII amžiaus tiltus - vis dar stovi ir naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18 km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet automobiliu nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pasistatyti palapinę laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Reikėtų iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4, tel. +995 577 101 803.<br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nelabai įspūdingas objektas, bet, turint laiko, aplankyti galima. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - gruzinų labai vertinama poilsio vieta. Kalnai tęsiasi iki jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai, kur galima paskanauti šviežios žuvies. Teisinga vieta apsistoti.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumio, maždaug 10 km nuo Batumio centro ir 5 km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8 dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais, aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, bendrauti labai įdomu. Mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgiama lietuvių. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeimininkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų, kuriuose teko apsisti - puikūs šeimininkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai vykdavo sode...). Rezo: m. tel. +995 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-07-25T06:34:35Z<p>Dange: /* Jūra */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta, kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys sužaliuos įkištas į žemę. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėms po apylinkes. Jei norisi tiesiog atostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai smagiau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiukšlių, aukštos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai atviri iki spalio ... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė ne taip kepina, vanduo malonus, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - vertėtų užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumio beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, todėl gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis-Gori-Kutaisis-Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gorio ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Intensyvus turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku lenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis už kokio puskilometrio nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Sustokite.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis-Calka-Achalcikchė-Godzerži perėja-Batumis''. Prieš kelerius metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Goriu, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumio truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|parduotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD - keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, dažnai vėluoja, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. <br />
** Tarp Sočio ir Batumio kasdien plaukia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso nuo to, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi gražus saulėtas oras. Bet čia subtropikai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas ir gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Mums tai primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia pro rūkelį, bet tai nusvilina. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra - nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio-'''Gionio''' Gorio??, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis yra ypatingas. Taip ir vadinamas "Adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, Adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus. <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - Gurijos kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperijos. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos, tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šotą Rustavelis savo poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik minim šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, verta aplankyti.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir viduržemio. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją reikės maždaug 6 valandų, vyram paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia jame žmonių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais norint išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo - apie 24 km, paskutiniai 8 km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilusis ryšys neveikia - reikia paėjėti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs riešutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Už puskilometrio nuo reindžerių stovyklos (parko vartų) ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir 4000 metų senumo [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius XII amžiaus tiltus - vis dar stovi ir naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18 km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet automobiliu nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pasistatyti palapinę laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Reikėtų iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4, tel. +995 577 101 803.<br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nelabai įspūdingas objektas, bet, turint laiko, aplankyti galima. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - gruzinų labai vertinama poilsio vieta. Kalnai tęsiasi iki jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai, kur galima paskanauti šviežios žuvies. Teisinga vieta apsistoti.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumio, maždaug 10 km nuo Batumio centro ir 5 km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8 dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais, aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, bendrauti labai įdomu. Mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgiama lietuvių. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeimininkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų, kuriuose teko apsisti - puikūs šeimininkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai vykdavo sode...). Rezo: m. tel. +995 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-07-25T06:33:31Z<p>Dange: /* Klimatas */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta, kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys sužaliuos įkištas į žemę. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėms po apylinkes. Jei norisi tiesiog atostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai smagiau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiukšlių, aukštos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai atviri iki spalio ... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė ne taip kepina, vanduo malonus, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - vertėtų užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumio beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, todėl gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis-Gori-Kutaisis-Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gorio ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Intensyvus turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku lenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis už kokio puskilometrio nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Sustokite.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis-Calka-Achalcikchė-Godzerži perėja-Batumis''. Prieš kelerius metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Goriu, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumio truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|parduotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD - keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, dažnai vėluoja, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. <br />
** Tarp Sočio ir Batumio kasdien plaukia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso nuo to, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi gražus saulėtas oras. Bet čia subtropikai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas ir gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Mums tai primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia pro rūkelį, bet tai nusvilina. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio - Gionio, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis yra ypatingas. Taip ir vadinamas "Adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, Adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus. <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - Gurijos kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperijos. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos, tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šotą Rustavelis savo poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik minim šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, verta aplankyti.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir viduržemio. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją reikės maždaug 6 valandų, vyram paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia jame žmonių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais norint išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo - apie 24 km, paskutiniai 8 km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilusis ryšys neveikia - reikia paėjėti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs riešutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Už puskilometrio nuo reindžerių stovyklos (parko vartų) ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir 4000 metų senumo [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius XII amžiaus tiltus - vis dar stovi ir naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18 km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet automobiliu nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pasistatyti palapinę laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Reikėtų iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4, tel. +995 577 101 803.<br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nelabai įspūdingas objektas, bet, turint laiko, aplankyti galima. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - gruzinų labai vertinama poilsio vieta. Kalnai tęsiasi iki jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai, kur galima paskanauti šviežios žuvies. Teisinga vieta apsistoti.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumio, maždaug 10 km nuo Batumio centro ir 5 km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8 dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais, aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, bendrauti labai įdomu. Mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgiama lietuvių. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeimininkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų, kuriuose teko apsisti - puikūs šeimininkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai vykdavo sode...). Rezo: m. tel. +995 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-07-25T06:31:30Z<p>Dange: /* Kaip nuvykti */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta, kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys sužaliuos įkištas į žemę. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėms po apylinkes. Jei norisi tiesiog atostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai smagiau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiukšlių, aukštos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai atviri iki spalio ... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė ne taip kepina, vanduo malonus, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - vertėtų užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumio beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, todėl gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis-Gori-Kutaisis-Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gorio ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Intensyvus turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku lenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis už kokio puskilometrio nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Sustokite.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis-Calka-Achalcikchė-Godzerži perėja-Batumis''. Prieš kelerius metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Goriu, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumio truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|parduotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD - keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, dažnai vėluoja, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. <br />
** Tarp Sočio ir Batumio kasdien plaukia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi geras saulėtas oras. Bet čia subtropkai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas, kuriame gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Kas mums primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia per rūkelį, bet tai netrukdo jus svilinti. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio - Gionio, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis yra ypatingas. Taip ir vadinamas "Adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, Adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus. <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - Gurijos kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperijos. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos, tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šotą Rustavelis savo poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik minim šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, verta aplankyti.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir viduržemio. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją reikės maždaug 6 valandų, vyram paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia jame žmonių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais norint išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo - apie 24 km, paskutiniai 8 km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilusis ryšys neveikia - reikia paėjėti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs riešutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Už puskilometrio nuo reindžerių stovyklos (parko vartų) ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir 4000 metų senumo [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius XII amžiaus tiltus - vis dar stovi ir naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18 km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet automobiliu nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pasistatyti palapinę laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Reikėtų iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4, tel. +995 577 101 803.<br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nelabai įspūdingas objektas, bet, turint laiko, aplankyti galima. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - gruzinų labai vertinama poilsio vieta. Kalnai tęsiasi iki jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai, kur galima paskanauti šviežios žuvies. Teisinga vieta apsistoti.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumio, maždaug 10 km nuo Batumio centro ir 5 km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8 dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais, aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, bendrauti labai įdomu. Mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgiama lietuvių. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeimininkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų, kuriuose teko apsisti - puikūs šeimininkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai vykdavo sode...). Rezo: m. tel. +995 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-07-25T06:15:54Z<p>Dange: /* Kada važiuoti */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta, kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys sužaliuos įkištas į žemę. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėms po apylinkes. Jei norisi tiesiog atostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai smagiau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiukšlių, aukštos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai atviri iki spalio ... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė ne taip kepina, vanduo malonus, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - verta užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumi beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis - Gori - Kutaisis - Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gori ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Didelis turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku aplenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis koks puskilometris nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Verta sustoti.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis - Calka - Achalcikchė - Godzerži perėja - Batumis''. Prieš kelis metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Gori, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumi truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|paruotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. Keltas dažnai vėluoja;<br />
** Tarp Rusijos Soči ir Batumio kasdien plaikia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi geras saulėtas oras. Bet čia subtropkai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas, kuriame gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Kas mums primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia per rūkelį, bet tai netrukdo jus svilinti. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio - Gionio, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis yra ypatingas. Taip ir vadinamas "Adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, Adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus. <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - Gurijos kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperijos. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos, tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šotą Rustavelis savo poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik minim šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, verta aplankyti.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir viduržemio. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją reikės maždaug 6 valandų, vyram paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia jame žmonių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais norint išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo - apie 24 km, paskutiniai 8 km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilusis ryšys neveikia - reikia paėjėti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs riešutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Už puskilometrio nuo reindžerių stovyklos (parko vartų) ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir 4000 metų senumo [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius XII amžiaus tiltus - vis dar stovi ir naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18 km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet automobiliu nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pasistatyti palapinę laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Reikėtų iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4, tel. +995 577 101 803.<br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nelabai įspūdingas objektas, bet, turint laiko, aplankyti galima. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - gruzinų labai vertinama poilsio vieta. Kalnai tęsiasi iki jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai, kur galima paskanauti šviežios žuvies. Teisinga vieta apsistoti.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumio, maždaug 10 km nuo Batumio centro ir 5 km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8 dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais, aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, bendrauti labai įdomu. Mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgiama lietuvių. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeimininkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų, kuriuose teko apsisti - puikūs šeimininkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai vykdavo sode...). Rezo: m. tel. +995 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-07-25T05:56:30Z<p>Dange: /* Kuriam laikui važiuoti */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta, kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys sužaliuos įkištas į žemę. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėms po apylinkes. Jei norisi tiesiog atostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai smagiau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad tai per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti gan permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiūkšlių, užkeltos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai dar iki spalio atviri... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė jau ne taip kepina, vanduo toks komfortiškas, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - verta užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumi beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis - Gori - Kutaisis - Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gori ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Didelis turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku aplenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis koks puskilometris nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Verta sustoti.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis - Calka - Achalcikchė - Godzerži perėja - Batumis''. Prieš kelis metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Gori, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumi truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|paruotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. Keltas dažnai vėluoja;<br />
** Tarp Rusijos Soči ir Batumio kasdien plaikia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi geras saulėtas oras. Bet čia subtropkai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas, kuriame gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Kas mums primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia per rūkelį, bet tai netrukdo jus svilinti. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio - Gionio, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis yra ypatingas. Taip ir vadinamas "Adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, Adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus. <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - Gurijos kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperijos. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos, tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šotą Rustavelis savo poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik minim šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, verta aplankyti.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir viduržemio. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją reikės maždaug 6 valandų, vyram paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia jame žmonių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais norint išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo - apie 24 km, paskutiniai 8 km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilusis ryšys neveikia - reikia paėjėti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs riešutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Už puskilometrio nuo reindžerių stovyklos (parko vartų) ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir 4000 metų senumo [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius XII amžiaus tiltus - vis dar stovi ir naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18 km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet automobiliu nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pasistatyti palapinę laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Reikėtų iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4, tel. +995 577 101 803.<br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nelabai įspūdingas objektas, bet, turint laiko, aplankyti galima. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - gruzinų labai vertinama poilsio vieta. Kalnai tęsiasi iki jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai, kur galima paskanauti šviežios žuvies. Teisinga vieta apsistoti.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumio, maždaug 10 km nuo Batumio centro ir 5 km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8 dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais, aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, bendrauti labai įdomu. Mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgiama lietuvių. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeimininkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų, kuriuose teko apsisti - puikūs šeimininkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai vykdavo sode...). Rezo: m. tel. +995 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-07-25T05:55:50Z<p>Dange: /* Kodėl Adžarija */</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta, kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys sužaliuos įkištas į žemę. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėm po apylinkes. Jei norisi tiesiog paatostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai geriau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad tai per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti gan permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiūkšlių, užkeltos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai dar iki spalio atviri... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė jau ne taip kepina, vanduo toks komfortiškas, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - verta užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumi beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis - Gori - Kutaisis - Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gori ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Didelis turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku aplenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis koks puskilometris nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Verta sustoti.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis - Calka - Achalcikchė - Godzerži perėja - Batumis''. Prieš kelis metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Gori, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumi truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|paruotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. Keltas dažnai vėluoja;<br />
** Tarp Rusijos Soči ir Batumio kasdien plaikia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi geras saulėtas oras. Bet čia subtropkai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas, kuriame gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Kas mums primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia per rūkelį, bet tai netrukdo jus svilinti. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio - Gionio, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis yra ypatingas. Taip ir vadinamas "Adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, Adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus. <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - Gurijos kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperijos. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos, tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šotą Rustavelis savo poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik minim šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, verta aplankyti.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir viduržemio. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją reikės maždaug 6 valandų, vyram paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia jame žmonių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais norint išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo - apie 24 km, paskutiniai 8 km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilusis ryšys neveikia - reikia paėjėti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs riešutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Už puskilometrio nuo reindžerių stovyklos (parko vartų) ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir 4000 metų senumo [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius XII amžiaus tiltus - vis dar stovi ir naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18 km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet automobiliu nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pasistatyti palapinę laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Reikėtų iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4, tel. +995 577 101 803.<br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nelabai įspūdingas objektas, bet, turint laiko, aplankyti galima. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - gruzinų labai vertinama poilsio vieta. Kalnai tęsiasi iki jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai, kur galima paskanauti šviežios žuvies. Teisinga vieta apsistoti.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumio, maždaug 10 km nuo Batumio centro ir 5 km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8 dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais, aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, bendrauti labai įdomu. Mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgiama lietuvių. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeimininkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų, kuriuose teko apsisti - puikūs šeimininkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai vykdavo sode...). Rezo: m. tel. +995 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_%C5%A0ida-KartlisGruzija: Šida-Kartlis2012-07-24T14:01:35Z<p>Dange: /* Maistas */</p>
<hr />
<div>= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="42.063568" lon="44.13208" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.966128, 44.210272<br />
Uplistsikhe senovinis miestas<br />
41.987317, 44.113599<br />
Goris. Stalino muziejus<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Šida-Kartlis ==<br />
<br />
Tai ne pati įdomiausia Gruzijos provincija. Šiaurinė provincijos dalis yra okupuota ir ten paskelbta Pietų Osetijos Respublika (apie 15-30 tūkstančių gyventojų - maždaug kaip Molėtų rajonas), nuo 2008 metų karo visiškai kontroliuojama Rusijos, ten įkūrusios karines bazes. Pietų Osetija yra Kaukazo priekalnėse, likusi provincijos dalis - Mtkvari upės slėnis. Pietinėje dalyje vėl kalnai, yra įdomių bažnyčių ir vienuolynų. Įdomiausi objektai - Goris ir Uplistsikhe. Pakeliui tęsiasi naujos vienodų individualių namų gyvenvietės - namai pabėgėliams iš Pietų Osetijos. <br />
<br />
Antras pagal dydį provincijos miestelis - Chašuris (beje, 1928-1934 metais vadintas Stalinisi). Jei reikia hamako - reikia užsukite čia. Visas miestelis - ištisa hamakų prekyvietė. Matyt, čia didžiausias hamakų pasirinkimas pasaulyje. <br />
<br />
Per Šida-Kartlis eina pagrindinė Gruzijos magistralė, jungianti rytų ir vakarų Gruziją. Bet kokiu atveju keliaujant teks pravažiuoti. Tikrai verta aplankyti Uplistsikhe. Goris ir Uplistsikhe - turistinės vietos, yra kur apsistoti. Už Gorio prie autostrados veikia dvi modernios degalinės su restoranais, parduotuvėmis, interneto kavinėmis ir pan. - patogi vieta pasipildyti atsargų keliaujant prie jūros.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
<br />
Goris yra apie 70 km nuo Tbilisio, pasiekiamas nauja autostrada. Paprastai planuojamos pusės dienos kelionės iš Tbilisio ir atgal arba sustojama keliaujant į Vardziją ar prie jūros.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Goris ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Stalino_muziejus.jpg|200px|thumb|left| Stalino muziejus]]<br />
Turbūt vienintelis miestas, turintis Stalino alėją (pagrindinės gatvės pavadinimas užrašytas angliškai: Stalin Avenue). Stalino statulos miesto centre nebėra. 2008 metų karo metu Gorį užėmė Rusijos kariuomenė. Dalis gyventojų pasitraukė, miestą kelias dienas plėšė Rusijos kariai ir osetinų sukilėliai. Griežtai buvo uždrausta liesti pagrindinę įžymybę - Stalino muziejų. Važiuojant atkreipkite dėmesį į Rusijos kariuomenės sudegintus gyvenamuosius namus: sunaikinta artilerijosnamo dalis atstatyta tamsiomis plokštėmis. Atstatyti visiškai sugriauti namai. Vietiniai gyventojai arba gidas papasakos, kaip kareiviai plėšė viską, ką tik rasdavo. <br />
<br />
Įdomus Stalino muziejus,įkurtas 1937-ais metais Berijos iniciatyva, kad būtų įamžintas Stalino genialumas. Namas pastatytas 1957 metais. Ekspozicijoje dominuoja dovanos Stalinui, straipsniai apie jį ir jo asmeniniai daiktai. Yra specialus memorialas su pomirtine kauke. Perkeltas namas, kuriame gimė Stalinas, autentiškas traukinio vagonas, kuriuo Stalinas važinėjo į Jaltą ir Potsdamą (tik neperšaunami stiklai pakeisti paprastais). Muziejuje pirmą kartą buvau (Vytas) 1978 metais, ekspozija visai nepakeista. Muziejaus privalumas - pajusti sustojusį laiką, kitą epochą. Net TSRS laikais muziejus keldavo dvilypius jausmus - Stalino era jau buvo pasibaigusi. Labai teisingas sprendimas užkonservuoti laiką - tuo muziejus ir įdomus. Negyvenusiems TSRS, muziejus greičiausiai bus neįdomus. 2012 metais Gruzijos vyriausybė nusprendė pertvarkyti ekspoziciją į stalinizmo nusikaltimų muziejų. Norint pajusti stalinizmo tvaiką, reikia paskubėti. <br />
<br />
Muziejuje ekskursijos tik su vietiniais angliškai arba rusiškai kalbančiais gidais. Įėjimas pakankamai brangus - apie 6 GEL (be gido). Už teisę fotografuoti papildomas mokestis. Suvenyrų parduotuvėje nenustebkite radę vyno ir išvydę simpatišką gruzinę, aprengtą NKVD uniforma.<br />
<br />
== Uplistsikhe ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Uplistchikche.jpg|200px|thumb|left|Uplistsikhe]]<br />
Etimologija: gruz. reiškia "valdovo tvirtovė".<br />
Miestas olose, unikalus archeologijos paminklas, esantis ~15 km nuo Gorio. Pirmieji žmonės čia apsigyveno maždaug I tūkstantmetyje pr. Kr., čia buvo svarbi pagoniškų dievų šventykla. Miestu tapo IV a. pr. Kr., tada miestas išsiplėtė iki 9,5 ha, susiformavo miesto struktūra. IX–XI a., kai Tbilisis buvo okupuotas arabų, '''Uplickiche'''??? buvo Gruzijos valdovų sostinė. Buvusiame politiniame ir religiniame (pagonybės laikais) centre gyveno apie 10,000 aukštos kilmės žmonių (didikai, žyniai, valdovas). IV a. priėmus krikščionybę, čia ir toliau slapta buvo atliekamos pagonių apeigos. XII a., išvadavus Tbilisį, '''Uplickichės'''???? reikšmė sumenko. XIII a. miestą nusiaubė Čingizchano kariuomenė. XV a. padovanota kaip tėvonija vietos feodalui, tarnavo kaip priebėga gyventojams karo metu. XIX a. sunyko, čia gyveno piemenys. 1920 m. stiprus žemės drebėjimas sunaikino dalį miesto ir atidengė jo dalį, iki tol buvusią olose. Žemiau miesto yra senosios gyvenvietės liekanų (sovietų valdžia liepė žmonėms šią gyvenvietę palikti).<br />
<br />
Išliko svarbiausių struktūrų liekanos: sosto salė (vad. "'''Tamaros''' ??? salė"; prie jos verta apžiūrėti valdovų mažas, tik 5000 litrų, vyno atsargas ir vaistinę); pagoniška šventykla, vėliau perstatyta į krikščionišką; teatras; gyvenamieji būstai, turgus, vandentiekis, pagrindinė gatvė. Virš miesto pastatyta Uplicchuli bažnyčia (pastatyta ~X a., rekonstruota XVII-XVIII a). Archeologai mieste suskaičiavo virš 70 svarbių objektų.<br />
<br />
Miestą archeologai kasinėja nuo 1957 m.. Radiniai saugomi vietos muziejuje (2011 spalį muziejus uždarytas rekonstrukcijai), tačiau jei susitarsite - darbuotojai parodys laikiną ekspoziciją, kurioje pamatysite bene 3 metrų skersmens kovos vežimo ratą, papuošalų ir kitų įdomių priešistorės daiktų. Veikia suvenyrų parduotuvė: jei domina proistore, verta užeiti.<br />
<br />
Miestas lankytinas tik su gidu. Niekas kitas neparodys, kur buvo valdovo vaistinė, kur spausdavo vyną, o kur įrengti laikini kapai. Gidas nuves prie manomo '''Ulickichės'''??? architekto namo ir papasakos daug įdomių istorijų apie miestą ir jo istoriją. Reikėtų susitarti su gidu, kad jis duotų daugiau laisvo laiko, nei skirta: vieta tikrai ypatinga, norisi įsidėmėti ir nufotografuoti kiekvieną kampelį, liudijantį gruzinų architektūros genijų.<br />
<br />
Viena iš įdomiausių Gruzijos istorinių vietų. Po gausybės aplankytų IX-X amžiaus vienuolynų tikrai stebina senovinis antikinis miestas (sostinė) su išlikusia infrastruktūra. Rekomenduoju.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Kaip patekti ==<br />
* Gorį lengvai galima pasiekti maršrutiniu taksi (apie 1,5 val. kelionės/ 4 lariai, važiuoja dažnai);<br />
* į Uplistsikhe galima nuvažiuoti maršrutiniu taksi (kryptis - Khakhveri kaimas, paprašius nuveš iki muziejaus);<br />
* visuomeniniu transportu pasiekus Gorio geležinkelio stotį, galima samdytis taksi iki Uplistsikhe. Pagalvokite, kaip grįšite atgalios.<br />
<br />
== Nakvynės == <br />
* Inturist viešbutis. Pačiame centre šalia Stalino muziejaus. TSRS laikų aukščiausia klasė. Būna karštas vanduo. 50 GEL (LP);<br />
* svečių namai Khakhveri kaime (apie 1 km nuo Uplistsikhe). Vieta turistams. Veikia tik turistiniu sezonu (nuo gegužės). Dėl nakvynės tartis su Uplistsikhe direktoriumi Zyra Sadagahvili (tel. +995 599 148 124, el. paštas zyra1957@mail.ru). Jį rasite administracijos pastate prie įėjimo į muziejų;<br />
* svečių namai Tsminda tskali, Agmashenebeli str. 19. Šeimininkės: Olia +995 598 552 053, Tamta +995 598 341 985, 25 lariai žmogui.<br />
* Goryje yra privačių ir labai smagių svečių namų - tarkitės su Zyra, patars.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Goryje lengvai rasite mielų restoranėlių pavalgyti. Internete rekomenduojama apsilankyti chinkalių namuose;<br />
* nakvojant Khakhveri, maistu geriau pasirūpinti iš anksto (su parduotuvėmis ten irgi nekaip).</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_%C5%A0ida-KartlisGruzija: Šida-Kartlis2012-07-24T14:01:08Z<p>Dange: /* Kaip patekti */</p>
<hr />
<div>= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="42.063568" lon="44.13208" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.966128, 44.210272<br />
Uplistsikhe senovinis miestas<br />
41.987317, 44.113599<br />
Goris. Stalino muziejus<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Šida-Kartlis ==<br />
<br />
Tai ne pati įdomiausia Gruzijos provincija. Šiaurinė provincijos dalis yra okupuota ir ten paskelbta Pietų Osetijos Respublika (apie 15-30 tūkstančių gyventojų - maždaug kaip Molėtų rajonas), nuo 2008 metų karo visiškai kontroliuojama Rusijos, ten įkūrusios karines bazes. Pietų Osetija yra Kaukazo priekalnėse, likusi provincijos dalis - Mtkvari upės slėnis. Pietinėje dalyje vėl kalnai, yra įdomių bažnyčių ir vienuolynų. Įdomiausi objektai - Goris ir Uplistsikhe. Pakeliui tęsiasi naujos vienodų individualių namų gyvenvietės - namai pabėgėliams iš Pietų Osetijos. <br />
<br />
Antras pagal dydį provincijos miestelis - Chašuris (beje, 1928-1934 metais vadintas Stalinisi). Jei reikia hamako - reikia užsukite čia. Visas miestelis - ištisa hamakų prekyvietė. Matyt, čia didžiausias hamakų pasirinkimas pasaulyje. <br />
<br />
Per Šida-Kartlis eina pagrindinė Gruzijos magistralė, jungianti rytų ir vakarų Gruziją. Bet kokiu atveju keliaujant teks pravažiuoti. Tikrai verta aplankyti Uplistsikhe. Goris ir Uplistsikhe - turistinės vietos, yra kur apsistoti. Už Gorio prie autostrados veikia dvi modernios degalinės su restoranais, parduotuvėmis, interneto kavinėmis ir pan. - patogi vieta pasipildyti atsargų keliaujant prie jūros.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
<br />
Goris yra apie 70 km nuo Tbilisio, pasiekiamas nauja autostrada. Paprastai planuojamos pusės dienos kelionės iš Tbilisio ir atgal arba sustojama keliaujant į Vardziją ar prie jūros.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Goris ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Stalino_muziejus.jpg|200px|thumb|left| Stalino muziejus]]<br />
Turbūt vienintelis miestas, turintis Stalino alėją (pagrindinės gatvės pavadinimas užrašytas angliškai: Stalin Avenue). Stalino statulos miesto centre nebėra. 2008 metų karo metu Gorį užėmė Rusijos kariuomenė. Dalis gyventojų pasitraukė, miestą kelias dienas plėšė Rusijos kariai ir osetinų sukilėliai. Griežtai buvo uždrausta liesti pagrindinę įžymybę - Stalino muziejų. Važiuojant atkreipkite dėmesį į Rusijos kariuomenės sudegintus gyvenamuosius namus: sunaikinta artilerijosnamo dalis atstatyta tamsiomis plokštėmis. Atstatyti visiškai sugriauti namai. Vietiniai gyventojai arba gidas papasakos, kaip kareiviai plėšė viską, ką tik rasdavo. <br />
<br />
Įdomus Stalino muziejus,įkurtas 1937-ais metais Berijos iniciatyva, kad būtų įamžintas Stalino genialumas. Namas pastatytas 1957 metais. Ekspozicijoje dominuoja dovanos Stalinui, straipsniai apie jį ir jo asmeniniai daiktai. Yra specialus memorialas su pomirtine kauke. Perkeltas namas, kuriame gimė Stalinas, autentiškas traukinio vagonas, kuriuo Stalinas važinėjo į Jaltą ir Potsdamą (tik neperšaunami stiklai pakeisti paprastais). Muziejuje pirmą kartą buvau (Vytas) 1978 metais, ekspozija visai nepakeista. Muziejaus privalumas - pajusti sustojusį laiką, kitą epochą. Net TSRS laikais muziejus keldavo dvilypius jausmus - Stalino era jau buvo pasibaigusi. Labai teisingas sprendimas užkonservuoti laiką - tuo muziejus ir įdomus. Negyvenusiems TSRS, muziejus greičiausiai bus neįdomus. 2012 metais Gruzijos vyriausybė nusprendė pertvarkyti ekspoziciją į stalinizmo nusikaltimų muziejų. Norint pajusti stalinizmo tvaiką, reikia paskubėti. <br />
<br />
Muziejuje ekskursijos tik su vietiniais angliškai arba rusiškai kalbančiais gidais. Įėjimas pakankamai brangus - apie 6 GEL (be gido). Už teisę fotografuoti papildomas mokestis. Suvenyrų parduotuvėje nenustebkite radę vyno ir išvydę simpatišką gruzinę, aprengtą NKVD uniforma.<br />
<br />
== Uplistsikhe ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Uplistchikche.jpg|200px|thumb|left|Uplistsikhe]]<br />
Etimologija: gruz. reiškia "valdovo tvirtovė".<br />
Miestas olose, unikalus archeologijos paminklas, esantis ~15 km nuo Gorio. Pirmieji žmonės čia apsigyveno maždaug I tūkstantmetyje pr. Kr., čia buvo svarbi pagoniškų dievų šventykla. Miestu tapo IV a. pr. Kr., tada miestas išsiplėtė iki 9,5 ha, susiformavo miesto struktūra. IX–XI a., kai Tbilisis buvo okupuotas arabų, '''Uplickiche'''??? buvo Gruzijos valdovų sostinė. Buvusiame politiniame ir religiniame (pagonybės laikais) centre gyveno apie 10,000 aukštos kilmės žmonių (didikai, žyniai, valdovas). IV a. priėmus krikščionybę, čia ir toliau slapta buvo atliekamos pagonių apeigos. XII a., išvadavus Tbilisį, '''Uplickichės'''???? reikšmė sumenko. XIII a. miestą nusiaubė Čingizchano kariuomenė. XV a. padovanota kaip tėvonija vietos feodalui, tarnavo kaip priebėga gyventojams karo metu. XIX a. sunyko, čia gyveno piemenys. 1920 m. stiprus žemės drebėjimas sunaikino dalį miesto ir atidengė jo dalį, iki tol buvusią olose. Žemiau miesto yra senosios gyvenvietės liekanų (sovietų valdžia liepė žmonėms šią gyvenvietę palikti).<br />
<br />
Išliko svarbiausių struktūrų liekanos: sosto salė (vad. "'''Tamaros''' ??? salė"; prie jos verta apžiūrėti valdovų mažas, tik 5000 litrų, vyno atsargas ir vaistinę); pagoniška šventykla, vėliau perstatyta į krikščionišką; teatras; gyvenamieji būstai, turgus, vandentiekis, pagrindinė gatvė. Virš miesto pastatyta Uplicchuli bažnyčia (pastatyta ~X a., rekonstruota XVII-XVIII a). Archeologai mieste suskaičiavo virš 70 svarbių objektų.<br />
<br />
Miestą archeologai kasinėja nuo 1957 m.. Radiniai saugomi vietos muziejuje (2011 spalį muziejus uždarytas rekonstrukcijai), tačiau jei susitarsite - darbuotojai parodys laikiną ekspoziciją, kurioje pamatysite bene 3 metrų skersmens kovos vežimo ratą, papuošalų ir kitų įdomių priešistorės daiktų. Veikia suvenyrų parduotuvė: jei domina proistore, verta užeiti.<br />
<br />
Miestas lankytinas tik su gidu. Niekas kitas neparodys, kur buvo valdovo vaistinė, kur spausdavo vyną, o kur įrengti laikini kapai. Gidas nuves prie manomo '''Ulickichės'''??? architekto namo ir papasakos daug įdomių istorijų apie miestą ir jo istoriją. Reikėtų susitarti su gidu, kad jis duotų daugiau laisvo laiko, nei skirta: vieta tikrai ypatinga, norisi įsidėmėti ir nufotografuoti kiekvieną kampelį, liudijantį gruzinų architektūros genijų.<br />
<br />
Viena iš įdomiausių Gruzijos istorinių vietų. Po gausybės aplankytų IX-X amžiaus vienuolynų tikrai stebina senovinis antikinis miestas (sostinė) su išlikusia infrastruktūra. Rekomenduoju.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Kaip patekti ==<br />
* Gorį lengvai galima pasiekti maršrutiniu taksi (apie 1,5 val. kelionės/ 4 lariai, važiuoja dažnai);<br />
* į Uplistsikhe galima nuvažiuoti maršrutiniu taksi (kryptis - Khakhveri kaimas, paprašius nuveš iki muziejaus);<br />
* visuomeniniu transportu pasiekus Gorio geležinkelio stotį, galima samdytis taksi iki Uplistsikhe. Pagalvokite, kaip grįšite atgalios.<br />
<br />
== Nakvynės == <br />
* Inturist viešbutis. Pačiame centre šalia Stalino muziejaus. TSRS laikų aukščiausia klasė. Būna karštas vanduo. 50 GEL (LP);<br />
* svečių namai Khakhveri kaime (apie 1 km nuo Uplistsikhe). Vieta turistams. Veikia tik turistiniu sezonu (nuo gegužės). Dėl nakvynės tartis su Uplistsikhe direktoriumi Zyra Sadagahvili (tel. +995 599 148 124, el. paštas zyra1957@mail.ru). Jį rasite administracijos pastate prie įėjimo į muziejų;<br />
* svečių namai Tsminda tskali, Agmashenebeli str. 19. Šeimininkės: Olia +995 598 552 053, Tamta +995 598 341 985, 25 lariai žmogui.<br />
* Goryje yra privačių ir labai smagių svečių namų - tarkitės su Zyra, patars.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Goryje lengvai rasite smagių restoranėlių pavalgyti. Internete rekomenduojama apsilankyti chinkalių namuose;<br />
* nakvojant Khakhveri, maistu geriau pasirūpinti iš anksto (su parduotuvėmis ten irgi nekaip).</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_%C5%A0ida-KartlisGruzija: Šida-Kartlis2012-07-24T14:00:18Z<p>Dange: /* Uplistsikhe */ pavadinimas tai kitoks?</p>
<hr />
<div>= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="42.063568" lon="44.13208" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.966128, 44.210272<br />
Uplistsikhe senovinis miestas<br />
41.987317, 44.113599<br />
Goris. Stalino muziejus<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Šida-Kartlis ==<br />
<br />
Tai ne pati įdomiausia Gruzijos provincija. Šiaurinė provincijos dalis yra okupuota ir ten paskelbta Pietų Osetijos Respublika (apie 15-30 tūkstančių gyventojų - maždaug kaip Molėtų rajonas), nuo 2008 metų karo visiškai kontroliuojama Rusijos, ten įkūrusios karines bazes. Pietų Osetija yra Kaukazo priekalnėse, likusi provincijos dalis - Mtkvari upės slėnis. Pietinėje dalyje vėl kalnai, yra įdomių bažnyčių ir vienuolynų. Įdomiausi objektai - Goris ir Uplistsikhe. Pakeliui tęsiasi naujos vienodų individualių namų gyvenvietės - namai pabėgėliams iš Pietų Osetijos. <br />
<br />
Antras pagal dydį provincijos miestelis - Chašuris (beje, 1928-1934 metais vadintas Stalinisi). Jei reikia hamako - reikia užsukite čia. Visas miestelis - ištisa hamakų prekyvietė. Matyt, čia didžiausias hamakų pasirinkimas pasaulyje. <br />
<br />
Per Šida-Kartlis eina pagrindinė Gruzijos magistralė, jungianti rytų ir vakarų Gruziją. Bet kokiu atveju keliaujant teks pravažiuoti. Tikrai verta aplankyti Uplistsikhe. Goris ir Uplistsikhe - turistinės vietos, yra kur apsistoti. Už Gorio prie autostrados veikia dvi modernios degalinės su restoranais, parduotuvėmis, interneto kavinėmis ir pan. - patogi vieta pasipildyti atsargų keliaujant prie jūros.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
<br />
Goris yra apie 70 km nuo Tbilisio, pasiekiamas nauja autostrada. Paprastai planuojamos pusės dienos kelionės iš Tbilisio ir atgal arba sustojama keliaujant į Vardziją ar prie jūros.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Goris ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Stalino_muziejus.jpg|200px|thumb|left| Stalino muziejus]]<br />
Turbūt vienintelis miestas, turintis Stalino alėją (pagrindinės gatvės pavadinimas užrašytas angliškai: Stalin Avenue). Stalino statulos miesto centre nebėra. 2008 metų karo metu Gorį užėmė Rusijos kariuomenė. Dalis gyventojų pasitraukė, miestą kelias dienas plėšė Rusijos kariai ir osetinų sukilėliai. Griežtai buvo uždrausta liesti pagrindinę įžymybę - Stalino muziejų. Važiuojant atkreipkite dėmesį į Rusijos kariuomenės sudegintus gyvenamuosius namus: sunaikinta artilerijosnamo dalis atstatyta tamsiomis plokštėmis. Atstatyti visiškai sugriauti namai. Vietiniai gyventojai arba gidas papasakos, kaip kareiviai plėšė viską, ką tik rasdavo. <br />
<br />
Įdomus Stalino muziejus,įkurtas 1937-ais metais Berijos iniciatyva, kad būtų įamžintas Stalino genialumas. Namas pastatytas 1957 metais. Ekspozicijoje dominuoja dovanos Stalinui, straipsniai apie jį ir jo asmeniniai daiktai. Yra specialus memorialas su pomirtine kauke. Perkeltas namas, kuriame gimė Stalinas, autentiškas traukinio vagonas, kuriuo Stalinas važinėjo į Jaltą ir Potsdamą (tik neperšaunami stiklai pakeisti paprastais). Muziejuje pirmą kartą buvau (Vytas) 1978 metais, ekspozija visai nepakeista. Muziejaus privalumas - pajusti sustojusį laiką, kitą epochą. Net TSRS laikais muziejus keldavo dvilypius jausmus - Stalino era jau buvo pasibaigusi. Labai teisingas sprendimas užkonservuoti laiką - tuo muziejus ir įdomus. Negyvenusiems TSRS, muziejus greičiausiai bus neįdomus. 2012 metais Gruzijos vyriausybė nusprendė pertvarkyti ekspoziciją į stalinizmo nusikaltimų muziejų. Norint pajusti stalinizmo tvaiką, reikia paskubėti. <br />
<br />
Muziejuje ekskursijos tik su vietiniais angliškai arba rusiškai kalbančiais gidais. Įėjimas pakankamai brangus - apie 6 GEL (be gido). Už teisę fotografuoti papildomas mokestis. Suvenyrų parduotuvėje nenustebkite radę vyno ir išvydę simpatišką gruzinę, aprengtą NKVD uniforma.<br />
<br />
== Uplistsikhe ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Uplistchikche.jpg|200px|thumb|left|Uplistsikhe]]<br />
Etimologija: gruz. reiškia "valdovo tvirtovė".<br />
Miestas olose, unikalus archeologijos paminklas, esantis ~15 km nuo Gorio. Pirmieji žmonės čia apsigyveno maždaug I tūkstantmetyje pr. Kr., čia buvo svarbi pagoniškų dievų šventykla. Miestu tapo IV a. pr. Kr., tada miestas išsiplėtė iki 9,5 ha, susiformavo miesto struktūra. IX–XI a., kai Tbilisis buvo okupuotas arabų, '''Uplickiche'''??? buvo Gruzijos valdovų sostinė. Buvusiame politiniame ir religiniame (pagonybės laikais) centre gyveno apie 10,000 aukštos kilmės žmonių (didikai, žyniai, valdovas). IV a. priėmus krikščionybę, čia ir toliau slapta buvo atliekamos pagonių apeigos. XII a., išvadavus Tbilisį, '''Uplickichės'''???? reikšmė sumenko. XIII a. miestą nusiaubė Čingizchano kariuomenė. XV a. padovanota kaip tėvonija vietos feodalui, tarnavo kaip priebėga gyventojams karo metu. XIX a. sunyko, čia gyveno piemenys. 1920 m. stiprus žemės drebėjimas sunaikino dalį miesto ir atidengė jo dalį, iki tol buvusią olose. Žemiau miesto yra senosios gyvenvietės liekanų (sovietų valdžia liepė žmonėms šią gyvenvietę palikti).<br />
<br />
Išliko svarbiausių struktūrų liekanos: sosto salė (vad. "'''Tamaros''' ??? salė"; prie jos verta apžiūrėti valdovų mažas, tik 5000 litrų, vyno atsargas ir vaistinę); pagoniška šventykla, vėliau perstatyta į krikščionišką; teatras; gyvenamieji būstai, turgus, vandentiekis, pagrindinė gatvė. Virš miesto pastatyta Uplicchuli bažnyčia (pastatyta ~X a., rekonstruota XVII-XVIII a). Archeologai mieste suskaičiavo virš 70 svarbių objektų.<br />
<br />
Miestą archeologai kasinėja nuo 1957 m.. Radiniai saugomi vietos muziejuje (2011 spalį muziejus uždarytas rekonstrukcijai), tačiau jei susitarsite - darbuotojai parodys laikiną ekspoziciją, kurioje pamatysite bene 3 metrų skersmens kovos vežimo ratą, papuošalų ir kitų įdomių priešistorės daiktų. Veikia suvenyrų parduotuvė: jei domina proistore, verta užeiti.<br />
<br />
Miestas lankytinas tik su gidu. Niekas kitas neparodys, kur buvo valdovo vaistinė, kur spausdavo vyną, o kur įrengti laikini kapai. Gidas nuves prie manomo '''Ulickichės'''??? architekto namo ir papasakos daug įdomių istorijų apie miestą ir jo istoriją. Reikėtų susitarti su gidu, kad jis duotų daugiau laisvo laiko, nei skirta: vieta tikrai ypatinga, norisi įsidėmėti ir nufotografuoti kiekvieną kampelį, liudijantį gruzinų architektūros genijų.<br />
<br />
Viena iš įdomiausių Gruzijos istorinių vietų. Po gausybės aplankytų IX-X amžiaus vienuolynų tikrai stebina senovinis antikinis miestas (sostinė) su išlikusia infrastruktūra. Rekomenduoju.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Kaip patekti ==<br />
* Gori lengvai galima pasiekti maršrutiniu taksi (apie 1,5 val. kelionės/ 4 lariai, važiuoja dažnai);<br />
* į Uplistsikhe galima nuvažiuoti maršrutiniu taksi (kryptis - Khakhveri kaimas, paprašius nuveš iki muziejaus);<br />
* visuomeniniu transportu pasiekus Gori geležinkelio stotį, nuo ten galima samdytis taksi iki Uplistsikhe. Pagalvokite, kaip grįšite atgalios.<br />
<br />
== Nakvynės == <br />
* Inturist viešbutis. Pačiame centre šalia Stalino muziejaus. TSRS laikų aukščiausia klasė. Būna karštas vanduo. 50 GEL (LP);<br />
* svečių namai Khakhveri kaime (apie 1 km nuo Uplistsikhe). Vieta turistams. Veikia tik turistiniu sezonu (nuo gegužės). Dėl nakvynės tartis su Uplistsikhe direktoriumi Zyra Sadagahvili (tel. +995 599 148 124, el. paštas zyra1957@mail.ru). Jį rasite administracijos pastate prie įėjimo į muziejų;<br />
* svečių namai Tsminda tskali, Agmashenebeli str. 19. Šeimininkės: Olia +995 598 552 053, Tamta +995 598 341 985, 25 lariai žmogui.<br />
* Goryje yra privačių ir labai smagių svečių namų - tarkitės su Zyra, patars.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Goryje lengvai rasite smagių restoranėlių pavalgyti. Internete rekomenduojama apsilankyti chinkalių namuose;<br />
* nakvojant Khakhveri, maistu geriau pasirūpinti iš anksto (su parduotuvėmis ten irgi nekaip).</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_%C5%A0ida-KartlisGruzija: Šida-Kartlis2012-07-24T13:57:18Z<p>Dange: /* Goris */</p>
<hr />
<div>= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="42.063568" lon="44.13208" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.966128, 44.210272<br />
Uplistsikhe senovinis miestas<br />
41.987317, 44.113599<br />
Goris. Stalino muziejus<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Šida-Kartlis ==<br />
<br />
Tai ne pati įdomiausia Gruzijos provincija. Šiaurinė provincijos dalis yra okupuota ir ten paskelbta Pietų Osetijos Respublika (apie 15-30 tūkstančių gyventojų - maždaug kaip Molėtų rajonas), nuo 2008 metų karo visiškai kontroliuojama Rusijos, ten įkūrusios karines bazes. Pietų Osetija yra Kaukazo priekalnėse, likusi provincijos dalis - Mtkvari upės slėnis. Pietinėje dalyje vėl kalnai, yra įdomių bažnyčių ir vienuolynų. Įdomiausi objektai - Goris ir Uplistsikhe. Pakeliui tęsiasi naujos vienodų individualių namų gyvenvietės - namai pabėgėliams iš Pietų Osetijos. <br />
<br />
Antras pagal dydį provincijos miestelis - Chašuris (beje, 1928-1934 metais vadintas Stalinisi). Jei reikia hamako - reikia užsukite čia. Visas miestelis - ištisa hamakų prekyvietė. Matyt, čia didžiausias hamakų pasirinkimas pasaulyje. <br />
<br />
Per Šida-Kartlis eina pagrindinė Gruzijos magistralė, jungianti rytų ir vakarų Gruziją. Bet kokiu atveju keliaujant teks pravažiuoti. Tikrai verta aplankyti Uplistsikhe. Goris ir Uplistsikhe - turistinės vietos, yra kur apsistoti. Už Gorio prie autostrados veikia dvi modernios degalinės su restoranais, parduotuvėmis, interneto kavinėmis ir pan. - patogi vieta pasipildyti atsargų keliaujant prie jūros.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
<br />
Goris yra apie 70 km nuo Tbilisio, pasiekiamas nauja autostrada. Paprastai planuojamos pusės dienos kelionės iš Tbilisio ir atgal arba sustojama keliaujant į Vardziją ar prie jūros.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Goris ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Stalino_muziejus.jpg|200px|thumb|left| Stalino muziejus]]<br />
Turbūt vienintelis miestas, turintis Stalino alėją (pagrindinės gatvės pavadinimas užrašytas angliškai: Stalin Avenue). Stalino statulos miesto centre nebėra. 2008 metų karo metu Gorį užėmė Rusijos kariuomenė. Dalis gyventojų pasitraukė, miestą kelias dienas plėšė Rusijos kariai ir osetinų sukilėliai. Griežtai buvo uždrausta liesti pagrindinę įžymybę - Stalino muziejų. Važiuojant atkreipkite dėmesį į Rusijos kariuomenės sudegintus gyvenamuosius namus: sunaikinta artilerijosnamo dalis atstatyta tamsiomis plokštėmis. Atstatyti visiškai sugriauti namai. Vietiniai gyventojai arba gidas papasakos, kaip kareiviai plėšė viską, ką tik rasdavo. <br />
<br />
Įdomus Stalino muziejus,įkurtas 1937-ais metais Berijos iniciatyva, kad būtų įamžintas Stalino genialumas. Namas pastatytas 1957 metais. Ekspozicijoje dominuoja dovanos Stalinui, straipsniai apie jį ir jo asmeniniai daiktai. Yra specialus memorialas su pomirtine kauke. Perkeltas namas, kuriame gimė Stalinas, autentiškas traukinio vagonas, kuriuo Stalinas važinėjo į Jaltą ir Potsdamą (tik neperšaunami stiklai pakeisti paprastais). Muziejuje pirmą kartą buvau (Vytas) 1978 metais, ekspozija visai nepakeista. Muziejaus privalumas - pajusti sustojusį laiką, kitą epochą. Net TSRS laikais muziejus keldavo dvilypius jausmus - Stalino era jau buvo pasibaigusi. Labai teisingas sprendimas užkonservuoti laiką - tuo muziejus ir įdomus. Negyvenusiems TSRS, muziejus greičiausiai bus neįdomus. 2012 metais Gruzijos vyriausybė nusprendė pertvarkyti ekspoziciją į stalinizmo nusikaltimų muziejų. Norint pajusti stalinizmo tvaiką, reikia paskubėti. <br />
<br />
Muziejuje ekskursijos tik su vietiniais angliškai arba rusiškai kalbančiais gidais. Įėjimas pakankamai brangus - apie 6 GEL (be gido). Už teisę fotografuoti papildomas mokestis. Suvenyrų parduotuvėje nenustebkite radę vyno ir išvydę simpatišką gruzinę, aprengtą NKVD uniforma.<br />
<br />
== Uplistsikhe ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Uplistchikche.jpg|200px|thumb|left|Uplistsikhe]]<br />
Etimologija: gruz. reiškia "valdovo tvirtovė".<br />
Miestas olose, unikalus archeologijos paminklas, esantis ~15 km nuo Gorio. Pirmieji žmonės čia apsigyveno maždaug I tūkstantmetyje pr. Kr., čia buvo svarbi pagoniškų dievų šventykla. Miestu tapo IV a. pr. Kr., tada miestas išsiplėtė iki 9,5 ha, susiformavo miesto struktūra. IX–XI a., kai Tbilisis buvo okupuotas arabų, Uplickiche buvo Gruzijos valdovų sostinė. Buvusiame politiniame ir religiniame (pagonybės laikais) centre gyveno apie 10,000 aukštos kilmės žmonių (didikai, žyniai, valdovas). IV a. priėmus krikščionybę, čia ir toliau slapta buvo atliekamos pagonių apeigos. XII a., išvadavus Tbilisį, Uplickichės reikšmė sumenko. XIII a. miestą nusiaubė Čingizchano kariuomenė. XV a. padovanota kaip tėvonija vietos feodalui, tarnavo kaip priebėga gyventojams karo atveju. XIX a. sunyko, čia gyveno piemenys. 1920 m. stiprus žemės drebėjimas sunaikino dalį miesto ir atidengė jo dalį, iki tol buvusią olose. Žemiau miesto yra senosios gyvenvietės liekanų (sovietų valdžia liepė žmonėms šią gyvenvietę palikti).<br />
<br />
Išliko svarbiausių struktūrų liekanos: sosto salė (vad. "tamaros salė"; prie jos verta apžiūrėti valdovų mažas, tik 5000 litrų, vyno atsargas ir vaistinę); pagoniška šventykla, vėliau perstatyta į krikščionišką; teatras; gyvenamieji būstai, turgus, vandentiekis, pagrindinė gatvė. Virš miesto pastatyta Uplicchuli bažnyčia (pastatyta ~X a., rekonstruota XVII-XVIII a). Archeologai mieste suskaičiavo virš 70 svarbių objektų.<br />
<br />
Miestą archeologai kasinėja nuo 1957 m.. Radiniai saugomi vietiniame muziejuje (2011 spalį muziejus uždarytas rekonstrukcijai), tačiau jei susitarsite - darbuotojai parodys laikiną ekspoziciją, kurioje pamatysite bene 3 metrų skersmens kovos vežimo ratą, papuošalų ir kitų įdomių priešistorės daiktų. Veikia suvenyrų parduotuvė: jei domitės proistore, verta užeiti.<br />
<br />
Miestas lankytinas tik su gidu. Niekas kitas neparodys, kur buvo valdovo vaistinė, kur spausdavo vyną, o kur įrengti laikini kapai. Gidas nuves prie manomo Ulickichės architekto namo ir papasakos daug įdomių istorijų apie miestą ir jo istoriją. Reikėtų susitarti su gidu, kad jis duotų daugiau laisvo laiko, nei skirta: vieta tikrai ypatinga, norisi įsidėmėti ir nufotografuoti kiekvieną kampelį, liudijantį gruzinų architektūros genijų.<br />
<br />
Viena iš įdomiausių Gruzijos istorinių vietų. Po gausybės aplankytų IX-X amžiaus vienuolynų tikrai stebina senovinis antikinis miestas (sostinė) su išlikusia infrastruktūra. Rekomenduoju.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Kaip patekti ==<br />
* Gori lengvai galima pasiekti maršrutiniu taksi (apie 1,5 val. kelionės/ 4 lariai, važiuoja dažnai);<br />
* į Uplistsikhe galima nuvažiuoti maršrutiniu taksi (kryptis - Khakhveri kaimas, paprašius nuveš iki muziejaus);<br />
* visuomeniniu transportu pasiekus Gori geležinkelio stotį, nuo ten galima samdytis taksi iki Uplistsikhe. Pagalvokite, kaip grįšite atgalios.<br />
<br />
== Nakvynės == <br />
* Inturist viešbutis. Pačiame centre šalia Stalino muziejaus. TSRS laikų aukščiausia klasė. Būna karštas vanduo. 50 GEL (LP);<br />
* svečių namai Khakhveri kaime (apie 1 km nuo Uplistsikhe). Vieta turistams. Veikia tik turistiniu sezonu (nuo gegužės). Dėl nakvynės tartis su Uplistsikhe direktoriumi Zyra Sadagahvili (tel. +995 599 148 124, el. paštas zyra1957@mail.ru). Jį rasite administracijos pastate prie įėjimo į muziejų;<br />
* svečių namai Tsminda tskali, Agmashenebeli str. 19. Šeimininkės: Olia +995 598 552 053, Tamta +995 598 341 985, 25 lariai žmogui.<br />
* Goryje yra privačių ir labai smagių svečių namų - tarkitės su Zyra, patars.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Goryje lengvai rasite smagių restoranėlių pavalgyti. Internete rekomenduojama apsilankyti chinkalių namuose;<br />
* nakvojant Khakhveri, maistu geriau pasirūpinti iš anksto (su parduotuvėmis ten irgi nekaip).</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_%C5%A0ida-KartlisGruzija: Šida-Kartlis2012-07-24T13:52:50Z<p>Dange: /* Kodėl Šida-Kartlis */</p>
<hr />
<div>= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="42.063568" lon="44.13208" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.966128, 44.210272<br />
Uplistsikhe senovinis miestas<br />
41.987317, 44.113599<br />
Goris. Stalino muziejus<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Šida-Kartlis ==<br />
<br />
Tai ne pati įdomiausia Gruzijos provincija. Šiaurinė provincijos dalis yra okupuota ir ten paskelbta Pietų Osetijos Respublika (apie 15-30 tūkstančių gyventojų - maždaug kaip Molėtų rajonas), nuo 2008 metų karo visiškai kontroliuojama Rusijos, ten įkūrusios karines bazes. Pietų Osetija yra Kaukazo priekalnėse, likusi provincijos dalis - Mtkvari upės slėnis. Pietinėje dalyje vėl kalnai, yra įdomių bažnyčių ir vienuolynų. Įdomiausi objektai - Goris ir Uplistsikhe. Pakeliui tęsiasi naujos vienodų individualių namų gyvenvietės - namai pabėgėliams iš Pietų Osetijos. <br />
<br />
Antras pagal dydį provincijos miestelis - Chašuris (beje, 1928-1934 metais vadintas Stalinisi). Jei reikia hamako - reikia užsukite čia. Visas miestelis - ištisa hamakų prekyvietė. Matyt, čia didžiausias hamakų pasirinkimas pasaulyje. <br />
<br />
Per Šida-Kartlis eina pagrindinė Gruzijos magistralė, jungianti rytų ir vakarų Gruziją. Bet kokiu atveju keliaujant teks pravažiuoti. Tikrai verta aplankyti Uplistsikhe. Goris ir Uplistsikhe - turistinės vietos, yra kur apsistoti. Už Gorio prie autostrados veikia dvi modernios degalinės su restoranais, parduotuvėmis, interneto kavinėmis ir pan. - patogi vieta pasipildyti atsargų keliaujant prie jūros.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
<br />
Goris yra apie 70 km nuo Tbilisio, pasiekiamas nauja autostrada. Paprastai planuojamos pusės dienos kelionės iš Tbilisio ir atgal arba sustojama keliaujant į Vardziją ar prie jūros.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Goris ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Stalino_muziejus.jpg|200px|thumb|left| Stalino muziejus]]<br />
Turbūt vienintelis miestas, turintis Stalino alėją (gatvių lentelėse pagrindinės gatvės pavadinimas užrašytas angliškai: Stalin Avenue). J. Stalino statulos miesto centre nebėra. 2008 metų karo metu Gorį užėmė Rusijos kariuomenė. Dalis gyventojų pasitraukė, miestas kelias dienas buvo plėšiamas Rusijos karių ir osetinų sukilėlių. Griežtai buvo uždrausta liesti pagrindinę įžymybę - Stalino muziejų. Važiuojant pakeliui, atkreiptinas dėmesys į Rusijos kariuomenės sudegintus gyvenamuosius namus: namo dalis, sunaikinta artilerijos, atstatyta tamsiomis plokštėmis. Atstatyti visiškai sugriauti namai. Vietiniai gyventojai arba gidas papasakos, kaip kareiviai plėšė viską, ką tik rasdavo. <br />
<br />
Įdomu aplankyti J. Stalino muziejų. Muziejus įkurtas 1937-ais metais Berijos iniciatyva, kad būtų įamžintas Stalino genialumas. Pastatas pastatytas 1957 metais. Ekspozicijoje dominuoja dovanos Stalinui, straipsniai apie jį ir jo asmeniniai daiktai. Yra specialus memorialas su pomirtine kauke. Perkeltas namas, kuriame gimė J. Stalinas, autentiškas traukinio vagonas, kuriuo Stalinas važinėjo į Jaltą ir Potsdamą (tik neperšaunami stiklai pakeisti paprastais). Muziejuje pirmą kartą buvau (Vytas) 1978 metais, ekspozija nė kiek nepakeista. Muziejaus privalumas - pajusti sustojusį laiką, kitą epochą. Net TSRS laikais muziejus keldavo dvilypius jausmus - Stalino era jau buvo pasibaigusi. Labai teisingas sprendimas užkonservuoti laiką - tuo muziejus ir įdomus. Negyvenusiems TSRS, muziejus greičiausiai nebus įdomus. 2012 metais Gruzijos vyriauybė nusprendė pertvarkyti ekspoziciją į stalinizmo nusikaltimų muziejų. Norint pajusti stalinizmo tvaiką, reikia paskubėti. <br />
<br />
Muziejuje ekskursijos tik su vietiniais angliškai arba rusiškai kalbančiais gidais. Įėjimas pakankamai brangus - apie 6 GEL (be gido). Už teisę fotografuoti papildomas mokestis. Suvenyrų parduotuvėje nenustebkite radę vyno ir, išvydę simpatišką gruzinę, aprengtą NKVD uniforma.<br />
<br />
== Uplistsikhe ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Uplistchikche.jpg|200px|thumb|left|Uplistsikhe]]<br />
Etimologija: gruz. reiškia "valdovo tvirtovė".<br />
Miestas olose, unikalus archeologijos paminklas, esantis ~15 km nuo Gorio. Pirmieji žmonės čia apsigyveno maždaug I tūkstantmetyje pr. Kr., čia buvo svarbi pagoniškų dievų šventykla. Miestu tapo IV a. pr. Kr., tada miestas išsiplėtė iki 9,5 ha, susiformavo miesto struktūra. IX–XI a., kai Tbilisis buvo okupuotas arabų, Uplickiche buvo Gruzijos valdovų sostinė. Buvusiame politiniame ir religiniame (pagonybės laikais) centre gyveno apie 10,000 aukštos kilmės žmonių (didikai, žyniai, valdovas). IV a. priėmus krikščionybę, čia ir toliau slapta buvo atliekamos pagonių apeigos. XII a., išvadavus Tbilisį, Uplickichės reikšmė sumenko. XIII a. miestą nusiaubė Čingizchano kariuomenė. XV a. padovanota kaip tėvonija vietos feodalui, tarnavo kaip priebėga gyventojams karo atveju. XIX a. sunyko, čia gyveno piemenys. 1920 m. stiprus žemės drebėjimas sunaikino dalį miesto ir atidengė jo dalį, iki tol buvusią olose. Žemiau miesto yra senosios gyvenvietės liekanų (sovietų valdžia liepė žmonėms šią gyvenvietę palikti).<br />
<br />
Išliko svarbiausių struktūrų liekanos: sosto salė (vad. "tamaros salė"; prie jos verta apžiūrėti valdovų mažas, tik 5000 litrų, vyno atsargas ir vaistinę); pagoniška šventykla, vėliau perstatyta į krikščionišką; teatras; gyvenamieji būstai, turgus, vandentiekis, pagrindinė gatvė. Virš miesto pastatyta Uplicchuli bažnyčia (pastatyta ~X a., rekonstruota XVII-XVIII a). Archeologai mieste suskaičiavo virš 70 svarbių objektų.<br />
<br />
Miestą archeologai kasinėja nuo 1957 m.. Radiniai saugomi vietiniame muziejuje (2011 spalį muziejus uždarytas rekonstrukcijai), tačiau jei susitarsite - darbuotojai parodys laikiną ekspoziciją, kurioje pamatysite bene 3 metrų skersmens kovos vežimo ratą, papuošalų ir kitų įdomių priešistorės daiktų. Veikia suvenyrų parduotuvė: jei domitės proistore, verta užeiti.<br />
<br />
Miestas lankytinas tik su gidu. Niekas kitas neparodys, kur buvo valdovo vaistinė, kur spausdavo vyną, o kur įrengti laikini kapai. Gidas nuves prie manomo Ulickichės architekto namo ir papasakos daug įdomių istorijų apie miestą ir jo istoriją. Reikėtų susitarti su gidu, kad jis duotų daugiau laisvo laiko, nei skirta: vieta tikrai ypatinga, norisi įsidėmėti ir nufotografuoti kiekvieną kampelį, liudijantį gruzinų architektūros genijų.<br />
<br />
Viena iš įdomiausių Gruzijos istorinių vietų. Po gausybės aplankytų IX-X amžiaus vienuolynų tikrai stebina senovinis antikinis miestas (sostinė) su išlikusia infrastruktūra. Rekomenduoju.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Kaip patekti ==<br />
* Gori lengvai galima pasiekti maršrutiniu taksi (apie 1,5 val. kelionės/ 4 lariai, važiuoja dažnai);<br />
* į Uplistsikhe galima nuvažiuoti maršrutiniu taksi (kryptis - Khakhveri kaimas, paprašius nuveš iki muziejaus);<br />
* visuomeniniu transportu pasiekus Gori geležinkelio stotį, nuo ten galima samdytis taksi iki Uplistsikhe. Pagalvokite, kaip grįšite atgalios.<br />
<br />
== Nakvynės == <br />
* Inturist viešbutis. Pačiame centre šalia Stalino muziejaus. TSRS laikų aukščiausia klasė. Būna karštas vanduo. 50 GEL (LP);<br />
* svečių namai Khakhveri kaime (apie 1 km nuo Uplistsikhe). Vieta turistams. Veikia tik turistiniu sezonu (nuo gegužės). Dėl nakvynės tartis su Uplistsikhe direktoriumi Zyra Sadagahvili (tel. +995 599 148 124, el. paštas zyra1957@mail.ru). Jį rasite administracijos pastate prie įėjimo į muziejų;<br />
* svečių namai Tsminda tskali, Agmashenebeli str. 19. Šeimininkės: Olia +995 598 552 053, Tamta +995 598 341 985, 25 lariai žmogui.<br />
* Goryje yra privačių ir labai smagių svečių namų - tarkitės su Zyra, patars.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Goryje lengvai rasite smagių restoranėlių pavalgyti. Internete rekomenduojama apsilankyti chinkalių namuose;<br />
* nakvojant Khakhveri, maistu geriau pasirūpinti iš anksto (su parduotuvėmis ten irgi nekaip).</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-04T10:33:33Z<p>Dange: /* Zarzma vienuolynas */ baigta redaguoti 2012.07.04 13.34</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus Nanotsmindos miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, Ninotsmindos ir Akchalkalaki apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkadaise ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Keliaujantys karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki Akchaltikchės miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visa laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Peizažas primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis. Labai jaukus ir kompaktiškas kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką tinkamiausias - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams paplidomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Achalcichė ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo kad, visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo ypatinga zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaitu, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet turėti prožektorių reikia.<br />
<br />
Vienuolyno apačioje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pasikėlus porą kilometrų viršun galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, jis yra Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagiausia vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima pasėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto baltas mūrinis namas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą apie porą kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams kur būtina apsilankyti. Iš išorės tai apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti lemputes;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračius organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje pastatyta II amžiuje prieš mūsų erą. Išlikusi XIV amžiaus tvirtovė. Kontroliavo strateginį Šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštą XVI amžiuje užimtė turkai, kurie kontroliavo pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palaipioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.<br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Prie kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje - kanjono pakrašty. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti.<br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglynai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800 m iki 2642 m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomio miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomio Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynę parke (5 GEL žmogui), gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklalapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio iki 4 dienų trukmės. Įrengtos 4 stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudųjų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keleri parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur teko nakvoti palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų, aplink eglynas (kuru apsirūpinti lengva), nedidelis upeliukas. Puiku vakaroti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama keliauti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui pamatysite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nelabai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8 km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, maždaug kilometras nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (rodyklė prie kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Yra viskas, kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima terasoje arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Reikėtų paskambinti iš anksto ir užsisakyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi Šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (irgi parko vartai) yra svečių namai (rodyklė prie kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penki kilometrai;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau - moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III sūnų didijį kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas SPA kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko. Būdamas vos 28 metų, važinėdamas motociklu, netikėtai čia ir mirė. Širdis ir kiti organai palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iškart už Abastumani, važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po Sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputį atsigauna. Labai žavi senoji kurorto architektūra - mediniai namai su išraižytais balkonais. Deja, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas tebeveikia - vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesiogiai stebėti dangų. Su observatorijos astronomais galima sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekas nepasikeitė) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Apsilankyti jose galima visą parą, vietą labai mėgsta vietos gyventojai. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę gan nepaprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešbutis centre užsidarė. Geriau apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į šį kraštą nutekėjusi dar 1970-aisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvį jie gamina skaniai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką restauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas įkurtas 1829 metais, įvertinus mineralinio vandens gydomąsias savybes. Tarybiniais laikais pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vietą mėgsta gruzinai. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglynais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Labai skaniai kepa upėtakius. Gera vieta apsistoti ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka.<br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700 m aukštyje, klimatas švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai pūškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų, organizuojančių bekelės ("offroad") keliones.<br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30 km nuo Akchalchichės važiuojant link Godzerži perėjos. Vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iškart už vienuolyno prasideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje pastatyta VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopija caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-04T08:50:40Z<p>Dange: /* Bakuriani */ baigta redaguoti 2012.07.04 11.51</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus Nanotsmindos miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, Ninotsmindos ir Akchalkalaki apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkadaise ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Keliaujantys karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki Akchaltikchės miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visa laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Peizažas primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis. Labai jaukus ir kompaktiškas kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką tinkamiausias - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams paplidomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Achalcichė ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo kad, visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo ypatinga zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaitu, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet turėti prožektorių reikia.<br />
<br />
Vienuolyno apačioje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pasikėlus porą kilometrų viršun galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, jis yra Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagiausia vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima pasėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto baltas mūrinis namas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą apie porą kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams kur būtina apsilankyti. Iš išorės tai apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti lemputes;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračius organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje pastatyta II amžiuje prieš mūsų erą. Išlikusi XIV amžiaus tvirtovė. Kontroliavo strateginį Šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštą XVI amžiuje užimtė turkai, kurie kontroliavo pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palaipioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.<br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Prie kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje - kanjono pakrašty. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti.<br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglynai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800 m iki 2642 m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomio miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomio Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynę parke (5 GEL žmogui), gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklalapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio iki 4 dienų trukmės. Įrengtos 4 stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudųjų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keleri parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur teko nakvoti palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų, aplink eglynas (kuru apsirūpinti lengva), nedidelis upeliukas. Puiku vakaroti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama keliauti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui pamatysite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nelabai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8 km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, maždaug kilometras nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (rodyklė prie kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Yra viskas, kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima terasoje arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Reikėtų paskambinti iš anksto ir užsisakyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi Šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (irgi parko vartai) yra svečių namai (rodyklė prie kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penki kilometrai;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau - moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III sūnų didijį kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas SPA kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko. Būdamas vos 28 metų, važinėdamas motociklu, netikėtai čia ir mirė. Širdis ir kiti organai palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iškart už Abastumani, važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po Sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputį atsigauna. Labai žavi senoji kurorto architektūra - mediniai namai su išraižytais balkonais. Deja, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas tebeveikia - vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesiogiai stebėti dangų. Su observatorijos astronomais galima sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekas nepasikeitė) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Apsilankyti jose galima visą parą, vietą labai mėgsta vietos gyventojai. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę gan nepaprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešbutis centre užsidarė. Geriau apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į šį kraštą nutekėjusi dar 1970-aisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvį jie gamina skaniai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką restauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas įkurtas 1829 metais, įvertinus mineralinio vandens gydomąsias savybes. Tarybiniais laikais pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vietą mėgsta gruzinai. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglynais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Labai skaniai kepa upėtakius. Gera vieta apsistoti ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka.<br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700 m aukštyje, klimatas švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai pūškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų, organizuojančių bekelės ("offroad") keliones.<br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30km nuo Akchalchichės, važiuojant link Godzerži perėjos. Labai vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iš kart už vienuolyno praideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopiją caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-04T08:47:14Z<p>Dange: /* Boržomi */ baigta redaguoti 2012.07.04 11.47</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus Nanotsmindos miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, Ninotsmindos ir Akchalkalaki apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkadaise ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Keliaujantys karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki Akchaltikchės miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visa laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Peizažas primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis. Labai jaukus ir kompaktiškas kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką tinkamiausias - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams paplidomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Achalcichė ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo kad, visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo ypatinga zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaitu, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet turėti prožektorių reikia.<br />
<br />
Vienuolyno apačioje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pasikėlus porą kilometrų viršun galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, jis yra Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagiausia vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima pasėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto baltas mūrinis namas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą apie porą kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams kur būtina apsilankyti. Iš išorės tai apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti lemputes;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračius organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje pastatyta II amžiuje prieš mūsų erą. Išlikusi XIV amžiaus tvirtovė. Kontroliavo strateginį Šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštą XVI amžiuje užimtė turkai, kurie kontroliavo pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palaipioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.<br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Prie kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje - kanjono pakrašty. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti.<br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglynai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800 m iki 2642 m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomio miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomio Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynę parke (5 GEL žmogui), gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklalapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio iki 4 dienų trukmės. Įrengtos 4 stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudųjų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keleri parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur teko nakvoti palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų, aplink eglynas (kuru apsirūpinti lengva), nedidelis upeliukas. Puiku vakaroti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama keliauti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui pamatysite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nelabai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8 km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, maždaug kilometras nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (rodyklė prie kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Yra viskas, kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima terasoje arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Reikėtų paskambinti iš anksto ir užsisakyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi Šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (irgi parko vartai) yra svečių namai (rodyklė prie kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penki kilometrai;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau - moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III sūnų didijį kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas SPA kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko. Būdamas vos 28 metų, važinėdamas motociklu, netikėtai čia ir mirė. Širdis ir kiti organai palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iškart už Abastumani, važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po Sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputį atsigauna. Labai žavi senoji kurorto architektūra - mediniai namai su išraižytais balkonais. Deja, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas tebeveikia - vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesiogiai stebėti dangų. Su observatorijos astronomais galima sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekas nepasikeitė) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Apsilankyti jose galima visą parą, vietą labai mėgsta vietos gyventojai. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę gan nepaprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešbutis centre užsidarė. Geriau apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į šį kraštą nutekėjusi dar 1970-aisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvį jie gamina skaniai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką restauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas įkurtas 1829 metais, įvertinus mineralinio vandens gydomąsias savybes. Tarybiniais laikais pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vietą mėgsta gruzinai. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglynais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Labai skaniai kepa upėtakius. Gera vieta apsistoti ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka.<br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700m aukštyje, klimatas žymiai švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia čia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai puškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų organizuojančių "offroad" keliones. <br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30km nuo Akchalchichės, važiuojant link Godzerži perėjos. Labai vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iš kart už vienuolyno praideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopiją caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-04T08:43:20Z<p>Dange: /* Abastumani */ baigta redaguoti 2012.07.04 11.43</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus Nanotsmindos miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, Ninotsmindos ir Akchalkalaki apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkadaise ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Keliaujantys karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki Akchaltikchės miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visa laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Peizažas primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis. Labai jaukus ir kompaktiškas kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką tinkamiausias - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams paplidomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Achalcichė ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo kad, visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo ypatinga zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaitu, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet turėti prožektorių reikia.<br />
<br />
Vienuolyno apačioje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pasikėlus porą kilometrų viršun galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, jis yra Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagiausia vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima pasėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto baltas mūrinis namas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą apie porą kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams kur būtina apsilankyti. Iš išorės tai apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti lemputes;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračius organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje pastatyta II amžiuje prieš mūsų erą. Išlikusi XIV amžiaus tvirtovė. Kontroliavo strateginį Šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštą XVI amžiuje užimtė turkai, kurie kontroliavo pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palaipioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.<br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Prie kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje - kanjono pakrašty. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti.<br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglynai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800 m iki 2642 m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomio miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomio Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynę parke (5 GEL žmogui), gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklalapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio iki 4 dienų trukmės. Įrengtos 4 stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudųjų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keleri parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur teko nakvoti palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų, aplink eglynas (kuru apsirūpinti lengva), nedidelis upeliukas. Puiku vakaroti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama keliauti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui pamatysite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nelabai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8 km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, maždaug kilometras nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (rodyklė prie kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Yra viskas, kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima terasoje arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Reikėtų paskambinti iš anksto ir užsisakyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi Šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (irgi parko vartai) yra svečių namai (rodyklė prie kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penki kilometrai;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau - moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III sūnų didijį kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas SPA kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko. Būdamas vos 28 metų, važinėdamas motociklu, netikėtai čia ir mirė. Širdis ir kiti organai palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iškart už Abastumani, važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po Sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputį atsigauna. Labai žavi senoji kurorto architektūra - mediniai namai su išraižytais balkonais. Deja, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas tebeveikia - vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesiogiai stebėti dangų. Su observatorijos astronomais galima sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekas nepasikeitė) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Apsilankyti jose galima visą parą, vietą labai mėgsta vietos gyventojai. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę gan nepaprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešbutis centre užsidarė. Geriau apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į šį kraštą nutekėjusi dar 1970-aisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvį jie gamina skaniai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus savo mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką ir atrestauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas buvo įkurtas 1829 metais, kai buvo įvertintos mineralinio vandens gydomosios sąvybės. Tarybiniais laikais buvo pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vieta labai populiari tarp gruzinų. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglių miškais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Kepti upėtakius labai gerai moka. Gera vieta apsistojimui ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka. <br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700m aukštyje, klimatas žymiai švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia čia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai puškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų organizuojančių "offroad" keliones. <br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30km nuo Akchalchichės, važiuojant link Godzerži perėjos. Labai vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iš kart už vienuolyno praideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopiją caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-04T08:29:59Z<p>Dange: /* Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas */ baigta redaguoti 2012.07.04 11.30</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus Nanotsmindos miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, Ninotsmindos ir Akchalkalaki apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkadaise ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Keliaujantys karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki Akchaltikchės miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visa laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Peizažas primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis. Labai jaukus ir kompaktiškas kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką tinkamiausias - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams paplidomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Achalcichė ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo kad, visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo ypatinga zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaitu, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet turėti prožektorių reikia.<br />
<br />
Vienuolyno apačioje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pasikėlus porą kilometrų viršun galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, jis yra Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagiausia vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima pasėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto baltas mūrinis namas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą apie porą kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams kur būtina apsilankyti. Iš išorės tai apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti lemputes;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračius organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje pastatyta II amžiuje prieš mūsų erą. Išlikusi XIV amžiaus tvirtovė. Kontroliavo strateginį Šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštą XVI amžiuje užimtė turkai, kurie kontroliavo pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palaipioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.<br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Prie kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje - kanjono pakrašty. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti.<br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglynai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800 m iki 2642 m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomio miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomio Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynę parke (5 GEL žmogui), gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklalapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio iki 4 dienų trukmės. Įrengtos 4 stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudųjų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keleri parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur teko nakvoti palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų, aplink eglynas (kuru apsirūpinti lengva), nedidelis upeliukas. Puiku vakaroti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama keliauti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui pamatysite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nelabai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8 km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, maždaug kilometras nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (rodyklė prie kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Yra viskas, kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima terasoje arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Reikėtų paskambinti iš anksto ir užsisakyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi Šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (irgi parko vartai) yra svečių namai (rodyklė prie kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penki kilometrai;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III-jo sūnų didijų kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas spa kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko, būdamas 28 metų netikėtai, važinėdamas motociklu, čia ir mirė. Širdis ir kiti organai buvo palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais buvo susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iš kart už Abastumani važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputi atsigauna. Labai žavi senoji kurortinė architektūra - mediniai namai su raižiniais išraižytais balkonais. Deje, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais buvo įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas veikia dabar, vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesioginiam dangaus stebėjimui. Susitarus su observatorijos astronomais gali sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta tikrai įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekuo nepasikeitęs) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima bandyti tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Aplankyti jas galima visą parą, vieta labai mėgiama vietinių gyventojų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę nėra paprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešutis centre užsidarė. Geresnis variantas yra apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į ši kraštą nutekėjusi dar 70-taisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvis jiems pavyksta gerai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus savo mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką ir atrestauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas buvo įkurtas 1829 metais, kai buvo įvertintos mineralinio vandens gydomosios sąvybės. Tarybiniais laikais buvo pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vieta labai populiari tarp gruzinų. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglių miškais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Kepti upėtakius labai gerai moka. Gera vieta apsistojimui ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka. <br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700m aukštyje, klimatas žymiai švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia čia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai puškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų organizuojančių "offroad" keliones. <br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30km nuo Akchalchichės, važiuojant link Godzerži perėjos. Labai vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iš kart už vienuolyno praideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopiją caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-04T08:21:52Z<p>Dange: /* Sapara vienuolynas */ baigta redaguoti 2012.07.04 11.22</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus Nanotsmindos miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, Ninotsmindos ir Akchalkalaki apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkadaise ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Keliaujantys karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki Akchaltikchės miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visa laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Peizažas primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis. Labai jaukus ir kompaktiškas kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką tinkamiausias - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams paplidomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Achalcichė ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo kad, visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo ypatinga zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaitu, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet turėti prožektorių reikia.<br />
<br />
Vienuolyno apačioje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pasikėlus porą kilometrų viršun galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, jis yra Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagiausia vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima pasėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto baltas mūrinis namas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą apie porą kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams kur būtina apsilankyti. Iš išorės tai apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti lemputes;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračius organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje pastatyta II amžiuje prieš mūsų erą. Išlikusi XIV amžiaus tvirtovė. Kontroliavo strateginį Šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštą XVI amžiuje užimtė turkai, kurie kontroliavo pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palaipioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.<br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Prie kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje - kanjono pakrašty. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti.<br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglių miškai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800m iki 2642m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomi miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomi Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynes parke (5 GEL žmogui) gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio trukmės iki 4 dienų. Yra įrengtos 4-ios stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti savo miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudujų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keli parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur esu nakvojęs palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų sienų, aplink eglių miškas (su kuru nėra problemų), nedidelis upeliukas. Puiku pasėdėti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama kelionę tęsti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti atgal į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui sutiksite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nėra labai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, apie kilometrą nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (yra rodyklė nuo kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Viskas kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima arba terasoje, arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Verta paskambinti iš anksto ir paprašyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (ten irgi parko vartai), yra svečių namai (yra rodyklė nuo kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penketas kilometrų;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III-jo sūnų didijų kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas spa kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko, būdamas 28 metų netikėtai, važinėdamas motociklu, čia ir mirė. Širdis ir kiti organai buvo palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais buvo susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iš kart už Abastumani važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputi atsigauna. Labai žavi senoji kurortinė architektūra - mediniai namai su raižiniais išraižytais balkonais. Deje, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais buvo įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas veikia dabar, vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesioginiam dangaus stebėjimui. Susitarus su observatorijos astronomais gali sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta tikrai įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekuo nepasikeitęs) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima bandyti tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Aplankyti jas galima visą parą, vieta labai mėgiama vietinių gyventojų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę nėra paprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešutis centre užsidarė. Geresnis variantas yra apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į ši kraštą nutekėjusi dar 70-taisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvis jiems pavyksta gerai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus savo mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką ir atrestauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas buvo įkurtas 1829 metais, kai buvo įvertintos mineralinio vandens gydomosios sąvybės. Tarybiniais laikais buvo pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vieta labai populiari tarp gruzinų. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglių miškais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Kepti upėtakius labai gerai moka. Gera vieta apsistojimui ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka. <br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700m aukštyje, klimatas žymiai švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia čia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai puškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų organizuojančių "offroad" keliones. <br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30km nuo Akchalchichės, važiuojant link Godzerži perėjos. Labai vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iš kart už vienuolyno praideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopiją caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-04T08:19:14Z<p>Dange: /* Kchertvisi tvirtovė */ baigta redaguoti 2012.07.04 11.19</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus Nanotsmindos miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, Ninotsmindos ir Akchalkalaki apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkadaise ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Keliaujantys karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki Akchaltikchės miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visa laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Peizažas primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis. Labai jaukus ir kompaktiškas kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką tinkamiausias - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams paplidomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Achalcichė ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo kad, visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo ypatinga zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaitu, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet turėti prožektorių reikia.<br />
<br />
Vienuolyno apačioje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pasikėlus porą kilometrų viršun galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, jis yra Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagiausia vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima pasėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto baltas mūrinis namas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą apie porą kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams kur būtina apsilankyti. Iš išorės tai apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti lemputes;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračius organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje pastatyta II amžiuje prieš mūsų erą. Išlikusi XIV amžiaus tvirtovė. Kontroliavo strateginį Šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštą XVI amžiuje užimtė turkai, kurie kontroliavo pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palaipioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.<br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Nuo kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje, įsikūręs konjono krašte. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti. <br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglių miškai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800m iki 2642m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomi miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomi Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynes parke (5 GEL žmogui) gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio trukmės iki 4 dienų. Yra įrengtos 4-ios stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti savo miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudujų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keli parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur esu nakvojęs palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų sienų, aplink eglių miškas (su kuru nėra problemų), nedidelis upeliukas. Puiku pasėdėti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama kelionę tęsti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti atgal į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui sutiksite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nėra labai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, apie kilometrą nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (yra rodyklė nuo kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Viskas kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima arba terasoje, arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Verta paskambinti iš anksto ir paprašyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (ten irgi parko vartai), yra svečių namai (yra rodyklė nuo kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penketas kilometrų;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III-jo sūnų didijų kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas spa kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko, būdamas 28 metų netikėtai, važinėdamas motociklu, čia ir mirė. Širdis ir kiti organai buvo palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais buvo susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iš kart už Abastumani važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputi atsigauna. Labai žavi senoji kurortinė architektūra - mediniai namai su raižiniais išraižytais balkonais. Deje, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais buvo įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas veikia dabar, vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesioginiam dangaus stebėjimui. Susitarus su observatorijos astronomais gali sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta tikrai įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekuo nepasikeitęs) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima bandyti tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Aplankyti jas galima visą parą, vieta labai mėgiama vietinių gyventojų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę nėra paprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešutis centre užsidarė. Geresnis variantas yra apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į ši kraštą nutekėjusi dar 70-taisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvis jiems pavyksta gerai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus savo mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką ir atrestauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas buvo įkurtas 1829 metais, kai buvo įvertintos mineralinio vandens gydomosios sąvybės. Tarybiniais laikais buvo pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vieta labai populiari tarp gruzinų. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglių miškais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Kepti upėtakius labai gerai moka. Gera vieta apsistojimui ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka. <br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700m aukštyje, klimatas žymiai švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia čia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai puškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų organizuojančių "offroad" keliones. <br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30km nuo Akchalchichės, važiuojant link Godzerži perėjos. Labai vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iš kart už vienuolyno praideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopiją caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-04T08:09:35Z<p>Dange: /* Vardzija */ baigta redaguoti 2012.07.04 11.10</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus Nanotsmindos miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, Ninotsmindos ir Akchalkalaki apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkadaise ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Keliaujantys karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki Akchaltikchės miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visa laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Peizažas primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis. Labai jaukus ir kompaktiškas kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką tinkamiausias - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams paplidomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Achalcichė ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo kad, visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo ypatinga zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija - nedidelis kaimelis, kuriame net parduotuvės nėra. Bet aplink - daug kitų įdomybių.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras kanjonas, Kuros aukštupys, ir kanjono sienoje vienuolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III, suklestėjo jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno maždaug du tūkstančiai vienuolių; Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas puikiai paslėptas kalno šlaitu, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - Švenčiausios mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (Church of the Assumption), išskaptuota oloje. 1184-1186 metais tapytose freskose pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Labai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurais požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileidus slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet turėti prožektorių reikia.<br />
<br />
Vienuolyno apačioje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 larių). Deja, gido žinios įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, kai apšviesta kanjono siena.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešinę, pasikėlus porą kilometrų viršun galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur sustojo laikas. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1,5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia sukti į dešinę (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint fotografuoti, geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Vardziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras kanjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, jis yra Vardzijos istorinio parko direktorius; greičiausiai jį surasite parko direkcijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir restoranėlis. Vasarą smagiausia vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima pasėdėti ir jaukioje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užpakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Maždaug 50 metrų nuo minėto objekto baltas mūrinis namas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengė daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą apie porą kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Puiki vieta kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams kur būtina apsilankyti. Iš išorės tai apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo panašiai), bet, nepaisant apgaulingos išvaizdos, tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti lemputes;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, plaukimą plaustais ar guminėmis valtimis (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračius organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje buvo pastatyta dar II amžiuje prieš mūsų erą. Dabartinė tvirtovė išlikusi nuo XIV amžiaus. Kontroliavo strateginį šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštas XVI amžiuje buvo užimtas turkų, kurie kontroliavo pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palandžioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai. <br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Nuo kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje, įsikūręs konjono krašte. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti. <br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglių miškai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800m iki 2642m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomi miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomi Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynes parke (5 GEL žmogui) gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio trukmės iki 4 dienų. Yra įrengtos 4-ios stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti savo miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudujų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keli parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur esu nakvojęs palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų sienų, aplink eglių miškas (su kuru nėra problemų), nedidelis upeliukas. Puiku pasėdėti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama kelionę tęsti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti atgal į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui sutiksite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nėra labai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, apie kilometrą nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (yra rodyklė nuo kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Viskas kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima arba terasoje, arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Verta paskambinti iš anksto ir paprašyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (ten irgi parko vartai), yra svečių namai (yra rodyklė nuo kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penketas kilometrų;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III-jo sūnų didijų kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas spa kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko, būdamas 28 metų netikėtai, važinėdamas motociklu, čia ir mirė. Širdis ir kiti organai buvo palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais buvo susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iš kart už Abastumani važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputi atsigauna. Labai žavi senoji kurortinė architektūra - mediniai namai su raižiniais išraižytais balkonais. Deje, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais buvo įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas veikia dabar, vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesioginiam dangaus stebėjimui. Susitarus su observatorijos astronomais gali sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta tikrai įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekuo nepasikeitęs) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima bandyti tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Aplankyti jas galima visą parą, vieta labai mėgiama vietinių gyventojų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę nėra paprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešutis centre užsidarė. Geresnis variantas yra apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į ši kraštą nutekėjusi dar 70-taisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvis jiems pavyksta gerai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus savo mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką ir atrestauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas buvo įkurtas 1829 metais, kai buvo įvertintos mineralinio vandens gydomosios sąvybės. Tarybiniais laikais buvo pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vieta labai populiari tarp gruzinų. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglių miškais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Kepti upėtakius labai gerai moka. Gera vieta apsistojimui ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka. <br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700m aukštyje, klimatas žymiai švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia čia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai puškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų organizuojančių "offroad" keliones. <br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30km nuo Akchalchichės, važiuojant link Godzerži perėjos. Labai vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iš kart už vienuolyno praideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopiją caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-04T07:56:15Z<p>Dange: /* Achalcichė */ baigta redaguoti 2012.07.04 10.56</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus Nanotsmindos miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, Ninotsmindos ir Akchalkalaki apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkadaise ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Keliaujantys karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki Akchaltikchės miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visa laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Peizažas primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis. Labai jaukus ir kompaktiškas kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką tinkamiausias - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams paplidomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Achalcichė ==<br />
Niekuo neypatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo kad, visai neypatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo ypatinga zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užsikonservavęs miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-ųjų stiliaus viešbutis, ir keli modernesni privatūs viešbutukai pakraštyje. Miestukas ne pati geriausia vieta apsistoti, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokių 100 m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų "pilznerių" pasirinkimas.<br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija yra visiškai nedidelis kaimelis, kuriame nėra net parduotuvės. Bet aplink - daug ką įdomaus pamatyti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras konjonas, Kuros aukštupys, ir konjono sienoje vienolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III-sis, suklestėjo jis jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno apie du tūkstančius vienuolių, o aplamai Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas buvo puikiai paslėptas kalno šlaitu, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - švenčiausios mergelės Marijos ėmimo dangun Bažnyčia (Church of the Assumption). Išskaptuota oloje, freskose, nutapytose 1184-1186 metais, pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Įpatingai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurias požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileisite slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet turėti savo lemputę pravartu. Tikrai verta.<br />
<br />
Vienuolyno apačioje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 lari), deja gido žinios tikrai įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, tada konjono siena apšviesta.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešnę ir dar pasikėlus pora kilometrų viršun galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur laikas sustojęs. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1.5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia pasukti dešinėn (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų pirkti nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint pafotografuoti geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Varziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras konjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, organizuti turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, jis yra Vardzijos istorinio parko direktorius ir jį greičiausiai surasite parko direkcijoje, parkingo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir nedidelis restoranėlis. Vasarą smagiausia vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima pasėdėti ir simpatiškoje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užupakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai yra ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Tai maždaug 50 metrų nuo minėto objekto, baltas mūrinis namas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengęs daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą apie porą kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Vieta puiki, kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui; <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams tai vieta, kur būtina apsilankyti. Iš išorės tai apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo ne geriau), bet nepaisant apgaulingos išvaizdos tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti lemputes;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, raftingą (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračius organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje buvo pastatyta dar II amžiuje prieš mūsų erą. Dabartinė tvirtovė išlikusi nuo XIV amžiaus. Kontroliavo strateginį šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštas XVI amžiuje buvo užimtas turkų, kurie kontroliavo pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palandžioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai. <br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Nuo kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje, įsikūręs konjono krašte. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti. <br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglių miškai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800m iki 2642m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomi miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomi Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynes parke (5 GEL žmogui) gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio trukmės iki 4 dienų. Yra įrengtos 4-ios stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti savo miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudujų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keli parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur esu nakvojęs palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų sienų, aplink eglių miškas (su kuru nėra problemų), nedidelis upeliukas. Puiku pasėdėti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama kelionę tęsti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti atgal į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui sutiksite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nėra labai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, apie kilometrą nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (yra rodyklė nuo kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Viskas kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima arba terasoje, arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Verta paskambinti iš anksto ir paprašyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (ten irgi parko vartai), yra svečių namai (yra rodyklė nuo kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penketas kilometrų;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III-jo sūnų didijų kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas spa kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko, būdamas 28 metų netikėtai, važinėdamas motociklu, čia ir mirė. Širdis ir kiti organai buvo palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais buvo susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iš kart už Abastumani važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputi atsigauna. Labai žavi senoji kurortinė architektūra - mediniai namai su raižiniais išraižytais balkonais. Deje, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais buvo įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas veikia dabar, vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesioginiam dangaus stebėjimui. Susitarus su observatorijos astronomais gali sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta tikrai įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekuo nepasikeitęs) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima bandyti tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Aplankyti jas galima visą parą, vieta labai mėgiama vietinių gyventojų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę nėra paprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešutis centre užsidarė. Geresnis variantas yra apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į ši kraštą nutekėjusi dar 70-taisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvis jiems pavyksta gerai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus savo mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką ir atrestauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas buvo įkurtas 1829 metais, kai buvo įvertintos mineralinio vandens gydomosios sąvybės. Tarybiniais laikais buvo pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vieta labai populiari tarp gruzinų. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglių miškais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Kepti upėtakius labai gerai moka. Gera vieta apsistojimui ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka. <br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700m aukštyje, klimatas žymiai švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia čia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai puškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų organizuojančių "offroad" keliones. <br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30km nuo Akchalchichės, važiuojant link Godzerži perėjos. Labai vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iš kart už vienuolyno praideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopiją caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-04T07:52:36Z<p>Dange: /* Kuriam laikui važiuoti */ baigta redaguoti 2012.07.04 10.53</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus Nanotsmindos miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, Ninotsmindos ir Akchalkalaki apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkadaise ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Keliaujantys karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki Akchaltikchės miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visa laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Peizažas primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis. Labai jaukus ir kompaktiškas kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Keliauti malonu visais metų laikais. kepinant vasaros karščiams - netoli pakilti į kalnų vėsą (ar pasinerti upėje), jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nedidelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vieną dieną - tiems kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Norint pasimėgauti, dienos tikrai neužteks. Tikrai tinkamos vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir pramogavimams - vertėtų pasiimti būtinus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auga, vyno mėgėjams juo apsirūpinti vertėtų iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką tinkamiausias - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis-spalis suteikia kalnams paplidomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Achalcichė ==<br />
Niekuo neįpatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo kad niekuo neįpatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo įpatinga zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užkonservavęsis miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-jų stiliaus viešbutis, ir keletas modernesnių privačių viešbutėlių pakraštyje. Miestukas nėra puikiausia vieta apsistojimui, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokio 100m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų pilznerių pasirinkimas. <br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija yra visiškai nedidelis kaimelis, kuriame nėra net parduotuvės. Bet aplink - daug ką įdomaus pamatyti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras konjonas, Kuros aukštupys, ir konjono sienoje vienolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III-sis, suklestėjo jis jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno apie du tūkstančius vienuolių, o aplamai Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas buvo puikiai paslėptas kalno šlaitu, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - švenčiausios mergelės Marijos ėmimo dangun Bažnyčia (Church of the Assumption). Išskaptuota oloje, freskose, nutapytose 1184-1186 metais, pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Įpatingai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurias požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileisite slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet turėti savo lemputę pravartu. Tikrai verta.<br />
<br />
Vienuolyno apačioje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 lari), deja gido žinios tikrai įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, tada konjono siena apšviesta.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešnę ir dar pasikėlus pora kilometrų viršun galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur laikas sustojęs. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1.5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia pasukti dešinėn (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų pirkti nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint pafotografuoti geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Varziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras konjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, organizuti turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, jis yra Vardzijos istorinio parko direktorius ir jį greičiausiai surasite parko direkcijoje, parkingo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir nedidelis restoranėlis. Vasarą smagiausia vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima pasėdėti ir simpatiškoje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užupakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai yra ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Tai maždaug 50 metrų nuo minėto objekto, baltas mūrinis namas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengęs daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą apie porą kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Vieta puiki, kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui; <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams tai vieta, kur būtina apsilankyti. Iš išorės tai apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo ne geriau), bet nepaisant apgaulingos išvaizdos tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti lemputes;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, raftingą (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračius organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje buvo pastatyta dar II amžiuje prieš mūsų erą. Dabartinė tvirtovė išlikusi nuo XIV amžiaus. Kontroliavo strateginį šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštas XVI amžiuje buvo užimtas turkų, kurie kontroliavo pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palandžioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai. <br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Nuo kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje, įsikūręs konjono krašte. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti. <br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglių miškai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800m iki 2642m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomi miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomi Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynes parke (5 GEL žmogui) gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio trukmės iki 4 dienų. Yra įrengtos 4-ios stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti savo miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudujų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keli parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur esu nakvojęs palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų sienų, aplink eglių miškas (su kuru nėra problemų), nedidelis upeliukas. Puiku pasėdėti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama kelionę tęsti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti atgal į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui sutiksite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nėra labai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, apie kilometrą nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (yra rodyklė nuo kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Viskas kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima arba terasoje, arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Verta paskambinti iš anksto ir paprašyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (ten irgi parko vartai), yra svečių namai (yra rodyklė nuo kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penketas kilometrų;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III-jo sūnų didijų kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas spa kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko, būdamas 28 metų netikėtai, važinėdamas motociklu, čia ir mirė. Širdis ir kiti organai buvo palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais buvo susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iš kart už Abastumani važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputi atsigauna. Labai žavi senoji kurortinė architektūra - mediniai namai su raižiniais išraižytais balkonais. Deje, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais buvo įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas veikia dabar, vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesioginiam dangaus stebėjimui. Susitarus su observatorijos astronomais gali sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta tikrai įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekuo nepasikeitęs) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima bandyti tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Aplankyti jas galima visą parą, vieta labai mėgiama vietinių gyventojų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę nėra paprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešutis centre užsidarė. Geresnis variantas yra apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į ši kraštą nutekėjusi dar 70-taisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvis jiems pavyksta gerai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus savo mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką ir atrestauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas buvo įkurtas 1829 metais, kai buvo įvertintos mineralinio vandens gydomosios sąvybės. Tarybiniais laikais buvo pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vieta labai populiari tarp gruzinų. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglių miškais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Kepti upėtakius labai gerai moka. Gera vieta apsistojimui ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka. <br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700m aukštyje, klimatas žymiai švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia čia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai puškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų organizuojančių "offroad" keliones. <br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30km nuo Akchalchichės, važiuojant link Godzerži perėjos. Labai vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iš kart už vienuolyno praideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopiją caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Samcch%C4%97-D%C5%BEavachetijaGruzija: Samcchė-Džavachetija2012-07-04T07:47:35Z<p>Dange: /* Kodėl Samcchė-Džavachetija */ baigta redaguoti 2012.07.04 10.48</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.50035" lon="43.206482" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.481833, 43.28476<br />
Kchertvisi tvirtovė<br />
41.394325, 43.312912<br />
Vardzija uolų vienuolynas<br />
41.760557, 42.827454<br />
Abastumani balneologinis kurortas ir observatorija<br />
41.830689, 42.83432<br />
Zekari perėja (Boržomi NP)<br />
41.843478, 43.385696<br />
Boržomi kurortas<br />
41.758764, 43.533325<br />
Bakuriani kalnų slidinėjimo kurortas<br />
41.773488, 43.247509<br />
Kvabishevi kaimas. Įėjimas į Boržomi NP<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Samcchė-Džavachetija ==<br />
Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima užtikti ištisus rusų kaimus. Neaišku, kur paprasčiau gyventi - čia ar Sibire. Pravažiavus Nanotsmindos miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos, atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros kanjonas. <br />
Beje, Ninotsmindos ir Akchalkalaki apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją, o ne Gruziją.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_slenis.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos slėnis]]<br />
Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų, vaizdai nuostabiai keičiasi - siauras ir gilus kalnų kanjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkadaise ėjo Šilko kelio atšaka, Godzerži perėja pirkliai nusileisdavo prie jūros. Keliaujantys karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki Akchaltikchės miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visa laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Peizažas primena Amerikos kanjonus.<br />
<br />
Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomio nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviežios žuvies. Gruzinai labai mėgsta čia ilsėtis. Labai jaukus ir kompaktiškas kraštovaizdis. <br />
<br />
Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjimo trasos.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Vietos komfortiškos visais metų laikais. Esant vasaros karsčiam visai netoli pakilti į kalnų vėsą (ar įlysti į upę), o jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nėra didelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vienai dienai - bet čia tiems kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Kad tikrai pasimėgauti tikrai dienos neužteks. Tikrai puikios vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir papramogavimams - verta pasiimti reikalingus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auginamos, vyno mėgėjams juo geriau apsirūpinti iš anksto. <br />
<br />
Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką geriausias laikas - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - tada žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis - spalis suteikia kalnams paplidomų spalvų.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Achalcichė ==<br />
Niekuo neįpatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo kad niekuo neįpatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo įpatinga zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užkonservavęsis miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-jų stiliaus viešbutis, ir keletas modernesnių privačių viešbutėlių pakraštyje. Miestukas nėra puikiausia vieta apsistojimui, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokio 100m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų pilznerių pasirinkimas. <br />
<br />
== Vardzija ==<br />
Vardzija yra visiškai nedidelis kaimelis, kuriame nėra net parduotuvės. Bet aplink - daug ką įdomaus pamatyti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_vienuolynas.jpg|400px|thumb|left|Vardzijos uolų vienuolynas]]<br />
'''Vardzijos uolų vienuolynas'''. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras konjonas, Kuros aukštupys, ir konjono sienoje vienolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III-sis, suklestėjo jis jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno apie du tūkstančius vienuolių, o aplamai Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas buvo puikiai paslėptas kalno šlaitu, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - švenčiausios mergelės Marijos ėmimo dangun Bažnyčia (Church of the Assumption). Išskaptuota oloje, freskose, nutapytose 1184-1186 metais, pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Įpatingai tyras vanduo.<br />
Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurias požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileisite slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet turėti savo lemputę pravartu. Tikrai verta.<br />
<br />
Vienuolyno apačioje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 lari), deja gido žinios tikrai įspūdžio nepadarė. <br />
Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, tada konjono siena apšviesta.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzijos_virsutinis_vien.jpg|400px|thumb|right|Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas]]<br />
'''Aukštutinės Vardzijos vienuolynas'''. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešnę ir dar pasikėlus pora kilometrų viršun galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur laikas sustojęs. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.<br />
<br />
'''Vanis uolų vienuolynas'''. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1.5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia pasukti dešinėn (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų pirkti nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint pafotografuoti geriau apsilankyti vakare. <br />
<br />
Vietos apie Varziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras konjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, organizuti turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ir ką veikti ===<br />
Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė (tel. +995 599 116 207). Šaunus ir svetingas vyras, jis yra Vardzijos istorinio parko direktorius ir jį greičiausiai surasite parko direkcijoje, parkingo aikštelėje esančiame pastate. Pavaišins kava. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:<br />
<br />
'''svečių namai Vardzijoje'''. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir nedidelis restoranėlis. Vasarą smagiausia vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima pasėdėti ir simpatiškoje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užupakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai yra ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui be maitinimo;<br />
<br />
[http://www.davisvenot.ge/?lang_id=ENG&sec_id=807&info_id=7756 '''Hotel Taoskari''']. Tai maždaug 50 metrų nuo minėto objekto, baltas mūrinis namas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas Goča įrengęs daug geresnius svečių namus. Lovos normalios, yra daugiau WC ir net normalūs dušai. Kaina žmogui apie 40 GEL. Tel. +995 599 543 540, +995 598 242 403;<br />
<br />
'''kempingas Vardzijoje'''. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą apie porą kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Vieta puiki, kalnų upės pakrantėje. Kaina apie 50 GEL žmogui; <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Vardzija_baseinas.jpg|200px|thumb|left|Mineralinio vandens baseinas]]<br />
'''karšto mineralinio vandens baseinas'''. Tikriems keliautojams tai vieta, kur būtina apsilankyti. Iš išorės tai apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo ne geriau), bet nepaisant apgaulingos išvaizdos tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti lemputes;<br />
<br />
'''turistinės pramogos'''. Turistines keliones, raftingą (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar dviračius organizuoja [http://www.psity.ge Psity Travel]. Galima kreiptis į Kakha Zazadze, tel. +995 590 322 422, el. paštas kakha.zazadze@psity.ge;<br />
<br />
== Kchertvisi tvirtovė == <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Kchertvisi_tvirtove.jpg|200px|thumb|right|Kchertvisi tvirtovė]] <br />
Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje buvo pastatyta dar II amžiuje prieš mūsų erą. Dabartinė tvirtovė išlikusi nuo XIV amžiaus. Kontroliavo strateginį šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštas XVI amžiuje buvo užimtas turkų, kurie kontroliavo pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palandžioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai. <br />
<br />
== Sapara vienuolynas == <br />
<br />
Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Nuo kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje, įsikūręs konjono krašte. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti. <br />
<br />
== Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas.jpg|400px|thumb|left|Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos]]<br />
Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglių miškai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800m iki 2642m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomi miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomi Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynes parke (5 GEL žmogui) gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo [http://www.nationalpark.ge/ tinklapį], tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.<br />
<br />
Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio trukmės iki 4 dienų. Yra įrengtos 4-ios stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti savo miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudujų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Borzomi_nacparkas2.jpg|200px|thumb|right|Stovyklavietė prie Kvabischevi]]<br />
Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keli parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur esu nakvojęs palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų sienų, aplink eglių miškas (su kuru nėra problemų), nedidelis upeliukas. Puiku pasėdėti prie laužo.<br />
<br />
<br />
Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją ir nusileisti į kurortinį kaimelį Sairme - [[Gruzija: Imeretija|Imeretiją]]. Nuo ten gan padoriu asfaltu galima pasiekti Kutaisį (jei planuojama kelionę tęsti link jūros) arba Zestafoni (jei grįšti atgal į Tbilisį). Nuo Abastumani iki Sairme apie 40 kilometrų, su pasižvalgymais užtruksite apie 4 valandas. Pakeliui sutiksite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai - kelias gal 5 kilometrus eina kalnagūbrio ketera. Nėra labai sudėtinga, bet visureigis būtinas. Galima apsiriboti tik perėja - nuo parko vartų iki perėjos apie 8km. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
* Kvabischevi kaime, apie kilometrą nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (yra rodyklė nuo kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Viskas kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima arba terasoje, arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Verta paskambinti iš anksto ir paprašyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL (valgymas iki nukritimo). Tel. Marina +995 577 538 417, arba Rusiko +995 555 726 386. Prie kaimo labai įdomi šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);<br />
* Atskuri kaime (ten irgi parko vartai), yra svečių namai (yra rodyklė nuo kelio);<br />
* Abastumani kurorte. Iki parko vartų penketas kilometrų;<br />
<br />
== Abastumani ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_vienuolynas.jpg|200px|thumb|left|Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais]]<br />
Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III-jo sūnų didijų kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas spa kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko, būdamas 28 metų netikėtai, važinėdamas motociklu, čia ir mirė. Širdis ir kiti organai buvo palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais buvo susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iš kart už Abastumani važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputi atsigauna. Labai žavi senoji kurortinė architektūra - mediniai namai su raižiniais išraižytais balkonais. Deje, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_observatorija.jpg|200px|thumb|left|Abastumani observatorijoje]]<br />
'''Abastumani observatorija'''. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais buvo įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas veikia dabar, vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesioginiam dangaus stebėjimui. Susitarus su observatorijos astronomais gali sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta tikrai įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekuo nepasikeitęs) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku. Dėl nakvynės ir ekskursijos galima bandyti tartis Omar M. Kurtanidze, observatorijos direktoriumi. Tel. +995 595 380 037, el. paštas blazar_aao@yahoo.com.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abastumani_keltuvas.jpg|200px|thumb|right|Keltuvas į Abastumani observatoriją]]<br />
<br />
Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Aplankyti jas galima visą parą, vieta labai mėgiama vietinių gyventojų. <br />
<br />
=== Kur apsistoti ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Samcche_Dzavachetija_Abstumani_viesbutis.jpg|200px|thumb|left|Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)]]<br />
Labai keista, bet surasti nakvynę nėra paprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešutis centre užsidarė. Geresnis variantas yra apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į ši kraštą nutekėjusi dar 70-taisiais... Restorano ir viešbutėlio šeimininkas Lavrenti, tel. +995 599 682 133.<br />
<br />
Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvis jiems pavyksta gerai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.<br />
<br />
== Boržomi ==<br />
<br />
Kurortas, garsus savo mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką ir atrestauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas buvo įkurtas 1829 metais, kai buvo įvertintos mineralinio vandens gydomosios sąvybės. Tarybiniais laikais buvo pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vieta labai populiari tarp gruzinų. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglių miškais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Kepti upėtakius labai gerai moka. Gera vieta apsistojimui ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka. <br />
<br />
== Bakuriani ==<br />
<br />
Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700m aukštyje, klimatas žymiai švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia čia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai puškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų organizuojančių "offroad" keliones. <br />
<br />
== Zarzma vienuolynas ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Zarzma_vienuolynas.jpg|200px|thumb|right|Zarzma vienuolynas]]<br />
Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30km nuo Akchalchichės, važiuojant link Godzerži perėjos. Labai vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iš kart už vienuolyno praideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopiją caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_%C5%A0ida-KartlisGruzija: Šida-Kartlis2012-06-30T12:35:10Z<p>Dange: /* Maistas */ baigta redaguoti 2012.06.30 15.35</p>
<hr />
<div>= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="42.063568" lon="44.13208" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.966128, 44.210272<br />
Uplistsikhe senovinis miestas<br />
41.987317, 44.113599<br />
Goris. Stalino muziejus<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Šida-Kartlis ==<br />
<br />
Tai ne pati įdomiausia Gruzijos provincija. Šiaurinė provincijos dalis yra okupuota ir ten paskelbta Pietų Osetijos Respublika (apie 15-30 tūkstančių gyventojų - maždaug kaip Molėtų rajonas), nuo 2008 metų karo visiškai kontroliuojama Rusijos, ten įkūrusios karines bazes. Pietų Osetija yra Kaukazo priekalnėse, likusi provincijos dalis - Mtkvari upės slėnis. Pietinėje dalyje vėl kalnai, yra įdomių bažnyčių ir vienuolynų. Įdomiausi objektai - Goris ir Uplistsikhe. Pakeliui tęsiasi naujos vienodų individualių namų gyvenvietės - namai pabėgėliams iš Pietų Osetijos. <br />
<br />
Antras pagal dydį provincijos miestelis - Chašuris (beje, 1928-1934 metais vadintas Stalinisi). Jei jums reikalingas hamakas - reikia apsilankyti būtent čia. Visas miestelis - ištisinė hamakų prekyvietė. Matyt, čia didžiausias hamakų pasirinkimas pasaulyje. <br />
<br />
Per Šida-Kartlis eina pagrindinė Gruzijos magistralė, jungianti rytų ir vakarų Gruziją. Bet kokiu atveju keliaujant teks pravažiuoti. Tikrai verta aplankyti Uplistsikhe. Goris ir Uplistsikhe - turistinės vietos, yra kur apsistoti. Už Gorio prie autostrados atidarytos dvi modernios degalinės su restoranais, parduotuvėmis, interneto kavinėmis ir pan. - patogi vieta pasipildyti atsargų keliaujant prie jūros.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
<br />
Goris yra apie 70 km nuo Tbilisio, pasiekiamas nauja autostrada. Paprastai planuojamos pusės dienos kelionės iš Tbilisio ir atgal arba sustojama keliaujant į Vardziją ar prie jūros.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Goris ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Stalino_muziejus.jpg|200px|thumb|left| Stalino muziejus]]<br />
Turbūt vienintelis miestas, turintis Stalino alėją (gatvių lentelėse pagrindinės gatvės pavadinimas užrašytas angliškai: Stalin Avenue). J. Stalino statulos miesto centre nebėra. 2008 metų karo metu Gorį užėmė Rusijos kariuomenė. Dalis gyventojų pasitraukė, miestas kelias dienas buvo plėšiamas Rusijos karių ir osetinų sukilėlių. Griežtai buvo uždrausta liesti pagrindinę įžymybę - Stalino muziejų. Važiuojant pakeliui, atkreiptinas dėmesys į Rusijos kariuomenės sudegintus gyvenamuosius namus: namo dalis, sunaikinta artilerijos, atstatyta tamsiomis plokštėmis. Atstatyti visiškai sugriauti namai. Vietiniai gyventojai arba gidas papasakos, kaip kareiviai plėšė viską, ką tik rasdavo. <br />
<br />
Įdomu aplankyti J. Stalino muziejų. Muziejus įkurtas 1937-ais metais Berijos iniciatyva, kad būtų įamžintas Stalino genialumas. Pastatas pastatytas 1957 metais. Ekspozicijoje dominuoja dovanos Stalinui, straipsniai apie jį ir jo asmeniniai daiktai. Yra specialus memorialas su pomirtine kauke. Perkeltas namas, kuriame gimė J. Stalinas, autentiškas traukinio vagonas, kuriuo Stalinas važinėjo į Jaltą ir Potsdamą (tik neperšaunami stiklai pakeisti paprastais). Muziejuje pirmą kartą buvau (Vytas) 1978 metais, ekspozija nė kiek nepakeista. Muziejaus privalumas - pajusti sustojusį laiką, kitą epochą. Net TSRS laikais muziejus keldavo dvilypius jausmus - Stalino era jau buvo pasibaigusi. Labai teisingas sprendimas užkonservuoti laiką - tuo muziejus ir įdomus. Negyvenusiems TSRS, muziejus greičiausiai nebus įdomus. 2012 metais Gruzijos vyriauybė nusprendė pertvarkyti ekspoziciją į stalinizmo nusikaltimų muziejų. Norint pajusti stalinizmo tvaiką, reikia paskubėti. <br />
<br />
Muziejuje ekskursijos tik su vietiniais angliškai arba rusiškai kalbančiais gidais. Įėjimas pakankamai brangus - apie 6 GEL (be gido). Už teisę fotografuoti papildomas mokestis. Suvenyrų parduotuvėje nenustebkite radę vyno ir, išvydę simpatišką gruzinę, aprengtą NKVD uniforma.<br />
<br />
== Uplistsikhe ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Uplistchikche.jpg|200px|thumb|left|Uplistsikhe]]<br />
Etimologija: gruz. reiškia "valdovo tvirtovė".<br />
Miestas olose, unikalus archeologijos paminklas, esantis ~15 km nuo Gorio. Pirmieji žmonės čia apsigyveno maždaug I tūkstantmetyje pr. Kr., čia buvo svarbi pagoniškų dievų šventykla. Miestu tapo IV a. pr. Kr., tada miestas išsiplėtė iki 9,5 ha, susiformavo miesto struktūra. IX–XI a., kai Tbilisis buvo okupuotas arabų, Uplickiche buvo Gruzijos valdovų sostinė. Buvusiame politiniame ir religiniame (pagonybės laikais) centre gyveno apie 10,000 aukštos kilmės žmonių (didikai, žyniai, valdovas). IV a. priėmus krikščionybę, čia ir toliau slapta buvo atliekamos pagonių apeigos. XII a., išvadavus Tbilisį, Uplickichės reikšmė sumenko. XIII a. miestą nusiaubė Čingizchano kariuomenė. XV a. padovanota kaip tėvonija vietos feodalui, tarnavo kaip priebėga gyventojams karo atveju. XIX a. sunyko, čia gyveno piemenys. 1920 m. stiprus žemės drebėjimas sunaikino dalį miesto ir atidengė jo dalį, iki tol buvusią olose. Žemiau miesto yra senosios gyvenvietės liekanų (sovietų valdžia liepė žmonėms šią gyvenvietę palikti).<br />
<br />
Išliko svarbiausių struktūrų liekanos: sosto salė (vad. "tamaros salė"; prie jos verta apžiūrėti valdovų mažas, tik 5000 litrų, vyno atsargas ir vaistinę); pagoniška šventykla, vėliau perstatyta į krikščionišką; teatras; gyvenamieji būstai, turgus, vandentiekis, pagrindinė gatvė. Virš miesto pastatyta Uplicchuli bažnyčia (pastatyta ~X a., rekonstruota XVII-XVIII a). Archeologai mieste suskaičiavo virš 70 svarbių objektų.<br />
<br />
Miestą archeologai kasinėja nuo 1957 m.. Radiniai saugomi vietiniame muziejuje (2011 spalį muziejus uždarytas rekonstrukcijai), tačiau jei susitarsite - darbuotojai parodys laikiną ekspoziciją, kurioje pamatysite bene 3 metrų skersmens kovos vežimo ratą, papuošalų ir kitų įdomių priešistorės daiktų. Veikia suvenyrų parduotuvė: jei domitės proistore, verta užeiti.<br />
<br />
Miestas lankytinas tik su gidu. Niekas kitas neparodys, kur buvo valdovo vaistinė, kur spausdavo vyną, o kur įrengti laikini kapai. Gidas nuves prie manomo Ulickichės architekto namo ir papasakos daug įdomių istorijų apie miestą ir jo istoriją. Reikėtų susitarti su gidu, kad jis duotų daugiau laisvo laiko, nei skirta: vieta tikrai ypatinga, norisi įsidėmėti ir nufotografuoti kiekvieną kampelį, liudijantį gruzinų architektūros genijų.<br />
<br />
Viena iš įdomiausių Gruzijos istorinių vietų. Po gausybės aplankytų IX-X amžiaus vienuolynų tikrai stebina senovinis antikinis miestas (sostinė) su išlikusia infrastruktūra. Rekomenduoju.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Kaip patekti ==<br />
* Gori lengvai galima pasiekti maršrutiniu taksi (apie 1,5 val. kelionės/ 4 lariai, važiuoja dažnai);<br />
* į Uplistsikhe galima nuvažiuoti maršrutiniu taksi (kryptis - Khakhveri kaimas, paprašius nuveš iki muziejaus);<br />
* visuomeniniu transportu pasiekus Gori geležinkelio stotį, nuo ten galima samdytis taksi iki Uplistsikhe. Pagalvokite, kaip grįšite atgalios.<br />
<br />
== Nakvynės == <br />
* Inturist viešbutis. Pačiame centre šalia Stalino muziejaus. TSRS laikų aukščiausia klasė. Būna karštas vanduo. 50 GEL (LP);<br />
* svečių namai Khakhveri kaime (apie 1 km nuo Uplistsikhe). Vieta turistams. Veikia tik turistiniu sezonu (nuo gegužės). Dėl nakvynės tartis su Uplistsikhe direktoriumi Zyra Sadagahvili (tel. +995 599 148 124, el. paštas zyra1957@mail.ru). Jį rasite administracijos pastate prie įėjimo į muziejų;<br />
* svečių namai Tsminda tskali, Agmashenebeli str. 19. Šeimininkės: Olia +995 598 552 053, Tamta +995 598 341 985, 25 lariai žmogui.<br />
* Goryje yra privačių ir labai smagių svečių namų - tarkitės su Zyra, patars.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Goryje lengvai rasite smagių restoranėlių pavalgyti. Internete rekomenduojama apsilankyti chinkalių namuose;<br />
* nakvojant Khakhveri, maistu geriau pasirūpinti iš anksto (su parduotuvėmis ten irgi nekaip).</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_%C5%A0ida-KartlisGruzija: Šida-Kartlis2012-06-30T12:34:00Z<p>Dange: /* Nakvynės */ baigta redaguoti 2012.06.30 15.33</p>
<hr />
<div>= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="42.063568" lon="44.13208" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.966128, 44.210272<br />
Uplistsikhe senovinis miestas<br />
41.987317, 44.113599<br />
Goris. Stalino muziejus<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Šida-Kartlis ==<br />
<br />
Tai ne pati įdomiausia Gruzijos provincija. Šiaurinė provincijos dalis yra okupuota ir ten paskelbta Pietų Osetijos Respublika (apie 15-30 tūkstančių gyventojų - maždaug kaip Molėtų rajonas), nuo 2008 metų karo visiškai kontroliuojama Rusijos, ten įkūrusios karines bazes. Pietų Osetija yra Kaukazo priekalnėse, likusi provincijos dalis - Mtkvari upės slėnis. Pietinėje dalyje vėl kalnai, yra įdomių bažnyčių ir vienuolynų. Įdomiausi objektai - Goris ir Uplistsikhe. Pakeliui tęsiasi naujos vienodų individualių namų gyvenvietės - namai pabėgėliams iš Pietų Osetijos. <br />
<br />
Antras pagal dydį provincijos miestelis - Chašuris (beje, 1928-1934 metais vadintas Stalinisi). Jei jums reikalingas hamakas - reikia apsilankyti būtent čia. Visas miestelis - ištisinė hamakų prekyvietė. Matyt, čia didžiausias hamakų pasirinkimas pasaulyje. <br />
<br />
Per Šida-Kartlis eina pagrindinė Gruzijos magistralė, jungianti rytų ir vakarų Gruziją. Bet kokiu atveju keliaujant teks pravažiuoti. Tikrai verta aplankyti Uplistsikhe. Goris ir Uplistsikhe - turistinės vietos, yra kur apsistoti. Už Gorio prie autostrados atidarytos dvi modernios degalinės su restoranais, parduotuvėmis, interneto kavinėmis ir pan. - patogi vieta pasipildyti atsargų keliaujant prie jūros.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
<br />
Goris yra apie 70 km nuo Tbilisio, pasiekiamas nauja autostrada. Paprastai planuojamos pusės dienos kelionės iš Tbilisio ir atgal arba sustojama keliaujant į Vardziją ar prie jūros.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Goris ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Stalino_muziejus.jpg|200px|thumb|left| Stalino muziejus]]<br />
Turbūt vienintelis miestas, turintis Stalino alėją (gatvių lentelėse pagrindinės gatvės pavadinimas užrašytas angliškai: Stalin Avenue). J. Stalino statulos miesto centre nebėra. 2008 metų karo metu Gorį užėmė Rusijos kariuomenė. Dalis gyventojų pasitraukė, miestas kelias dienas buvo plėšiamas Rusijos karių ir osetinų sukilėlių. Griežtai buvo uždrausta liesti pagrindinę įžymybę - Stalino muziejų. Važiuojant pakeliui, atkreiptinas dėmesys į Rusijos kariuomenės sudegintus gyvenamuosius namus: namo dalis, sunaikinta artilerijos, atstatyta tamsiomis plokštėmis. Atstatyti visiškai sugriauti namai. Vietiniai gyventojai arba gidas papasakos, kaip kareiviai plėšė viską, ką tik rasdavo. <br />
<br />
Įdomu aplankyti J. Stalino muziejų. Muziejus įkurtas 1937-ais metais Berijos iniciatyva, kad būtų įamžintas Stalino genialumas. Pastatas pastatytas 1957 metais. Ekspozicijoje dominuoja dovanos Stalinui, straipsniai apie jį ir jo asmeniniai daiktai. Yra specialus memorialas su pomirtine kauke. Perkeltas namas, kuriame gimė J. Stalinas, autentiškas traukinio vagonas, kuriuo Stalinas važinėjo į Jaltą ir Potsdamą (tik neperšaunami stiklai pakeisti paprastais). Muziejuje pirmą kartą buvau (Vytas) 1978 metais, ekspozija nė kiek nepakeista. Muziejaus privalumas - pajusti sustojusį laiką, kitą epochą. Net TSRS laikais muziejus keldavo dvilypius jausmus - Stalino era jau buvo pasibaigusi. Labai teisingas sprendimas užkonservuoti laiką - tuo muziejus ir įdomus. Negyvenusiems TSRS, muziejus greičiausiai nebus įdomus. 2012 metais Gruzijos vyriauybė nusprendė pertvarkyti ekspoziciją į stalinizmo nusikaltimų muziejų. Norint pajusti stalinizmo tvaiką, reikia paskubėti. <br />
<br />
Muziejuje ekskursijos tik su vietiniais angliškai arba rusiškai kalbančiais gidais. Įėjimas pakankamai brangus - apie 6 GEL (be gido). Už teisę fotografuoti papildomas mokestis. Suvenyrų parduotuvėje nenustebkite radę vyno ir, išvydę simpatišką gruzinę, aprengtą NKVD uniforma.<br />
<br />
== Uplistsikhe ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Uplistchikche.jpg|200px|thumb|left|Uplistsikhe]]<br />
Etimologija: gruz. reiškia "valdovo tvirtovė".<br />
Miestas olose, unikalus archeologijos paminklas, esantis ~15 km nuo Gorio. Pirmieji žmonės čia apsigyveno maždaug I tūkstantmetyje pr. Kr., čia buvo svarbi pagoniškų dievų šventykla. Miestu tapo IV a. pr. Kr., tada miestas išsiplėtė iki 9,5 ha, susiformavo miesto struktūra. IX–XI a., kai Tbilisis buvo okupuotas arabų, Uplickiche buvo Gruzijos valdovų sostinė. Buvusiame politiniame ir religiniame (pagonybės laikais) centre gyveno apie 10,000 aukštos kilmės žmonių (didikai, žyniai, valdovas). IV a. priėmus krikščionybę, čia ir toliau slapta buvo atliekamos pagonių apeigos. XII a., išvadavus Tbilisį, Uplickichės reikšmė sumenko. XIII a. miestą nusiaubė Čingizchano kariuomenė. XV a. padovanota kaip tėvonija vietos feodalui, tarnavo kaip priebėga gyventojams karo atveju. XIX a. sunyko, čia gyveno piemenys. 1920 m. stiprus žemės drebėjimas sunaikino dalį miesto ir atidengė jo dalį, iki tol buvusią olose. Žemiau miesto yra senosios gyvenvietės liekanų (sovietų valdžia liepė žmonėms šią gyvenvietę palikti).<br />
<br />
Išliko svarbiausių struktūrų liekanos: sosto salė (vad. "tamaros salė"; prie jos verta apžiūrėti valdovų mažas, tik 5000 litrų, vyno atsargas ir vaistinę); pagoniška šventykla, vėliau perstatyta į krikščionišką; teatras; gyvenamieji būstai, turgus, vandentiekis, pagrindinė gatvė. Virš miesto pastatyta Uplicchuli bažnyčia (pastatyta ~X a., rekonstruota XVII-XVIII a). Archeologai mieste suskaičiavo virš 70 svarbių objektų.<br />
<br />
Miestą archeologai kasinėja nuo 1957 m.. Radiniai saugomi vietiniame muziejuje (2011 spalį muziejus uždarytas rekonstrukcijai), tačiau jei susitarsite - darbuotojai parodys laikiną ekspoziciją, kurioje pamatysite bene 3 metrų skersmens kovos vežimo ratą, papuošalų ir kitų įdomių priešistorės daiktų. Veikia suvenyrų parduotuvė: jei domitės proistore, verta užeiti.<br />
<br />
Miestas lankytinas tik su gidu. Niekas kitas neparodys, kur buvo valdovo vaistinė, kur spausdavo vyną, o kur įrengti laikini kapai. Gidas nuves prie manomo Ulickichės architekto namo ir papasakos daug įdomių istorijų apie miestą ir jo istoriją. Reikėtų susitarti su gidu, kad jis duotų daugiau laisvo laiko, nei skirta: vieta tikrai ypatinga, norisi įsidėmėti ir nufotografuoti kiekvieną kampelį, liudijantį gruzinų architektūros genijų.<br />
<br />
Viena iš įdomiausių Gruzijos istorinių vietų. Po gausybės aplankytų IX-X amžiaus vienuolynų tikrai stebina senovinis antikinis miestas (sostinė) su išlikusia infrastruktūra. Rekomenduoju.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Kaip patekti ==<br />
* Gori lengvai galima pasiekti maršrutiniu taksi (apie 1,5 val. kelionės/ 4 lariai, važiuoja dažnai);<br />
* į Uplistsikhe galima nuvažiuoti maršrutiniu taksi (kryptis - Khakhveri kaimas, paprašius nuveš iki muziejaus);<br />
* visuomeniniu transportu pasiekus Gori geležinkelio stotį, nuo ten galima samdytis taksi iki Uplistsikhe. Pagalvokite, kaip grįšite atgalios.<br />
<br />
== Nakvynės == <br />
* Inturist viešbutis. Pačiame centre šalia Stalino muziejaus. TSRS laikų aukščiausia klasė. Būna karštas vanduo. 50 GEL (LP);<br />
* svečių namai Khakhveri kaime (apie 1 km nuo Uplistsikhe). Vieta turistams. Veikia tik turistiniu sezonu (nuo gegužės). Dėl nakvynės tartis su Uplistsikhe direktoriumi Zyra Sadagahvili (tel. +995 599 148 124, el. paštas zyra1957@mail.ru). Jį rasite administracijos pastate prie įėjimo į muziejų;<br />
* svečių namai Tsminda tskali, Agmashenebeli str. 19. Šeimininkės: Olia +995 598 552 053, Tamta +995 598 341 985, 25 lariai žmogui.<br />
* Goryje yra privačių ir labai smagių svečių namų - tarkitės su Zyra, patars.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Gori be problemu surasite smagių restoranėlių kur pavalgyti. Internete rekomenduoja apsilankyti chinkalių namuose;<br />
* nakvojant Khakhveri maistu geriau pasirūpinti iš anksto (su parduotuvėmis ten irgi nekaip);</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_%C5%A0ida-KartlisGruzija: Šida-Kartlis2012-06-30T12:32:28Z<p>Dange: /* Kaip patekti */ baigta redaguoti 2012.06.30 15.32</p>
<hr />
<div>= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="42.063568" lon="44.13208" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.966128, 44.210272<br />
Uplistsikhe senovinis miestas<br />
41.987317, 44.113599<br />
Goris. Stalino muziejus<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Šida-Kartlis ==<br />
<br />
Tai ne pati įdomiausia Gruzijos provincija. Šiaurinė provincijos dalis yra okupuota ir ten paskelbta Pietų Osetijos Respublika (apie 15-30 tūkstančių gyventojų - maždaug kaip Molėtų rajonas), nuo 2008 metų karo visiškai kontroliuojama Rusijos, ten įkūrusios karines bazes. Pietų Osetija yra Kaukazo priekalnėse, likusi provincijos dalis - Mtkvari upės slėnis. Pietinėje dalyje vėl kalnai, yra įdomių bažnyčių ir vienuolynų. Įdomiausi objektai - Goris ir Uplistsikhe. Pakeliui tęsiasi naujos vienodų individualių namų gyvenvietės - namai pabėgėliams iš Pietų Osetijos. <br />
<br />
Antras pagal dydį provincijos miestelis - Chašuris (beje, 1928-1934 metais vadintas Stalinisi). Jei jums reikalingas hamakas - reikia apsilankyti būtent čia. Visas miestelis - ištisinė hamakų prekyvietė. Matyt, čia didžiausias hamakų pasirinkimas pasaulyje. <br />
<br />
Per Šida-Kartlis eina pagrindinė Gruzijos magistralė, jungianti rytų ir vakarų Gruziją. Bet kokiu atveju keliaujant teks pravažiuoti. Tikrai verta aplankyti Uplistsikhe. Goris ir Uplistsikhe - turistinės vietos, yra kur apsistoti. Už Gorio prie autostrados atidarytos dvi modernios degalinės su restoranais, parduotuvėmis, interneto kavinėmis ir pan. - patogi vieta pasipildyti atsargų keliaujant prie jūros.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
<br />
Goris yra apie 70 km nuo Tbilisio, pasiekiamas nauja autostrada. Paprastai planuojamos pusės dienos kelionės iš Tbilisio ir atgal arba sustojama keliaujant į Vardziją ar prie jūros.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Goris ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Stalino_muziejus.jpg|200px|thumb|left| Stalino muziejus]]<br />
Turbūt vienintelis miestas, turintis Stalino alėją (gatvių lentelėse pagrindinės gatvės pavadinimas užrašytas angliškai: Stalin Avenue). J. Stalino statulos miesto centre nebėra. 2008 metų karo metu Gorį užėmė Rusijos kariuomenė. Dalis gyventojų pasitraukė, miestas kelias dienas buvo plėšiamas Rusijos karių ir osetinų sukilėlių. Griežtai buvo uždrausta liesti pagrindinę įžymybę - Stalino muziejų. Važiuojant pakeliui, atkreiptinas dėmesys į Rusijos kariuomenės sudegintus gyvenamuosius namus: namo dalis, sunaikinta artilerijos, atstatyta tamsiomis plokštėmis. Atstatyti visiškai sugriauti namai. Vietiniai gyventojai arba gidas papasakos, kaip kareiviai plėšė viską, ką tik rasdavo. <br />
<br />
Įdomu aplankyti J. Stalino muziejų. Muziejus įkurtas 1937-ais metais Berijos iniciatyva, kad būtų įamžintas Stalino genialumas. Pastatas pastatytas 1957 metais. Ekspozicijoje dominuoja dovanos Stalinui, straipsniai apie jį ir jo asmeniniai daiktai. Yra specialus memorialas su pomirtine kauke. Perkeltas namas, kuriame gimė J. Stalinas, autentiškas traukinio vagonas, kuriuo Stalinas važinėjo į Jaltą ir Potsdamą (tik neperšaunami stiklai pakeisti paprastais). Muziejuje pirmą kartą buvau (Vytas) 1978 metais, ekspozija nė kiek nepakeista. Muziejaus privalumas - pajusti sustojusį laiką, kitą epochą. Net TSRS laikais muziejus keldavo dvilypius jausmus - Stalino era jau buvo pasibaigusi. Labai teisingas sprendimas užkonservuoti laiką - tuo muziejus ir įdomus. Negyvenusiems TSRS, muziejus greičiausiai nebus įdomus. 2012 metais Gruzijos vyriauybė nusprendė pertvarkyti ekspoziciją į stalinizmo nusikaltimų muziejų. Norint pajusti stalinizmo tvaiką, reikia paskubėti. <br />
<br />
Muziejuje ekskursijos tik su vietiniais angliškai arba rusiškai kalbančiais gidais. Įėjimas pakankamai brangus - apie 6 GEL (be gido). Už teisę fotografuoti papildomas mokestis. Suvenyrų parduotuvėje nenustebkite radę vyno ir, išvydę simpatišką gruzinę, aprengtą NKVD uniforma.<br />
<br />
== Uplistsikhe ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Uplistchikche.jpg|200px|thumb|left|Uplistsikhe]]<br />
Etimologija: gruz. reiškia "valdovo tvirtovė".<br />
Miestas olose, unikalus archeologijos paminklas, esantis ~15 km nuo Gorio. Pirmieji žmonės čia apsigyveno maždaug I tūkstantmetyje pr. Kr., čia buvo svarbi pagoniškų dievų šventykla. Miestu tapo IV a. pr. Kr., tada miestas išsiplėtė iki 9,5 ha, susiformavo miesto struktūra. IX–XI a., kai Tbilisis buvo okupuotas arabų, Uplickiche buvo Gruzijos valdovų sostinė. Buvusiame politiniame ir religiniame (pagonybės laikais) centre gyveno apie 10,000 aukštos kilmės žmonių (didikai, žyniai, valdovas). IV a. priėmus krikščionybę, čia ir toliau slapta buvo atliekamos pagonių apeigos. XII a., išvadavus Tbilisį, Uplickichės reikšmė sumenko. XIII a. miestą nusiaubė Čingizchano kariuomenė. XV a. padovanota kaip tėvonija vietos feodalui, tarnavo kaip priebėga gyventojams karo atveju. XIX a. sunyko, čia gyveno piemenys. 1920 m. stiprus žemės drebėjimas sunaikino dalį miesto ir atidengė jo dalį, iki tol buvusią olose. Žemiau miesto yra senosios gyvenvietės liekanų (sovietų valdžia liepė žmonėms šią gyvenvietę palikti).<br />
<br />
Išliko svarbiausių struktūrų liekanos: sosto salė (vad. "tamaros salė"; prie jos verta apžiūrėti valdovų mažas, tik 5000 litrų, vyno atsargas ir vaistinę); pagoniška šventykla, vėliau perstatyta į krikščionišką; teatras; gyvenamieji būstai, turgus, vandentiekis, pagrindinė gatvė. Virš miesto pastatyta Uplicchuli bažnyčia (pastatyta ~X a., rekonstruota XVII-XVIII a). Archeologai mieste suskaičiavo virš 70 svarbių objektų.<br />
<br />
Miestą archeologai kasinėja nuo 1957 m.. Radiniai saugomi vietiniame muziejuje (2011 spalį muziejus uždarytas rekonstrukcijai), tačiau jei susitarsite - darbuotojai parodys laikiną ekspoziciją, kurioje pamatysite bene 3 metrų skersmens kovos vežimo ratą, papuošalų ir kitų įdomių priešistorės daiktų. Veikia suvenyrų parduotuvė: jei domitės proistore, verta užeiti.<br />
<br />
Miestas lankytinas tik su gidu. Niekas kitas neparodys, kur buvo valdovo vaistinė, kur spausdavo vyną, o kur įrengti laikini kapai. Gidas nuves prie manomo Ulickichės architekto namo ir papasakos daug įdomių istorijų apie miestą ir jo istoriją. Reikėtų susitarti su gidu, kad jis duotų daugiau laisvo laiko, nei skirta: vieta tikrai ypatinga, norisi įsidėmėti ir nufotografuoti kiekvieną kampelį, liudijantį gruzinų architektūros genijų.<br />
<br />
Viena iš įdomiausių Gruzijos istorinių vietų. Po gausybės aplankytų IX-X amžiaus vienuolynų tikrai stebina senovinis antikinis miestas (sostinė) su išlikusia infrastruktūra. Rekomenduoju.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Kaip patekti ==<br />
* Gori lengvai galima pasiekti maršrutiniu taksi (apie 1,5 val. kelionės/ 4 lariai, važiuoja dažnai);<br />
* į Uplistsikhe galima nuvažiuoti maršrutiniu taksi (kryptis - Khakhveri kaimas, paprašius nuveš iki muziejaus);<br />
* visuomeniniu transportu pasiekus Gori geležinkelio stotį, nuo ten galima samdytis taksi iki Uplistsikhe. Pagalvokite, kaip grįšite atgalios.<br />
<br />
== Nakvynės == <br />
* Inturist viešbutis. Pačiame centre, šalia Stalino muziejaus. TSRS laikų aukščiausia klasė. Būna karštas vanduo. 50 GEL (LP);<br />
* svečių namai Khakhveri kaime (apie 1km nuo Uplistsikhe). Vieta turistams. Veikia tik turistiniu sezonu (nuo gegužės). Dėl nakvynės tartis su Uplistsikhe direktoriumi Zyra Sadagahvili (tel. +995 599 148 124, el. paštas zyra1957@mail.ru). Jį surasite administracijos pastate prie įėjimo į muziejų;<br />
* svečių namai Tsminda tskali, Agmashenebeli str,19. Šeimininkės: Olia +995 598 552 053, Tamta +995 598 341 985. 25 lariai žmogui.<br />
* Gori yra privačių ir labai smagių svečių namų - tarkitės su Zyra, jis patars;<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Gori be problemu surasite smagių restoranėlių kur pavalgyti. Internete rekomenduoja apsilankyti chinkalių namuose;<br />
* nakvojant Khakhveri maistu geriau pasirūpinti iš anksto (su parduotuvėmis ten irgi nekaip);</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_%C5%A0ida-KartlisGruzija: Šida-Kartlis2012-06-30T12:31:08Z<p>Dange: /* Uplistsikhe */ baigta redaguoti 2012.06.30 15.30</p>
<hr />
<div>= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="42.063568" lon="44.13208" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.966128, 44.210272<br />
Uplistsikhe senovinis miestas<br />
41.987317, 44.113599<br />
Goris. Stalino muziejus<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Šida-Kartlis ==<br />
<br />
Tai ne pati įdomiausia Gruzijos provincija. Šiaurinė provincijos dalis yra okupuota ir ten paskelbta Pietų Osetijos Respublika (apie 15-30 tūkstančių gyventojų - maždaug kaip Molėtų rajonas), nuo 2008 metų karo visiškai kontroliuojama Rusijos, ten įkūrusios karines bazes. Pietų Osetija yra Kaukazo priekalnėse, likusi provincijos dalis - Mtkvari upės slėnis. Pietinėje dalyje vėl kalnai, yra įdomių bažnyčių ir vienuolynų. Įdomiausi objektai - Goris ir Uplistsikhe. Pakeliui tęsiasi naujos vienodų individualių namų gyvenvietės - namai pabėgėliams iš Pietų Osetijos. <br />
<br />
Antras pagal dydį provincijos miestelis - Chašuris (beje, 1928-1934 metais vadintas Stalinisi). Jei jums reikalingas hamakas - reikia apsilankyti būtent čia. Visas miestelis - ištisinė hamakų prekyvietė. Matyt, čia didžiausias hamakų pasirinkimas pasaulyje. <br />
<br />
Per Šida-Kartlis eina pagrindinė Gruzijos magistralė, jungianti rytų ir vakarų Gruziją. Bet kokiu atveju keliaujant teks pravažiuoti. Tikrai verta aplankyti Uplistsikhe. Goris ir Uplistsikhe - turistinės vietos, yra kur apsistoti. Už Gorio prie autostrados atidarytos dvi modernios degalinės su restoranais, parduotuvėmis, interneto kavinėmis ir pan. - patogi vieta pasipildyti atsargų keliaujant prie jūros.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
<br />
Goris yra apie 70 km nuo Tbilisio, pasiekiamas nauja autostrada. Paprastai planuojamos pusės dienos kelionės iš Tbilisio ir atgal arba sustojama keliaujant į Vardziją ar prie jūros.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Goris ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Stalino_muziejus.jpg|200px|thumb|left| Stalino muziejus]]<br />
Turbūt vienintelis miestas, turintis Stalino alėją (gatvių lentelėse pagrindinės gatvės pavadinimas užrašytas angliškai: Stalin Avenue). J. Stalino statulos miesto centre nebėra. 2008 metų karo metu Gorį užėmė Rusijos kariuomenė. Dalis gyventojų pasitraukė, miestas kelias dienas buvo plėšiamas Rusijos karių ir osetinų sukilėlių. Griežtai buvo uždrausta liesti pagrindinę įžymybę - Stalino muziejų. Važiuojant pakeliui, atkreiptinas dėmesys į Rusijos kariuomenės sudegintus gyvenamuosius namus: namo dalis, sunaikinta artilerijos, atstatyta tamsiomis plokštėmis. Atstatyti visiškai sugriauti namai. Vietiniai gyventojai arba gidas papasakos, kaip kareiviai plėšė viską, ką tik rasdavo. <br />
<br />
Įdomu aplankyti J. Stalino muziejų. Muziejus įkurtas 1937-ais metais Berijos iniciatyva, kad būtų įamžintas Stalino genialumas. Pastatas pastatytas 1957 metais. Ekspozicijoje dominuoja dovanos Stalinui, straipsniai apie jį ir jo asmeniniai daiktai. Yra specialus memorialas su pomirtine kauke. Perkeltas namas, kuriame gimė J. Stalinas, autentiškas traukinio vagonas, kuriuo Stalinas važinėjo į Jaltą ir Potsdamą (tik neperšaunami stiklai pakeisti paprastais). Muziejuje pirmą kartą buvau (Vytas) 1978 metais, ekspozija nė kiek nepakeista. Muziejaus privalumas - pajusti sustojusį laiką, kitą epochą. Net TSRS laikais muziejus keldavo dvilypius jausmus - Stalino era jau buvo pasibaigusi. Labai teisingas sprendimas užkonservuoti laiką - tuo muziejus ir įdomus. Negyvenusiems TSRS, muziejus greičiausiai nebus įdomus. 2012 metais Gruzijos vyriauybė nusprendė pertvarkyti ekspoziciją į stalinizmo nusikaltimų muziejų. Norint pajusti stalinizmo tvaiką, reikia paskubėti. <br />
<br />
Muziejuje ekskursijos tik su vietiniais angliškai arba rusiškai kalbančiais gidais. Įėjimas pakankamai brangus - apie 6 GEL (be gido). Už teisę fotografuoti papildomas mokestis. Suvenyrų parduotuvėje nenustebkite radę vyno ir, išvydę simpatišką gruzinę, aprengtą NKVD uniforma.<br />
<br />
== Uplistsikhe ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Uplistchikche.jpg|200px|thumb|left|Uplistsikhe]]<br />
Etimologija: gruz. reiškia "valdovo tvirtovė".<br />
Miestas olose, unikalus archeologijos paminklas, esantis ~15 km nuo Gorio. Pirmieji žmonės čia apsigyveno maždaug I tūkstantmetyje pr. Kr., čia buvo svarbi pagoniškų dievų šventykla. Miestu tapo IV a. pr. Kr., tada miestas išsiplėtė iki 9,5 ha, susiformavo miesto struktūra. IX–XI a., kai Tbilisis buvo okupuotas arabų, Uplickiche buvo Gruzijos valdovų sostinė. Buvusiame politiniame ir religiniame (pagonybės laikais) centre gyveno apie 10,000 aukštos kilmės žmonių (didikai, žyniai, valdovas). IV a. priėmus krikščionybę, čia ir toliau slapta buvo atliekamos pagonių apeigos. XII a., išvadavus Tbilisį, Uplickichės reikšmė sumenko. XIII a. miestą nusiaubė Čingizchano kariuomenė. XV a. padovanota kaip tėvonija vietos feodalui, tarnavo kaip priebėga gyventojams karo atveju. XIX a. sunyko, čia gyveno piemenys. 1920 m. stiprus žemės drebėjimas sunaikino dalį miesto ir atidengė jo dalį, iki tol buvusią olose. Žemiau miesto yra senosios gyvenvietės liekanų (sovietų valdžia liepė žmonėms šią gyvenvietę palikti).<br />
<br />
Išliko svarbiausių struktūrų liekanos: sosto salė (vad. "tamaros salė"; prie jos verta apžiūrėti valdovų mažas, tik 5000 litrų, vyno atsargas ir vaistinę); pagoniška šventykla, vėliau perstatyta į krikščionišką; teatras; gyvenamieji būstai, turgus, vandentiekis, pagrindinė gatvė. Virš miesto pastatyta Uplicchuli bažnyčia (pastatyta ~X a., rekonstruota XVII-XVIII a). Archeologai mieste suskaičiavo virš 70 svarbių objektų.<br />
<br />
Miestą archeologai kasinėja nuo 1957 m.. Radiniai saugomi vietiniame muziejuje (2011 spalį muziejus uždarytas rekonstrukcijai), tačiau jei susitarsite - darbuotojai parodys laikiną ekspoziciją, kurioje pamatysite bene 3 metrų skersmens kovos vežimo ratą, papuošalų ir kitų įdomių priešistorės daiktų. Veikia suvenyrų parduotuvė: jei domitės proistore, verta užeiti.<br />
<br />
Miestas lankytinas tik su gidu. Niekas kitas neparodys, kur buvo valdovo vaistinė, kur spausdavo vyną, o kur įrengti laikini kapai. Gidas nuves prie manomo Ulickichės architekto namo ir papasakos daug įdomių istorijų apie miestą ir jo istoriją. Reikėtų susitarti su gidu, kad jis duotų daugiau laisvo laiko, nei skirta: vieta tikrai ypatinga, norisi įsidėmėti ir nufotografuoti kiekvieną kampelį, liudijantį gruzinų architektūros genijų.<br />
<br />
Viena iš įdomiausių Gruzijos istorinių vietų. Po gausybės aplankytų IX-X amžiaus vienuolynų tikrai stebina senovinis antikinis miestas (sostinė) su išlikusia infrastruktūra. Rekomenduoju.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Kaip patekti ==<br />
* Gori lengvai galima pasiekti maršrutiniu taksi (apie 1.5 val keionės/ 4 lariai, važiuoja dažnai);<br />
* į Uplistsikhe galima nuvažiuoti maršrutiniu taksi (kryptis - Khakhveri kaimas, paprašius nuveš iki muziejaus);<br />
* nuvažiavus visuomeniniu transportu iki Gori geležinkelio stoties nuo ten galima samdytis taksi iki Uplistsikhe. Pagalvokite kaip grįšite atgalios; <br />
<br />
== Nakvynės == <br />
* Inturist viešbutis. Pačiame centre, šalia Stalino muziejaus. TSRS laikų aukščiausia klasė. Būna karštas vanduo. 50 GEL (LP);<br />
* svečių namai Khakhveri kaime (apie 1km nuo Uplistsikhe). Vieta turistams. Veikia tik turistiniu sezonu (nuo gegužės). Dėl nakvynės tartis su Uplistsikhe direktoriumi Zyra Sadagahvili (tel. +995 599 148 124, el. paštas zyra1957@mail.ru). Jį surasite administracijos pastate prie įėjimo į muziejų;<br />
* svečių namai Tsminda tskali, Agmashenebeli str,19. Šeimininkės: Olia +995 598 552 053, Tamta +995 598 341 985. 25 lariai žmogui.<br />
* Gori yra privačių ir labai smagių svečių namų - tarkitės su Zyra, jis patars;<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Gori be problemu surasite smagių restoranėlių kur pavalgyti. Internete rekomenduoja apsilankyti chinkalių namuose;<br />
* nakvojant Khakhveri maistu geriau pasirūpinti iš anksto (su parduotuvėmis ten irgi nekaip);</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_%C5%A0ida-KartlisGruzija: Šida-Kartlis2012-06-30T12:23:20Z<p>Dange: /* Goris */ baigta redaguoti 2012.06.30 15.23</p>
<hr />
<div>= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="42.063568" lon="44.13208" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.966128, 44.210272<br />
Uplistsikhe senovinis miestas<br />
41.987317, 44.113599<br />
Goris. Stalino muziejus<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Šida-Kartlis ==<br />
<br />
Tai ne pati įdomiausia Gruzijos provincija. Šiaurinė provincijos dalis yra okupuota ir ten paskelbta Pietų Osetijos Respublika (apie 15-30 tūkstančių gyventojų - maždaug kaip Molėtų rajonas), nuo 2008 metų karo visiškai kontroliuojama Rusijos, ten įkūrusios karines bazes. Pietų Osetija yra Kaukazo priekalnėse, likusi provincijos dalis - Mtkvari upės slėnis. Pietinėje dalyje vėl kalnai, yra įdomių bažnyčių ir vienuolynų. Įdomiausi objektai - Goris ir Uplistsikhe. Pakeliui tęsiasi naujos vienodų individualių namų gyvenvietės - namai pabėgėliams iš Pietų Osetijos. <br />
<br />
Antras pagal dydį provincijos miestelis - Chašuris (beje, 1928-1934 metais vadintas Stalinisi). Jei jums reikalingas hamakas - reikia apsilankyti būtent čia. Visas miestelis - ištisinė hamakų prekyvietė. Matyt, čia didžiausias hamakų pasirinkimas pasaulyje. <br />
<br />
Per Šida-Kartlis eina pagrindinė Gruzijos magistralė, jungianti rytų ir vakarų Gruziją. Bet kokiu atveju keliaujant teks pravažiuoti. Tikrai verta aplankyti Uplistsikhe. Goris ir Uplistsikhe - turistinės vietos, yra kur apsistoti. Už Gorio prie autostrados atidarytos dvi modernios degalinės su restoranais, parduotuvėmis, interneto kavinėmis ir pan. - patogi vieta pasipildyti atsargų keliaujant prie jūros.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
<br />
Goris yra apie 70 km nuo Tbilisio, pasiekiamas nauja autostrada. Paprastai planuojamos pusės dienos kelionės iš Tbilisio ir atgal arba sustojama keliaujant į Vardziją ar prie jūros.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Goris ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Stalino_muziejus.jpg|200px|thumb|left| Stalino muziejus]]<br />
Turbūt vienintelis miestas, turintis Stalino alėją (gatvių lentelėse pagrindinės gatvės pavadinimas užrašytas angliškai: Stalin Avenue). J. Stalino statulos miesto centre nebėra. 2008 metų karo metu Gorį užėmė Rusijos kariuomenė. Dalis gyventojų pasitraukė, miestas kelias dienas buvo plėšiamas Rusijos karių ir osetinų sukilėlių. Griežtai buvo uždrausta liesti pagrindinę įžymybę - Stalino muziejų. Važiuojant pakeliui, atkreiptinas dėmesys į Rusijos kariuomenės sudegintus gyvenamuosius namus: namo dalis, sunaikinta artilerijos, atstatyta tamsiomis plokštėmis. Atstatyti visiškai sugriauti namai. Vietiniai gyventojai arba gidas papasakos, kaip kareiviai plėšė viską, ką tik rasdavo. <br />
<br />
Įdomu aplankyti J. Stalino muziejų. Muziejus įkurtas 1937-ais metais Berijos iniciatyva, kad būtų įamžintas Stalino genialumas. Pastatas pastatytas 1957 metais. Ekspozicijoje dominuoja dovanos Stalinui, straipsniai apie jį ir jo asmeniniai daiktai. Yra specialus memorialas su pomirtine kauke. Perkeltas namas, kuriame gimė J. Stalinas, autentiškas traukinio vagonas, kuriuo Stalinas važinėjo į Jaltą ir Potsdamą (tik neperšaunami stiklai pakeisti paprastais). Muziejuje pirmą kartą buvau (Vytas) 1978 metais, ekspozija nė kiek nepakeista. Muziejaus privalumas - pajusti sustojusį laiką, kitą epochą. Net TSRS laikais muziejus keldavo dvilypius jausmus - Stalino era jau buvo pasibaigusi. Labai teisingas sprendimas užkonservuoti laiką - tuo muziejus ir įdomus. Negyvenusiems TSRS, muziejus greičiausiai nebus įdomus. 2012 metais Gruzijos vyriauybė nusprendė pertvarkyti ekspoziciją į stalinizmo nusikaltimų muziejų. Norint pajusti stalinizmo tvaiką, reikia paskubėti. <br />
<br />
Muziejuje ekskursijos tik su vietiniais angliškai arba rusiškai kalbančiais gidais. Įėjimas pakankamai brangus - apie 6 GEL (be gido). Už teisę fotografuoti papildomas mokestis. Suvenyrų parduotuvėje nenustebkite radę vyno ir, išvydę simpatišką gruzinę, aprengtą NKVD uniforma.<br />
<br />
== Uplistsikhe ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Uplistchikche.jpg|200px|thumb|left|Uplistsikhe]]<br />
Etimologija: gruz. reiškia "Valdovo tvirtovė".<br />
Miestas olose, unikalus archeologijos paminklas, esantis ~15 km nuo Gorio. Pirmieji žmonės čia apsigyveno apie I tūkstantmetį pr. Kr., čia buvo svarbi pagoniškų dievų šventykla. Miestu tapo 4 a. pr. Kr.,tada miestas išsiplėtė iki 9,5 ha, susiformavo miesto struktūra. 9–11 a., kada Tbilisis buvo okupuotas arabų, Uplickichė buvo Gruzijos valdovų sostinė. Politiniu ir religiniu (pagonybės laikais) centru buvusiame mieste gyveno apie 10,000 aukštos kilmės žmonių (didikai, žyniai, valdovas).4 a. priėmus krikščionybę čia ir toliau slapta buvo atliekamos pagonių apeigos. 12 a., išvadavus Tbilisį, Uplickichės reikšmė sumenko. 13 a. miestą nusiaubė Čingziczhano kariuomenė. 15 a. buvo padovanota kaip tėvonija vietos feodalui, tarnavo kaip priebėga gyventojams karo atveju. 19 a. sunyko, čia gyveno piemenys. 1920 stiprus žemės drebėjimas sunaikino dalį miesto ir atidengė likusią jo dalį, iki tol buvusią olose. Žemiau miesto yra senosios gyvenvietės liekanos (sovietų valdžia liepė žmonėms šią gyvenvietę palikti).<br />
<br />
Išliko svarbiausių struktūrų liekanos: sosto salė (vad. "Tamaros salė"; prie jos verta apžiūrėti valdovų mažas, tik 5000 litrų, vyno atsargas ir vaistinę); pagoniška šventykla, vėliau perstatyta į krikščionišką; teatras; gyvenamieji būstai, turgus, vandentiekis, pagrindinė gatvė.Virš miesto pastatyta Uplicchuli bažnyčia (pastatyta ~10 a., rekonstruota 17-18 a). Archeologai mieste suskaičiavo virš 70 svarbių objektų.<br />
<br />
Miestą archeologai kasinėja nuo 1957. Radiniai saugomi vietiniame muziejuje (2011 spalį muziejus buvo uždarytas rekonstrukcijai), tačiau jei įkalbėsite - darbuotojai gali parodyti laikiną ekspoziciją, kurioje pamatysite bene 3 metrų skersmens kovos vežimo ratą, papuošalų ir kitų įdomių priešistorės daiktų. Veikia suvenyrų parduotuvė: jei domitės proistore, verta užeiti.<br />
<br />
Miestas lankytinas tik su gidu. Niekas kitas neparodys, kur buvo valdovo vaistinė, kur spausdavo vyną, o kur įrengti laikini kapai. Gidas nuves prie manomo Ulickichės architekto namo ir papasakos daug įdomių istorijų apie miestą ir jo istoriją. Reikėtų susitarti su gidu, kad jis duotų Jums daugiau laiko, nei skirta: vieta tikrai ypatinga, norisi įsidėmėti ir nufotografuoti kiekvieną kampelį, liudijantį gruzinų architektūros genijų.<br />
<br />
Viena iš įdomiausių Gruzijos istorinių vietų. Po gausybės aplankytų 9-10 amžiaus vienuolynų tikrai nustebina. Senovinis antikinis miestas (sostinė) su išlikusia infrakstruktūra. Rekomenduoju. <br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Kaip patekti ==<br />
* Gori lengvai galima pasiekti maršrutiniu taksi (apie 1.5 val keionės/ 4 lariai, važiuoja dažnai);<br />
* į Uplistsikhe galima nuvažiuoti maršrutiniu taksi (kryptis - Khakhveri kaimas, paprašius nuveš iki muziejaus);<br />
* nuvažiavus visuomeniniu transportu iki Gori geležinkelio stoties nuo ten galima samdytis taksi iki Uplistsikhe. Pagalvokite kaip grįšite atgalios; <br />
<br />
== Nakvynės == <br />
* Inturist viešbutis. Pačiame centre, šalia Stalino muziejaus. TSRS laikų aukščiausia klasė. Būna karštas vanduo. 50 GEL (LP);<br />
* svečių namai Khakhveri kaime (apie 1km nuo Uplistsikhe). Vieta turistams. Veikia tik turistiniu sezonu (nuo gegužės). Dėl nakvynės tartis su Uplistsikhe direktoriumi Zyra Sadagahvili (tel. +995 599 148 124, el. paštas zyra1957@mail.ru). Jį surasite administracijos pastate prie įėjimo į muziejų;<br />
* svečių namai Tsminda tskali, Agmashenebeli str,19. Šeimininkės: Olia +995 598 552 053, Tamta +995 598 341 985. 25 lariai žmogui.<br />
* Gori yra privačių ir labai smagių svečių namų - tarkitės su Zyra, jis patars;<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Gori be problemu surasite smagių restoranėlių kur pavalgyti. Internete rekomenduoja apsilankyti chinkalių namuose;<br />
* nakvojant Khakhveri maistu geriau pasirūpinti iš anksto (su parduotuvėmis ten irgi nekaip);</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_%C5%A0ida-KartlisGruzija: Šida-Kartlis2012-06-30T12:18:49Z<p>Dange: /* Kuriam laikui važiuoti */ baigta redaguoti 2012.06.30 15.18</p>
<hr />
<div>= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="42.063568" lon="44.13208" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.966128, 44.210272<br />
Uplistsikhe senovinis miestas<br />
41.987317, 44.113599<br />
Goris. Stalino muziejus<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Šida-Kartlis ==<br />
<br />
Tai ne pati įdomiausia Gruzijos provincija. Šiaurinė provincijos dalis yra okupuota ir ten paskelbta Pietų Osetijos Respublika (apie 15-30 tūkstančių gyventojų - maždaug kaip Molėtų rajonas), nuo 2008 metų karo visiškai kontroliuojama Rusijos, ten įkūrusios karines bazes. Pietų Osetija yra Kaukazo priekalnėse, likusi provincijos dalis - Mtkvari upės slėnis. Pietinėje dalyje vėl kalnai, yra įdomių bažnyčių ir vienuolynų. Įdomiausi objektai - Goris ir Uplistsikhe. Pakeliui tęsiasi naujos vienodų individualių namų gyvenvietės - namai pabėgėliams iš Pietų Osetijos. <br />
<br />
Antras pagal dydį provincijos miestelis - Chašuris (beje, 1928-1934 metais vadintas Stalinisi). Jei jums reikalingas hamakas - reikia apsilankyti būtent čia. Visas miestelis - ištisinė hamakų prekyvietė. Matyt, čia didžiausias hamakų pasirinkimas pasaulyje. <br />
<br />
Per Šida-Kartlis eina pagrindinė Gruzijos magistralė, jungianti rytų ir vakarų Gruziją. Bet kokiu atveju keliaujant teks pravažiuoti. Tikrai verta aplankyti Uplistsikhe. Goris ir Uplistsikhe - turistinės vietos, yra kur apsistoti. Už Gorio prie autostrados atidarytos dvi modernios degalinės su restoranais, parduotuvėmis, interneto kavinėmis ir pan. - patogi vieta pasipildyti atsargų keliaujant prie jūros.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
<br />
Goris yra apie 70 km nuo Tbilisio, pasiekiamas nauja autostrada. Paprastai planuojamos pusės dienos kelionės iš Tbilisio ir atgal arba sustojama keliaujant į Vardziją ar prie jūros.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Goris ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Stalino_muziejus.jpg|200px|thumb|left| Stalino muziejus]]<br />
Turbūt vienintelis miestas, turintis Stalino alėją (gatvių lentelėse pagrindinės gatvės pavadinimas angliškai: Stalin Avenue). J.Stalino statulos miesto centre nebėra. 2008 metų karo metu Gorį užėmė Rusijos kariuomenė. Dalis gyventojų pasitraukė, miestas kelias dienas buvo plėšiamas Rusijos karių ir osetinų sukilėlių. Griežtai buvo uždrausta liesti pagrindinę įžymybę - Stalino muziejų. Važiuojant pakeliui atkreiptinas dėmesys į Rusijos kariuomenės sudegintus gyvenamuosius namus: namo dalis, sunaikinta artilerijos, atstatyta tamsiomis plokštėmis. Visiškai sugriauti namai buvo atstatyti. Vietiniai gyventojai arba gidas papasakos, kaip kareiviai plėšė viską, ką tik rasdavo. <br />
<br />
Įdomu aplankyti J.Stalino muziejų. Muziejus įkurtas 1937-ais metais Berijos iniciatyva, kad įamžinti Stalino genialumą. Pastatas pastatytas 1957 metais. Ekspozicijoje pagrinde dovanos Stalinui, straipsniai apie jį ir jo asmeniniai daiktai. Yra specialus memorialas su pomirtine kauke. Perkeltas namas, kuriame gimė J.Stalinas, autentiškas traukinio vagonas, kuriuo Stalinas važinėjo į Jaltą ir Potsdamą (tik neperšaunami stiklai išimti, pakeisti paprastais). Muziejuje pirmą kartą buvau (Vytas) 1978 metais, ekspozija taip ir liko nei kiek nepakeista. Muziejaus privalumas - pajusti sustojusį laiką, kitą epochą. Net TSRS laikais muziejus keldavo dvilypius jausmus - Stalino era jau buvo pasibaigusi. Labai teisingas sprendimas užkonservuoti laiką - tuo muziejus ir įdomus. Negyvenusiems TSRS muziejus greičiausiai nebus įdomus. 2012 metais Gruzijos vyriauybė nusprendė pertvarkyti ekspoziciją į stalinizmo nusikaltimų muziejų. Norint pajausti stalinizmo tvaiką reikia paskubėti. <br />
<br />
Muziejuje ekskursijos tik su vietiniais angliškai arba rusiškai kalbančiais gidais. Įėjimas pakankamai brangus - apie 6 GEL (be gido). Už teisę fotografuoti papildomas mokestis. Suvenyrų parduotuvėje nenustebkite išvydę vyno ir simpatišką gruzinę, aprengtą NKVD uniforma.<br />
<br />
== Uplistsikhe ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Uplistchikche.jpg|200px|thumb|left|Uplistsikhe]]<br />
Etimologija: gruz. reiškia "Valdovo tvirtovė".<br />
Miestas olose, unikalus archeologijos paminklas, esantis ~15 km nuo Gorio. Pirmieji žmonės čia apsigyveno apie I tūkstantmetį pr. Kr., čia buvo svarbi pagoniškų dievų šventykla. Miestu tapo 4 a. pr. Kr.,tada miestas išsiplėtė iki 9,5 ha, susiformavo miesto struktūra. 9–11 a., kada Tbilisis buvo okupuotas arabų, Uplickichė buvo Gruzijos valdovų sostinė. Politiniu ir religiniu (pagonybės laikais) centru buvusiame mieste gyveno apie 10,000 aukštos kilmės žmonių (didikai, žyniai, valdovas).4 a. priėmus krikščionybę čia ir toliau slapta buvo atliekamos pagonių apeigos. 12 a., išvadavus Tbilisį, Uplickichės reikšmė sumenko. 13 a. miestą nusiaubė Čingziczhano kariuomenė. 15 a. buvo padovanota kaip tėvonija vietos feodalui, tarnavo kaip priebėga gyventojams karo atveju. 19 a. sunyko, čia gyveno piemenys. 1920 stiprus žemės drebėjimas sunaikino dalį miesto ir atidengė likusią jo dalį, iki tol buvusią olose. Žemiau miesto yra senosios gyvenvietės liekanos (sovietų valdžia liepė žmonėms šią gyvenvietę palikti).<br />
<br />
Išliko svarbiausių struktūrų liekanos: sosto salė (vad. "Tamaros salė"; prie jos verta apžiūrėti valdovų mažas, tik 5000 litrų, vyno atsargas ir vaistinę); pagoniška šventykla, vėliau perstatyta į krikščionišką; teatras; gyvenamieji būstai, turgus, vandentiekis, pagrindinė gatvė.Virš miesto pastatyta Uplicchuli bažnyčia (pastatyta ~10 a., rekonstruota 17-18 a). Archeologai mieste suskaičiavo virš 70 svarbių objektų.<br />
<br />
Miestą archeologai kasinėja nuo 1957. Radiniai saugomi vietiniame muziejuje (2011 spalį muziejus buvo uždarytas rekonstrukcijai), tačiau jei įkalbėsite - darbuotojai gali parodyti laikiną ekspoziciją, kurioje pamatysite bene 3 metrų skersmens kovos vežimo ratą, papuošalų ir kitų įdomių priešistorės daiktų. Veikia suvenyrų parduotuvė: jei domitės proistore, verta užeiti.<br />
<br />
Miestas lankytinas tik su gidu. Niekas kitas neparodys, kur buvo valdovo vaistinė, kur spausdavo vyną, o kur įrengti laikini kapai. Gidas nuves prie manomo Ulickichės architekto namo ir papasakos daug įdomių istorijų apie miestą ir jo istoriją. Reikėtų susitarti su gidu, kad jis duotų Jums daugiau laiko, nei skirta: vieta tikrai ypatinga, norisi įsidėmėti ir nufotografuoti kiekvieną kampelį, liudijantį gruzinų architektūros genijų.<br />
<br />
Viena iš įdomiausių Gruzijos istorinių vietų. Po gausybės aplankytų 9-10 amžiaus vienuolynų tikrai nustebina. Senovinis antikinis miestas (sostinė) su išlikusia infrakstruktūra. Rekomenduoju. <br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Kaip patekti ==<br />
* Gori lengvai galima pasiekti maršrutiniu taksi (apie 1.5 val keionės/ 4 lariai, važiuoja dažnai);<br />
* į Uplistsikhe galima nuvažiuoti maršrutiniu taksi (kryptis - Khakhveri kaimas, paprašius nuveš iki muziejaus);<br />
* nuvažiavus visuomeniniu transportu iki Gori geležinkelio stoties nuo ten galima samdytis taksi iki Uplistsikhe. Pagalvokite kaip grįšite atgalios; <br />
<br />
== Nakvynės == <br />
* Inturist viešbutis. Pačiame centre, šalia Stalino muziejaus. TSRS laikų aukščiausia klasė. Būna karštas vanduo. 50 GEL (LP);<br />
* svečių namai Khakhveri kaime (apie 1km nuo Uplistsikhe). Vieta turistams. Veikia tik turistiniu sezonu (nuo gegužės). Dėl nakvynės tartis su Uplistsikhe direktoriumi Zyra Sadagahvili (tel. +995 599 148 124, el. paštas zyra1957@mail.ru). Jį surasite administracijos pastate prie įėjimo į muziejų;<br />
* svečių namai Tsminda tskali, Agmashenebeli str,19. Šeimininkės: Olia +995 598 552 053, Tamta +995 598 341 985. 25 lariai žmogui.<br />
* Gori yra privačių ir labai smagių svečių namų - tarkitės su Zyra, jis patars;<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Gori be problemu surasite smagių restoranėlių kur pavalgyti. Internete rekomenduoja apsilankyti chinkalių namuose;<br />
* nakvojant Khakhveri maistu geriau pasirūpinti iš anksto (su parduotuvėmis ten irgi nekaip);</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_%C5%A0ida-KartlisGruzija: Šida-Kartlis2012-06-30T12:18:17Z<p>Dange: /* Kodėl Šida-Kartlis */ baigta redaguoti 2012.06.30 15.18</p>
<hr />
<div>= Įvadas =<br />
<br />
<googlemap version="0.9" lat="42.063568" lon="44.13208" type="map" zoom="9" scale="yes"><br />
41.966128, 44.210272<br />
Uplistsikhe senovinis miestas<br />
41.987317, 44.113599<br />
Goris. Stalino muziejus<br />
</googlemap><br />
<br />
== Kodėl Šida-Kartlis ==<br />
<br />
Tai ne pati įdomiausia Gruzijos provincija. Šiaurinė provincijos dalis yra okupuota ir ten paskelbta Pietų Osetijos Respublika (apie 15-30 tūkstančių gyventojų - maždaug kaip Molėtų rajonas), nuo 2008 metų karo visiškai kontroliuojama Rusijos, ten įkūrusios karines bazes. Pietų Osetija yra Kaukazo priekalnėse, likusi provincijos dalis - Mtkvari upės slėnis. Pietinėje dalyje vėl kalnai, yra įdomių bažnyčių ir vienuolynų. Įdomiausi objektai - Goris ir Uplistsikhe. Pakeliui tęsiasi naujos vienodų individualių namų gyvenvietės - namai pabėgėliams iš Pietų Osetijos. <br />
<br />
Antras pagal dydį provincijos miestelis - Chašuris (beje, 1928-1934 metais vadintas Stalinisi). Jei jums reikalingas hamakas - reikia apsilankyti būtent čia. Visas miestelis - ištisinė hamakų prekyvietė. Matyt, čia didžiausias hamakų pasirinkimas pasaulyje. <br />
<br />
Per Šida-Kartlis eina pagrindinė Gruzijos magistralė, jungianti rytų ir vakarų Gruziją. Bet kokiu atveju keliaujant teks pravažiuoti. Tikrai verta aplankyti Uplistsikhe. Goris ir Uplistsikhe - turistinės vietos, yra kur apsistoti. Už Gorio prie autostrados atidarytos dvi modernios degalinės su restoranais, parduotuvėmis, interneto kavinėmis ir pan. - patogi vieta pasipildyti atsargų keliaujant prie jūros.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
<br />
Goris yra apie 70 km nuo Tbilisio, pasiekiamas nauja autostrada. Paprastai planuojamos pusės dienos kelionės iš Tbilisio ir atgal, arba sustojama keliaujant į Vardziją ar prie jūros.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Goris ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Stalino_muziejus.jpg|200px|thumb|left| Stalino muziejus]]<br />
Turbūt vienintelis miestas, turintis Stalino alėją (gatvių lentelėse pagrindinės gatvės pavadinimas angliškai: Stalin Avenue). J.Stalino statulos miesto centre nebėra. 2008 metų karo metu Gorį užėmė Rusijos kariuomenė. Dalis gyventojų pasitraukė, miestas kelias dienas buvo plėšiamas Rusijos karių ir osetinų sukilėlių. Griežtai buvo uždrausta liesti pagrindinę įžymybę - Stalino muziejų. Važiuojant pakeliui atkreiptinas dėmesys į Rusijos kariuomenės sudegintus gyvenamuosius namus: namo dalis, sunaikinta artilerijos, atstatyta tamsiomis plokštėmis. Visiškai sugriauti namai buvo atstatyti. Vietiniai gyventojai arba gidas papasakos, kaip kareiviai plėšė viską, ką tik rasdavo. <br />
<br />
Įdomu aplankyti J.Stalino muziejų. Muziejus įkurtas 1937-ais metais Berijos iniciatyva, kad įamžinti Stalino genialumą. Pastatas pastatytas 1957 metais. Ekspozicijoje pagrinde dovanos Stalinui, straipsniai apie jį ir jo asmeniniai daiktai. Yra specialus memorialas su pomirtine kauke. Perkeltas namas, kuriame gimė J.Stalinas, autentiškas traukinio vagonas, kuriuo Stalinas važinėjo į Jaltą ir Potsdamą (tik neperšaunami stiklai išimti, pakeisti paprastais). Muziejuje pirmą kartą buvau (Vytas) 1978 metais, ekspozija taip ir liko nei kiek nepakeista. Muziejaus privalumas - pajusti sustojusį laiką, kitą epochą. Net TSRS laikais muziejus keldavo dvilypius jausmus - Stalino era jau buvo pasibaigusi. Labai teisingas sprendimas užkonservuoti laiką - tuo muziejus ir įdomus. Negyvenusiems TSRS muziejus greičiausiai nebus įdomus. 2012 metais Gruzijos vyriauybė nusprendė pertvarkyti ekspoziciją į stalinizmo nusikaltimų muziejų. Norint pajausti stalinizmo tvaiką reikia paskubėti. <br />
<br />
Muziejuje ekskursijos tik su vietiniais angliškai arba rusiškai kalbančiais gidais. Įėjimas pakankamai brangus - apie 6 GEL (be gido). Už teisę fotografuoti papildomas mokestis. Suvenyrų parduotuvėje nenustebkite išvydę vyno ir simpatišką gruzinę, aprengtą NKVD uniforma.<br />
<br />
== Uplistsikhe ==<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Gori_Uplistchikche.jpg|200px|thumb|left|Uplistsikhe]]<br />
Etimologija: gruz. reiškia "Valdovo tvirtovė".<br />
Miestas olose, unikalus archeologijos paminklas, esantis ~15 km nuo Gorio. Pirmieji žmonės čia apsigyveno apie I tūkstantmetį pr. Kr., čia buvo svarbi pagoniškų dievų šventykla. Miestu tapo 4 a. pr. Kr.,tada miestas išsiplėtė iki 9,5 ha, susiformavo miesto struktūra. 9–11 a., kada Tbilisis buvo okupuotas arabų, Uplickichė buvo Gruzijos valdovų sostinė. Politiniu ir religiniu (pagonybės laikais) centru buvusiame mieste gyveno apie 10,000 aukštos kilmės žmonių (didikai, žyniai, valdovas).4 a. priėmus krikščionybę čia ir toliau slapta buvo atliekamos pagonių apeigos. 12 a., išvadavus Tbilisį, Uplickichės reikšmė sumenko. 13 a. miestą nusiaubė Čingziczhano kariuomenė. 15 a. buvo padovanota kaip tėvonija vietos feodalui, tarnavo kaip priebėga gyventojams karo atveju. 19 a. sunyko, čia gyveno piemenys. 1920 stiprus žemės drebėjimas sunaikino dalį miesto ir atidengė likusią jo dalį, iki tol buvusią olose. Žemiau miesto yra senosios gyvenvietės liekanos (sovietų valdžia liepė žmonėms šią gyvenvietę palikti).<br />
<br />
Išliko svarbiausių struktūrų liekanos: sosto salė (vad. "Tamaros salė"; prie jos verta apžiūrėti valdovų mažas, tik 5000 litrų, vyno atsargas ir vaistinę); pagoniška šventykla, vėliau perstatyta į krikščionišką; teatras; gyvenamieji būstai, turgus, vandentiekis, pagrindinė gatvė.Virš miesto pastatyta Uplicchuli bažnyčia (pastatyta ~10 a., rekonstruota 17-18 a). Archeologai mieste suskaičiavo virš 70 svarbių objektų.<br />
<br />
Miestą archeologai kasinėja nuo 1957. Radiniai saugomi vietiniame muziejuje (2011 spalį muziejus buvo uždarytas rekonstrukcijai), tačiau jei įkalbėsite - darbuotojai gali parodyti laikiną ekspoziciją, kurioje pamatysite bene 3 metrų skersmens kovos vežimo ratą, papuošalų ir kitų įdomių priešistorės daiktų. Veikia suvenyrų parduotuvė: jei domitės proistore, verta užeiti.<br />
<br />
Miestas lankytinas tik su gidu. Niekas kitas neparodys, kur buvo valdovo vaistinė, kur spausdavo vyną, o kur įrengti laikini kapai. Gidas nuves prie manomo Ulickichės architekto namo ir papasakos daug įdomių istorijų apie miestą ir jo istoriją. Reikėtų susitarti su gidu, kad jis duotų Jums daugiau laiko, nei skirta: vieta tikrai ypatinga, norisi įsidėmėti ir nufotografuoti kiekvieną kampelį, liudijantį gruzinų architektūros genijų.<br />
<br />
Viena iš įdomiausių Gruzijos istorinių vietų. Po gausybės aplankytų 9-10 amžiaus vienuolynų tikrai nustebina. Senovinis antikinis miestas (sostinė) su išlikusia infrakstruktūra. Rekomenduoju. <br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Kaip patekti ==<br />
* Gori lengvai galima pasiekti maršrutiniu taksi (apie 1.5 val keionės/ 4 lariai, važiuoja dažnai);<br />
* į Uplistsikhe galima nuvažiuoti maršrutiniu taksi (kryptis - Khakhveri kaimas, paprašius nuveš iki muziejaus);<br />
* nuvažiavus visuomeniniu transportu iki Gori geležinkelio stoties nuo ten galima samdytis taksi iki Uplistsikhe. Pagalvokite kaip grįšite atgalios; <br />
<br />
== Nakvynės == <br />
* Inturist viešbutis. Pačiame centre, šalia Stalino muziejaus. TSRS laikų aukščiausia klasė. Būna karštas vanduo. 50 GEL (LP);<br />
* svečių namai Khakhveri kaime (apie 1km nuo Uplistsikhe). Vieta turistams. Veikia tik turistiniu sezonu (nuo gegužės). Dėl nakvynės tartis su Uplistsikhe direktoriumi Zyra Sadagahvili (tel. +995 599 148 124, el. paštas zyra1957@mail.ru). Jį surasite administracijos pastate prie įėjimo į muziejų;<br />
* svečių namai Tsminda tskali, Agmashenebeli str,19. Šeimininkės: Olia +995 598 552 053, Tamta +995 598 341 985. 25 lariai žmogui.<br />
* Gori yra privačių ir labai smagių svečių namų - tarkitės su Zyra, jis patars;<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Gori be problemu surasite smagių restoranėlių kur pavalgyti. Internete rekomenduoja apsilankyti chinkalių namuose;<br />
* nakvojant Khakhveri maistu geriau pasirūpinti iš anksto (su parduotuvėmis ten irgi nekaip);</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-06-29T09:11:08Z<p>Dange: /* Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos */ baigta redaguoti 2012.06.29 12.11</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl to žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta gyventi. Kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug pristyta mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys, įkištas į žemę, tuoj pat sužaliuos. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėm po apylinkes. Jei norisi tiesiog paatostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai geriau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad tai per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti gan permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiūkšlių, užkeltos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai dar iki spalio atviri... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė jau ne taip kepina, vanduo toks komfortiškas, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - verta užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumi beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis - Gori - Kutaisis - Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gori ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Didelis turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku aplenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis koks puskilometris nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Verta sustoti.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis - Calka - Achalcikchė - Godzerži perėja - Batumis''. Prieš kelis metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Gori, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumi truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|paruotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. Keltas dažnai vėluoja;<br />
** Tarp Rusijos Soči ir Batumio kasdien plaikia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi geras saulėtas oras. Bet čia subtropkai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas, kuriame gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Kas mums primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia per rūkelį, bet tai netrukdo jus svilinti. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio - Gionio, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis yra ypatingas. Taip ir vadinamas "Adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, Adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus. <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - Gurijos kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperijos. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos, tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šotą Rustavelis savo poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik minim šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, verta aplankyti.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir viduržemio. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją reikės maždaug 6 valandų, vyram paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia jame žmonių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais norint išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo - apie 24 km, paskutiniai 8 km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilusis ryšys neveikia - reikia paėjėti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs riešutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Už puskilometrio nuo reindžerių stovyklos (parko vartų) ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir 4000 metų senumo [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius XII amžiaus tiltus - vis dar stovi ir naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18 km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet automobiliu nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pasistatyti palapinę laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Reikėtų iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4, tel. +995 577 101 803.<br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nelabai įspūdingas objektas, bet, turint laiko, aplankyti galima. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - gruzinų labai vertinama poilsio vieta. Kalnai tęsiasi iki jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai, kur galima paskanauti šviežios žuvies. Teisinga vieta apsistoti.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumio, maždaug 10 km nuo Batumio centro ir 5 km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8 dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais, aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, bendrauti labai įdomu. Mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgiama lietuvių. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeimininkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų, kuriuose teko apsisti - puikūs šeimininkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai vykdavo sode...). Rezo: m. tel. +998 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-06-29T09:06:43Z<p>Dange: /* Gonio */ baigta redaguoti 2012.06.29 12.07</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl to žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta gyventi. Kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug pristyta mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys, įkištas į žemę, tuoj pat sužaliuos. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėm po apylinkes. Jei norisi tiesiog paatostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai geriau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad tai per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti gan permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiūkšlių, užkeltos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai dar iki spalio atviri... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė jau ne taip kepina, vanduo toks komfortiškas, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - verta užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumi beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis - Gori - Kutaisis - Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gori ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Didelis turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku aplenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis koks puskilometris nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Verta sustoti.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis - Calka - Achalcikchė - Godzerži perėja - Batumis''. Prieš kelis metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Gori, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumi truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|paruotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. Keltas dažnai vėluoja;<br />
** Tarp Rusijos Soči ir Batumio kasdien plaikia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi geras saulėtas oras. Bet čia subtropkai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas, kuriame gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Kas mums primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia per rūkelį, bet tai netrukdo jus svilinti. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio - Gionio, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis yra ypatingas. Taip ir vadinamas "Adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, Adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus. <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - Gurijos kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperijos. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos, tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šotą Rustavelis savo poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik minim šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, verta aplankyti.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir viduržemio. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją reikės maždaug 6 valandų, vyram paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia jame žmonių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais norint išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo - apie 24 km, paskutiniai 8 km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilusis ryšys neveikia - reikia paėjėti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs riešutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Už puskilometrio nuo reindžerių stovyklos (parko vartų) ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir 4000 metų senumo [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius XII amžiaus tiltus - vis dar stovi ir naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18 km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet automobiliu nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pasistatyti palapinę laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Reikėtų iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4, tel. +995 577 101 803.<br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nelabai įspūdingas objektas, bet, turint laiko, aplankyti galima. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - gruzinų labai vertinama poilsio vieta. Kalnai tęsiasi iki jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai, kur galima paskanauti šviežios žuvies. Teisinga vieta apsistoti.<br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumi, maždaug 10km nuo Batumi centro ir 5km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8-ni dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais ir aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, tai bendravimas tikrai idomus. Taip pat mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgstama lietuvių apsistojimo vieta. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeiminkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų kuriuose esu apsistojęs - puikūs šeiminkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai ten vykdavo sode...). Rezo: m.tel. +998 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-06-29T08:59:14Z<p>Dange: /* Kintriši saugotinos teritorijos (NP) */ baigta redaguoti 2012.06.29 11.59</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl to žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta gyventi. Kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug pristyta mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys, įkištas į žemę, tuoj pat sužaliuos. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėm po apylinkes. Jei norisi tiesiog paatostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai geriau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad tai per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti gan permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiūkšlių, užkeltos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai dar iki spalio atviri... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė jau ne taip kepina, vanduo toks komfortiškas, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - verta užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumi beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis - Gori - Kutaisis - Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gori ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Didelis turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku aplenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis koks puskilometris nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Verta sustoti.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis - Calka - Achalcikchė - Godzerži perėja - Batumis''. Prieš kelis metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Gori, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumi truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|paruotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. Keltas dažnai vėluoja;<br />
** Tarp Rusijos Soči ir Batumio kasdien plaikia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi geras saulėtas oras. Bet čia subtropkai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas, kuriame gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Kas mums primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia per rūkelį, bet tai netrukdo jus svilinti. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio - Gionio, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis yra ypatingas. Taip ir vadinamas "Adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, Adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus. <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - Gurijos kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperijos. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos, tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šotą Rustavelis savo poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik minim šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, verta aplankyti.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir viduržemio. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją reikės maždaug 6 valandų, vyram paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia jame žmonių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais norint išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo - apie 24 km, paskutiniai 8 km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilusis ryšys neveikia - reikia paėjėti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs riešutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Už puskilometrio nuo reindžerių stovyklos (parko vartų) ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir 4000 metų senumo [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius XII amžiaus tiltus - vis dar stovi ir naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18 km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet automobiliu nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pasistatyti palapinę laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Reikėtų iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4, tel. +995 577 101 803.<br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas nedidelis pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje yra išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nėra labai įspūdingas objektas, bet turint laiko aplankyti verta. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - labai gruzinų vertinama poilsio vieta. Kalnai prieina prie jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai kur galima paskanauti šviežiai pagautos žuvies. Teisinga vieta apsistoti. <br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumi, maždaug 10km nuo Batumi centro ir 5km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8-ni dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais ir aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, tai bendravimas tikrai idomus. Taip pat mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgstama lietuvių apsistojimo vieta. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeiminkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų kuriuose esu apsistojęs - puikūs šeiminkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai ten vykdavo sode...). Rezo: m.tel. +998 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-06-29T08:53:33Z<p>Dange: /* Batumio botanikos parkas */ baigta redaguoti 2012.06.29 11.53</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl to žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta gyventi. Kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug pristyta mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys, įkištas į žemę, tuoj pat sužaliuos. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėm po apylinkes. Jei norisi tiesiog paatostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai geriau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad tai per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti gan permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiūkšlių, užkeltos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai dar iki spalio atviri... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė jau ne taip kepina, vanduo toks komfortiškas, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - verta užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumi beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis - Gori - Kutaisis - Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gori ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Didelis turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku aplenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis koks puskilometris nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Verta sustoti.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis - Calka - Achalcikchė - Godzerži perėja - Batumis''. Prieš kelis metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Gori, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumi truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|paruotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. Keltas dažnai vėluoja;<br />
** Tarp Rusijos Soči ir Batumio kasdien plaikia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi geras saulėtas oras. Bet čia subtropkai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas, kuriame gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Kas mums primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia per rūkelį, bet tai netrukdo jus svilinti. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio - Gionio, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis yra ypatingas. Taip ir vadinamas "Adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, Adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus. <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - Gurijos kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperijos. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos, tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šotą Rustavelis savo poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik minim šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, verta aplankyti.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111 hektarų, netoli geležinkelio stotelės "Žaliasis iškyšulys" . Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880 m. įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A. N. Krasnovas. Oficialiai parkas atidarytas 1912 metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir viduržemio. Galima pakeliauti po pasaulį. Norint apeiti visą ekspoziją reikės maždaug 6 valandų, vyram paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, nuo kalno viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra kelios kavinukės, galima papietauti. Nusileidus prie jūros - pliažas: čia jame žmonių mažiau negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais siekiant išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo apie 24km, paskutiniai 8km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilus ryšys neveikia - reikia paeiti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs ruošutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Apie puskilometrį nuo reindžerių stovyklos (parko vartų), ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir 4000 metų senumo [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius 12-to amžiaus tiltus - vis dar stovi ir naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet ten su automobiliu jau nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pastatyti palapinėję laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Verta iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4. tel. +995 577 101 803. <br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas nedidelis pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje yra išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nėra labai įspūdingas objektas, bet turint laiko aplankyti verta. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - labai gruzinų vertinama poilsio vieta. Kalnai prieina prie jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai kur galima paskanauti šviežiai pagautos žuvies. Teisinga vieta apsistoti. <br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumi, maždaug 10km nuo Batumi centro ir 5km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8-ni dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais ir aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, tai bendravimas tikrai idomus. Taip pat mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgstama lietuvių apsistojimo vieta. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeiminkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų kuriuose esu apsistojęs - puikūs šeiminkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai ten vykdavo sode...). Rezo: m.tel. +998 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-06-29T08:47:00Z<p>Dange: /* Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai */ baigta redaguoti 2012.06.29 11.47</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl to žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta gyventi. Kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug pristyta mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys, įkištas į žemę, tuoj pat sužaliuos. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėm po apylinkes. Jei norisi tiesiog paatostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai geriau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad tai per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti gan permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiūkšlių, užkeltos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai dar iki spalio atviri... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė jau ne taip kepina, vanduo toks komfortiškas, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - verta užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumi beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis - Gori - Kutaisis - Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gori ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Didelis turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku aplenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis koks puskilometris nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Verta sustoti.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis - Calka - Achalcikchė - Godzerži perėja - Batumis''. Prieš kelis metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Gori, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumi truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|paruotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. Keltas dažnai vėluoja;<br />
** Tarp Rusijos Soči ir Batumio kasdien plaikia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi geras saulėtas oras. Bet čia subtropkai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas, kuriame gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Kas mums primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia per rūkelį, bet tai netrukdo jus svilinti. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio - Gionio, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis yra ypatingas. Taip ir vadinamas "Adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, Adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus. <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - Gurijos kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperijos. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos, tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūrinis-archeologinis muziejus "Petra miestas-tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų, romėnai paliko šį miestą, bet išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šotą Rustavelis savo poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik minim šią tvirtovę. 1908 m. atlikti archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senųjų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, verta aplankyti.<br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111-a hektarų, netoli Žaliojo iškyšulio geležinkelio stotelės. Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti su maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880-ais įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A.N. Krasnovas. Oficialiai parkas buvo atidarytas 1912-ais metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir viduržemio. Galima pakeliauti po pasaulį. Pilnai apeiti ekspoziją užims matyt apie 6 valandas, vyram paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, kalno viršuje atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra keletas kavinukių, galima papietauti. Nusileidus prie jūros yra pliažas - jame žmonių mažiau, negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais siekiant išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo apie 24km, paskutiniai 8km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilus ryšys neveikia - reikia paeiti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs ruošutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Apie puskilometrį nuo reindžerių stovyklos (parko vartų), ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir 4000 metų senumo [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius 12-to amžiaus tiltus - vis dar stovi ir naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet ten su automobiliu jau nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pastatyti palapinėję laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Verta iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4. tel. +995 577 101 803. <br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas nedidelis pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje yra išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nėra labai įspūdingas objektas, bet turint laiko aplankyti verta. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - labai gruzinų vertinama poilsio vieta. Kalnai prieina prie jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai kur galima paskanauti šviežiai pagautos žuvies. Teisinga vieta apsistoti. <br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumi, maždaug 10km nuo Batumi centro ir 5km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8-ni dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais ir aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, tai bendravimas tikrai idomus. Taip pat mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgstama lietuvių apsistojimo vieta. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeiminkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų kuriuose esu apsistojęs - puikūs šeiminkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai ten vykdavo sode...). Rezo: m.tel. +998 599 575 027</div>Dangehttp://www.kvoseliai.lt/wiki/Gruzija:_Ad%C5%BEarija_ir_GurijaGruzija: Adžarija ir Gurija2012-06-29T08:35:39Z<p>Dange: /* Kobuleti */ baigta redaguoti 2012.06.29 11.35</p>
<hr />
<div>'''Puslapis kuriamas!'''<br />
<br />
= Įvadas =<br />
<googlemap version="0.9" lat="41.791793" lon="42.154541" type="map" zoom="9" width="500" scale="yes"><br />
41.647262, 41.631317<br />
Batumi. Naujas modernus kurortas<br />
41.543019, 41.553726<br />
Kvariati. Buvęs žvejų kaimelis. Švari jūra, citrinų giraitės, ramus poilsis.<br />
41.82199, 41.774826<br />
Kobuleti. Kurortas. Prie jūros daug parkų kur galima pasėdėti po medžiu <br />
41.760813, 41.97979<br />
Kintriši saugotinos teritorijos. Kalnai, sraunios upės - puiki vieta pasivaikščiojimams ar pasislėpti nuo vasaros karsčio.<br />
42.098222, 42.033691<br />
Lančchutis. Įdomus Gurijos miestukas. Turi savo lėlių teatrą. <br />
41.987567, 41.75766<br />
Ureki. Nedidelis kurortas garsus savo juodo smėlio magnetiniu pliažu. Sako, kad labai sveika<br />
41.629986, 42.575272<br />
Godzerži perėja (2021m). Puikūs vaizdai, bet kol kas šis kelias įveikiamas tik didesnio prava-umo automobiliais.<br />
</googlemap><br />
<br />
<br />
== Kodėl Adžarija ==<br />
Vien dėl to žodžio "subtropikai" čia verta važiuoti. Lijanos, bambukų giraitės ir visaapimanti žaluma. Įkišus koją į žemę, turbūt ir ji greitai sužaliuotų. Viena iš dėkingiausių vietų gyventi. Graikų argonautai pro čia plaukė Medėjos. Romėnai statė tiltus Šilko keliui. Puiki vieta gyventi. Kur viskas auga. Nuo XVI amžiaus iki 1878 metų buvo Otomanų imperijos sudėtyje - daug pristyta mečečių. Pagal Karso sutartį 1924 metais Turkija su tam tikrom išlygom pripažino šias žemes Gruzijai (tiksliau - TSRS). Išlygos tebegalioja. <br />
<br />
Adžarija ir Gurija nėra turtinga istoriniais paminklais. Bet nuostabi gamta. Subtropikai, kur bet koks pagalys, įkištas į žemę, tuoj pat sužaliuos. Kalnai tęsiasi beveik iki jūros, todėl visada galima rasti vietą kur pabėgti nuo vasaros karščio. Eukaliptai, citrinmedžių ir mandarinų giraitės. Dabar jau populiarūs ir kiviai. Puiki vieta atostogoms. Atsipūsti.<br />
<br />
== Kuriam laikui važiuoti ==<br />
Jei norite pamatyti visą Gruziją ir sutaupyti laiko, galima apsiriboti dviem dienom. Vieną dieną užgydyti žaizdas ir pasimėgauti jūra, antrą galima skirti kelionėm po apylinkes. Jei norisi tiesiog paatostogauti - smagiai praleisite laiką. Tikrai geriau ir pigiau negu Lietuvos pajūryje.<br />
<br />
== Kada važiuoti ==<br />
Jau birželyje jūra įšyla iki +22 C. Deja, gruzinai mano, kad tai per šalta, ir turistinė infrakstrūktūra dar tik tvarkoma po žiemos. Iki birželio vidurio oras gali būti gan permainingas. Turistinis sezonas prasideda liepos pradžioje: atsidaro pakrantės restoranėliai ir atgyja gyvenimas. Sezono pikas - rugpjūtis. Kažkodėl būtent tada armėnai (kurie jūros neturi) puola į Adžariją. Pilni pliažai, daug šiūkšlių, užkeltos kainos. Ir oras lietuvaičiams tuo metu per karštas. Rugsėjo pradžioje armėnai išvažiuoja, tada važiuoja gruzinai pailsėti su vaikais. Jų mažiau, jie ramesni ir tvarkingesni negu armėnai. Rugsėjo viduryje vaikams prasideda mokslai, pliažai ištuštėja, kainos krenta, bet restoranėliai dar iki spalio atviri... Manau, kad tada - tinkamiausias laikas. Jei galima rinktis. Saulė jau ne taip kepina, vanduo toks komfortiškas, apie +24.<br />
<br />
== Kaip nuvykti ==<br />
<br />
* '''Lėktuvu''':<br />
** Batumyje turkai pastatė modernų tarptautinį aerouostą: kiekvieną dieną reisai iš Tbilisio;<br />
** turkai pagal sutartį šį aerouostą naudoja kaip vietinį netoli esančio Hopa miesto aerouostą - atskridusius turkus autobusais veža į Hopą. Vietiniai skrydžiai Turkijoje pigūs, keliaujantiems per Stambulą puikus būdas pakliūti į Gruziją;<br />
** yra reisų iš Ukrainos;<br />
<br />
* '''Traukiniu'''. Ekonomiškiausias ir patogiausias būdas atvykti iš Tbilisio. Traukiniai ten ir atgal išvyksta vėlai vakare ir atvyksta anksti ryte. Puikus būdas sutaupyti laiko - praleisti naktį traukinyje. 2012 metais gruzinai planuoja pertvarkyti geležinkelio liniją, kelionė turėtų sutrumpėti iki 3 valandų. Batumyje geležinkelio stoties nėra - ji priemiestyje Madžareuli. Turistinio sezono metu - rugpjūčio mėn. - verta užsisakyti bilietus iš anksto;<br />
<br />
* '''Autobusu'''. Kiekvieną dieną autobusai, veža į Turkijos miestus (didesnis mazgas - Trabzonas);<br />
<br />
* '''Maršrutiniai autobusiukai'''. Pastoviai tarp Tbilisio ir Batumio zuja mikriukai. Nuo Tbilisio iki Batumi beveik 400 km, kelionė trunka apie 5 valandas. Bet reiks važiuoti dieną, gan varginanti kelionė. <br />
<br />
* '''Automobiliu'''. Rytų ir vakarų Gruziją jungia tik du keliai:<br />
** ''automagistralė Tbilisis - Gori - Kutaisis - Batumi''. Moderni betoninė apšviesta magistralė (2+2), jau nutiesta iki Gori ir sparčiai tiesiama tolyn. Magistralė kerta kalnus, yra gažių vaizdų, kelias geras. Didelis turkiškų sunkvežimių srautas, kuriuos sunku aplenkti kalnų kelyje. Kelionė iš Tbilisio iki Batumio truks apie 5 valandas. Beje, važiuojant nuo Tbilisio ir kirtus kalnus tuneliu, už kelių kilometrų kairėje pusėje yra puikus restoranėlis, kur galima greitai, skaniai ir nebrangiai papietauti (restoranėlis koks puskilometris nuo kelio, prie upės). Verta sustoti "teminiuose" kaimuose: visas Chašuri miestukas prekiauja hamakais, prieš perėją pravažiuosite kaimelį, prekiaujantį specifiniais pyragėliais, o už perėjos - keli kaimai siūlo molio dirbinius. Verta sustoti.<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja2.jpg|200px|thumb|left|Godžerži perėja rudenį]]<br />
** ''kelias Tbilisis - Calka - Achalcikchė - Godzerži perėja - Batumis''. Prieš kelis metus čia buvo įmanoma pravažiuoti tik visureigiu, dabar reikalai pagerėjo. Daug kur paklotas naujas asfaltas, tik apie 40 kilometrų gruntinio kelio (didesnio pravažumo automobilis būtų privalumas). Gruzinai planuoja sutvarkyti kelią 2012 metais. Šis kelias svarbus - 2008-jų Rusijos ir Gruzijos karo metu rusai perkirto pagrindinę magistralę ties Gori, ir šis kalnų kelias liko vienintelis jungiantis vakarų ir rytų Gruziją. Kelias labai gražus ir vaizdingas - kalnų upeliai, kriokliai, eglynai, egzotiški kalnų kaimeliai, Godžerži perėja (2012 m). Kelionė nuo Tbilisio iki Batumi truks 8-10 valandų, geriau sustoti nakvynei kur pakeliui (pvz., Abastumani).<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Gedzerzi_pereja1.jpg|200px|thumb|right|paruotuvės kalnų kaimelyje]]<br />
<br />
* jūros keliu<br />
** kartą per savaitę plaukia UkrFerri keltas Iljičevskas-Poti (apie 400 USD mokėti už automobilį, 150 USD keleiviui). Keltas plaukia dvi paras, labai ilgos pasienio procedūros Ukrainoje. Keltas dažnai vėluoja;<br />
** Tarp Rusijos Soči ir Batumio kasdien plaikia laivas ant povandeninių sparnų. Jei jūra stipriai banguoja, kelionė ypač nemaloni;<br />
<br />
== Klimatas ==<br />
Sunku pasakyti "kokia bus vasara". Adžarija prie jūros, oras priklauso, iš kur papūs vėjas. Paprastai nuo birželio vidurio nusistovi geras saulėtas oras. Bet čia subtropkai. Tai reiškia, kad gali visą dieną įkyriai žliaugti lietus, o kitą dieną vėl saulė ridinėsis padange. Kadangi šalia jūra, dangus paprastai aptrauktas rūku - bet tai netrukdo nudegti saulėje. Birželio pradžioje vandens temperatūra 20-22 C, rugpjūtyje apie +26, rugsėjyje-spalio pradžioje - apie +22-24 C. Nematavau, bet šiltas, kuriame gali ilgai mirkti. Kartais galima sutikti Naujus metus, kai +20 C ore ir apie +16 C vandenyje. Kas mums primintų lietuvišką vasarą. <br />
Saulė labai klastinga net rudenį. Paprastai ji šviečia per rūkelį, bet tai netrukdo jus svilinti. Skėtis ir sveikas protas turėtų padėti.<br />
<br />
== Jūra ==<br />
Juodoji jūra nuostabi. Švariausia į pietus nuo Batumio - Gionio, Kvariati, Sarpi. Pliažai beveik visur akmeniniai - smulkus žvyras. Jūra staigiai gilėja. Verta pasiimti maudymosi batelius - jei banguos, ne taip skausminga bus nerti.<br />
<br />
== Maistas ==<br />
* Chačiapuri. Šį patiekalą Gruzijoje rasite visur, bet Adžarijoje jis yra ypatingas. Taip ir vadinamas "Adžariškas chačiapuris". Skirtingai nuo picos formos kitose Gruzijos provincijose, Adžariškas yra laivelio formos, su išleistu kiaušiniu. Labai skanu, verta paragauti.<br />
* Žuvis. Būti prie jūros ir neparagauti žuvies būtų kvaila. Teisingą žuvį rasite mažuose pakrantės restoranėliuose, kur į klausimą " kokią žuvį turėsite rytoj" atsako "ką pagaus, tą ir iškepsim". Klauskite "kefal", fantastiškai skani žuvis. Jei pagaus. <br />
* Borani - adžariškas valgis. Keptuvėje ištirpdomas didelis gabalas sviesto, jame pakepamas sūris. Riebus patiekalas, valgomas mirkant duoną. Galima paragauti kalnuose.<br />
<br />
= Ką pamatyti =<br />
<br />
== Batumis ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Batumio promenada]]<br />
Uostas Juodosios jūros pakrantėje, Adžarijos autonominės respublikos sostinė. Ankstyvaisiais viduramžiais buvo Lazikos dalis, vėliau miestą valdė vieninga Gruzijos karalystė, XIII-XIV amžiuje - Gurijos kunigaikščiai. 1547-ais Batumį užėmė Osmanų imperija, 1878-ais metais jį atsikovojo Rusijos imperijos. Miestas suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, per jį gabenta nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, namai su balkonais ir lipdiniais. <br />
<br />
Dabar Gruzijos Prezidentas nusprendė Batumi paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina, miestas nuolat keičiasi. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių pagrindinių "brendų" viešbučių kvartalai. Dviratį išsinuomoti galima apmokant kortele. Net ir biudžetiniam keliautojui galima surasti ramų kampelį tiek apsistoti, tiek skaniai pavalgyti. Laikinas nepatogumas - rekonstrukcijos, senamiesčio gatvelės perkastos, tiesiamos naujos komunikacijos. Jūra ties Batumiu nelabai švari, viskas tik tvarkoma. Batumis - labiau tiems, ką domina naktinis gyvenimas. <br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Batumi_kavine.jpg|200px|thumb|right|Laike užstrigusi kavinė]]<br />
<br />
== Kobuleti ==<br />
Antras pagal dydį (po Batumio) kurortinis miestelis apie 20 km šiauriau nuo Batumio. Miestelis išsitęsęs per kelis kilometrus palei jūrą. Daug įvairių apgyvendinimo vietų. Nuo Batumio skiriasi tuo, kad palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo vasaros karščio. Šiauriniame Kobuleti pakraštyje yra "laukiniai" pliažai - miškeliai prie jūros. Kaimynystėje ganosi karvės ir arkliai. Galima pasistatyti palapines, tik reikia apsirūpinti geriamuoju vandeniu.<br />
<br />
== Petra miesto-tvirtovės griuvėsiai ==<br />
<br />
Netoli Kobuleti, Cichidziri kaime, yra architektūtinis-archeologinis muziejus "Petra miestas- tvirtovė". Miestą VI a. įkūrė Bizantijos imperatorius Justinijanas. Kartu buvo pastatyta ir tvirtovė. Spaudžiami persų romėnai galu gale paliko šį miestą, bei išeidami jį sugriovė. Manoma, kad Šotą Rustavelis savo poemoje "Karžygis tigro kailyje" kaip tik minima ši tvirtovė. 1908 m. buvo atliekami archeologiniai tyrimai, vertingiausius radinius rusai išvežė į Ermitažą. Liko senujų pastatų fragmentai, eksponuojamos rastos įdomybės. Graži vieta, verta aplankyti. <br />
<br />
== Batumio botanikos parkas ==<br />
Batumio botanikos parkas užima 111-a hektarų, netoli Žaliojo iškyšulio geležinkelio stotelės. Parkas yra šiauriniame Batumio pakraštyje, 9 km nuo centro. Jį nesunku pasiekti su maršrutiniu autobusiuku ar taksi. <br />
<br />
Parką 1880-ais įkūrė Rusijos botanikas ir geografas A.N. Krasnovas. Oficialiai parkas buvo atidarytas 1912-ais metais. Didžiulė teritorija suskirstyta dalimis. Dabar yra 9 skyriai, kur auga būdinga augmenija: drėgnos Užkaukazės subtropikų, Naujosios Zelandijos, Australijos, Himalajų, Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Meksikos ir viduržemio. Galima pakeliauti po pasaulį. Pilnai apeiti ekspoziją užims matyt apie 6 valandas, vyram paprastai užtenka poros valandų. Parkas prie jūros, kalno viršuje atsiveria puikūs vaizdai. Parke yra keletas kavinukių, galima papietauti. Nusileidus prie jūros yra pliažas - jame žmonių mažiau, negu Batumyje.<br />
<br />
== Kintriši saugotinos teritorijos (NP) ==<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_tiltas.jpg|200px|thumb|right|Senovinis arkinis tiltas]]<br />
Parkas įkurtas 1959 metais siekiant išsaugoti Kolchidos reliktinius miškus. Nuo Kobuleti iki parko įėjimo apie 24km, paskutiniai 8km - kalnų keliukas. Geriau važiuoti džipu. Reindžerių stovykloje yra turistams skirti namukai, šiltas dušas, WC, virtuvė. Maistą reikia turėti savo, pačioje reindžerių stovykloje mobilus ryšys neveikia - reikia paeiti kilometrą iki ryšio zonos.<br />
Labai vaizdinga teritorija - siauras Kintriši upės slėnis apaugęs ruošutmedžių ir kaštonų miškais. Subtropinė žaluma, lijanomis apsiviję galingi medžiai, kalnų upeliai ir kriokliai. <br />
<br />
Apie puskilometrį nuo reindžerių stovyklos (parko vartų), ant kalnagūbrio viršaus įsikūręs Chemvani (šv. Jurgio) moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodys gal 800 metų senumo palisandro medį ir 4000 metų senumo [[http://lt.wikipedia.org/wiki/Europinis_kukmedis kukmedis]]<br />
<br />
Pakeliui pravažiuosite du arkinius 12-to amžiaus tiltus - vis dar stovi ir naudojami. Puiki vieta paįvairinti poilsį prie jūros ir pabėgti nuo vasaros kaitros. Upeliuose daug žuvies - puiki vieta žvejams. Geras maršrutas 2-3 dienų kelionei pėsčiomis ar arkliais. <br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kintrisi_parkas.jpg|200px|thumb|left|Pakeliui link Khino vienuolyno]]<br />
Transportą iki reindžerių stovyklos reikia organizuotis patiems. Parke reindžeriai nuomoja žirgus. Populiarus maršrutas - kelionė iki Khino vienuolyno griuvėsių (galima ir visureigiu - apie 18km varginančio kalnų kelio, 2 val. į vieną pusę) ir Tbikeli kalnų ežero (jis dar toliau - bet ten su automobiliu jau nenuvažiuosi).<br />
Nakvynė namukuose kainuoja 15 GEL žmogui, yra 20 vietų. Galima pastatyti palapinėję laukymėje prie veržlaus kalnų upelio (5 GEL, palapinės nuoma - 20 GEL). <br />
Verta iš anksto susitarti su parko direkcija. Ji įsikūrusi Kobuleti, Laselidzės 4. tel. +995 577 101 803. <br />
<br />
== Gonio ==<br />
<br />
Vaizdingas nedidelis pajūrio kaimelis, 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija. Kaimelyje yra išlikusi dar romėnų I-II amžiuje pastatyta tvirtovė. Sienų ilgis 900 metrų, yra ąū bokštų. Tvirtovę XVI a. perstatė turkai. Nėra labai įspūdingas objektas, bet turint laiko aplankyti verta. Gonio ir šalia esantis Kvariati kaimelis - labai gruzinų vertinama poilsio vieta. Kalnai prieina prie jūros, citrinmedžių sodai ir švari jūra. Nedideli pajūrio restoranėliai kur galima paskanauti šviežiai pagautos žuvies. Teisinga vieta apsistoti. <br />
<br />
= Informacija =<br />
<br />
== Nakvynės ==<br />
<br />
=== Batumi - Jaunimo viešbučiai (hostels) ===<br />
<br />
[http://www.roverhostel.com Rover Hostel Batumi]. Centre, naujas ir nebrangus - apie 9 EUR žmogui. Tel. +995 422 276 721. <br />
<br />
=== Gonio ir Kvariati - turizmo sodybos ===<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_vaizdas.jpg|200px|thumb|left|Gonio ir Kvariati kaimai]]<br />
Du buvę žvejų kaimai į pietus nuo Batumi, maždaug 10km nuo Batumi centro ir 5km iki Sarpi. Mikroautobusas atveš už 50 tetrių. Šalia kalnai su kriokliukais, mandarinų ir citrinų sodai, švari jūra. <br />
<br />
* '''Gonio. Timuro svečių namai'''. Timuras (dar žinomas kaip Leninas) yra legendinė asmenybė, jį dažnai galima sutikti prekiaujantį citrinomis iš savo sodo Sarpi. Pas jį nuomojami 8-ni dviviečiai ir triviečiai kambariai, kai kurie su dušu ir WC. Aktyvus žmogiukas turi užveisęs asmeninį botanikos sodą prie namo. Vasarą prekiauja įvairiais sodinukais ir aprūpina vietinius ir poilsiaujančius spaudos leidiniais (vietinis "knygnešys"). Žmogus apsiskaitęs ir išsilavinęs, tai bendravimas tikrai idomus. Taip pat mielai aprodo ir papasakoja apie savo botanikos sodą, kuriame virš 100 rūšių augalų iš viso pasaulio. Viename nuomojamame kambaryje yra 300 metų senumo metalinė lova (tikrai nedažnai tenka ant tokios poilsiauti). Jūra už 50-100 metrų. Beje, pas Timurą greičiausiai sutiksite rašytoją ir fotografą Marių Abromavičių-Neboisia - jis šią vietą labai mėgsta. Tartis dėl kambarių su Ruslan Nijaradze, m. tel. +995 593 395 707, +995 593 117 790, el. paštas tuxa2004@mail.ru. Kaina žmogui apie 25 GEL. Timuro dukra su vyru netoliese turi viešbutuką, kuriame taip pat galima poilsiauti.<br />
<br />
[[Vaizdas:Gruzija_Adzarija_Kvariati_pliazas.jpg|200px|thumb|right|Kvariati pliažas]]<br />
* '''Kvariati. Rezo svečių namai'''. Labai mėgstama lietuvių apsistojimo vieta. Rezo giminystės ryšiais susijęs su Lietuva. Privatus namas kalno šlaite. Aplink mandarinų ir citrinų sodas, kriokliukas. Nuo terasos puikus vaizdas į jūrą. Gal 5 minutės pėsčiomis iki jūros. Name 8 kambariai svečiams, kai kuriuose kambariuose dušas/WC kambaryje, taip yra koridoriuose. Kaina apie 50 GEL už trivietį kambarį. Name yra bariukas, šeiminkė paprašyta paruoš vakarienę ar pusryčius. Vienas iš geriausių svečių namų kuriuose esu apsistojęs - puikūs šeiminkai ir sąlygos. Rekomenduoju (o kokie lietuviški vakarėliai ten vykdavo sode...). Rezo: m.tel. +998 599 575 027</div>Dange