Iranas 2009

Iš Kvoseliai.

20:38, 2010 vasario 21 versija naudotojo Vytas (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Turinys

Kelionės žemėlapis

[1]

Birželio 5. Penktadienis. Gruzija

Pagaliau ateina tas laikas kai prasideda Kelionė. Kelionė - tai nuotykis. Nuotykis yra tai kad kažkas gali nutikti ir neturi supratimo kas. Jei viskas eina pagal planą tai yra ne kelionė o ekskursija. :-)

Kol kas beveik viskas eina pagal planą. Tiesa, aš nupirkau bilietą į Rygą ne pusei penkių vakarui o pusei penkių ryto. Atsirasti Rygoj 6 valandą ryto ir laukti lėktuvo, išskrendančio į Tbilisi pusę 9 vakaro gan kvaila ir, galbūt, brangu. Pavyko įtikinti Kęsturi kad nuvežtų į Rygą. Įtikinti AirBaltic kad mes norime įlipti Rygoj buvo kur kas sunkiau - "viską sprendžia kompiuteris, galbūt pavyks". Keista, bet pavyko. Dar keisčiau kad pavyko prakišti ir dvimetrinį trimerį.

Tbilisi kaip visada pasitiko Gia. Pasisėdėjimas virtuvėje, pasipasakojimai. Vynelis. Penkios ryto atėjo akimirksniu.

Birželio 6. Šeštadienis. Gruzija

Laima miega, o mes su Gia turim daug reikalų. Muitinėje reikia nuimti mašiną nuo įskaitos. Viskas OK, bet pas mane naujas pasas. Mašina užregistruota senu. Dėl suprantamų priežasčių su senu pasu mūsų neįleistų i Azerbajdžaną. Visi supranta, bet reikia apgauti kompiuterį. Pavyksta su Viršininko pagalba. Gerai kad yra kompiuterio viršininkas.

Marius kviečia pas savo pažįstamą dailininką vakaronei. Instrukcija paprasta - pasuksi ten, pavažiuosi ir pamatysi Namą. Suprasi. Radau be problemų.

Otaro namas tikrai lengvai atpažistamas. Crazy. Papasakoti kaip jis atrodo būtų sunku. Nuotaika viduje atitinka namo architektūrą. Vynelis ir įpatingai smagūs Otaro pasakojimai. Panašu kad abi pusės išsiskyrė labai patenkintos vakarėliu. Gruzijos standartai vakarėliams yra labai aukšti :-) Reiškia mes tikom...

Grįže dar smagiai pasėdėjom su Gia ir jo draugais - Otar'u ir Mariko. Prisiminėm kaip smagiai praeitais metais leidom laika prie jūros Kvariati ir nusprendėme pakartoti.

Birželio 7. Sekmadienis. Gruzija

Galu gale reikia pradėti keliauti. Kelionės pradžia, užmirštame apie baliukus. Visa komanda: aš (vairuotojas - GPS navigatorius), Marius (ekstremalus navigatorius iš prigimimo), Laima (turinti sąvybę dingti iš akiračio per akimirką), Dalia (būtinai reikia apžiūrėti kiekvieną spalvotą augalėlį) krauname džipą ir išvažiuojame. Gia su Tamriko su palengvėjimu išlydi.

Oras - saulė su debėseliais. Kelias iki Abastumani kurorto puikus (tiek gamta, tiek ir kokybe). Mašinų nedaug todėl pavyksta išvengti gruziniško ekstrymo - trigubi lenkimai ir pan. Abastumani turėjo geresnius laikus. Dabar daugiau egzotiškas negu unikalus. Marius randa viešbutuką už normalią kainą - 10 lari (15 litų) žmogui.

Laiko turim traukiau toliau - į Zekarį pėrėją. Žemėlapyje tai nupiešta kaip magistralinis Akchaltsikhe - Kutaisi kelias. Realybėje privažiuji Boržomi nac. parko šlagbaumą. Vietiniai reidžeriai mus praleidžia, bet perspėja kad pats parko Viršininkas dabar lankosi čia. Kelias normaliai offroad'inis, pravažiuojamas tik su džipu. Iš kitos pusės, tai nėra pats blogiausias Gruzijos kelias. Gamta fantastiška. Plauko debesiukai, pušys, rūkai ir kiti malonumai.

Baigiam vakarėlį kavinukėje. Kebabai ir vynelis puikūs!

Birželio 8. Pirmadienis. Gruzija - Turkija

Marius nerimsta ir atsikėlęs 6 ryto bėga fotografuoti Abastumani. Poto maudytis karštose voniose. Mes ramiau parpiam. Vis dėl to tai ne tik Kelionė bet ir atostogos. Žygdarbius geriau atlikinėti išsimiegojus :-)

Xaciapuri pusryčiams ir į kelionę. Traukiam į Vale - Gruzijos - Turkijos sieną. Kelias iš asfalto pereina į duobėtą žvyrkelį. Sieną pereinam neskausimigai, bet per porą valandų. Kompiuteriai valdo. Vaizdai kosminiai, aplink sniegas. Pervažiuojame apie 2500m perėją ir tolia maskatuojamės 2 km aukštyje. Lietuvoj akivaizdžiai šilčiau. Šios vietos priklausė armėnams, vėliau gruzinams, 1920 m Leninas jas padovanojo turkams. Ganėtinai išalkę finisuojame Kars miestelyje.

Kaip suprantu kraštas dabar apgybendintas kurdų. Jie nelabai myli turkus. Todėl daug žandarmerijos, tankų. Kurdai šiaip augina karves o jų mėšlą džiovina ir pardavinėja. Tikrai vietos egzotiškos. Bet šalta :-(

Birželio 9. Antradienis. Turkija

Sėdžiu Turkijoje, mažame pasienio miestelyje Dogubiazite terasoje ant stogo ir geriu alų. Tai paskutinis alus sekančias dvi savaites todėl įpatingai skanus. Vakar smagiai pavakarieniavome

Viešbutukas simpatiškas, be įpatingos prabangos - 36 TRY (apie 50LT) už numerį. Ryt ryte įvažiuojam į Iraną, o ten už alų priklauso 50 rykščių per sėdimą vietą. Pro langą turėtusi matytis Araratas, bet dabar tamsu ir lyja lietus. Beto šalta - kažkur apie 14C. Oras šiapsau, lynoja ir kartais pliaupia. Mano hipotezė kad pagrindinė problema kelionėje bus karštis akivaizdžiai nepasitvirtino. Gailiuosi kad nepasiėmiau megztinio. Važinėjame aplink Araratą, jis tai atsidengia tai pasislepia. Iš Armėnijos pusės jis įspūdingesnis.

Širyt išvažiave iš Karso patraukėme i Ani - senają Armėnijos sostinę, statyta 10-12 amžiuose. Kažkada tai buvo didingas miestas - tvirtovė. Dabar turkai ką galėjo ištampė savo bakūžėm, liko tiktai ko nepajėgė sugriauti. Bet ir tai įspūdinga.

Vietos kur važiujame kosminės. Gaila, kad audra trukdė fotografuoti. Vos spėjome pabaigti pietus. Marius suspėjo pastatyti savo bokštą. Menininkas :-)

Ponios jau matuojasi chidzabus. Aš galvoju kur slėpti viskį. Ryt ryte pradedame tikrąją kelionę - įvažiuojame į Iraną.

Vietos čia egzotiškos, žmonės smalsūs. Mūsų Terranas su Lietuvos ir EU vėliavėlėmis traukia visų dėmesį. Signalizuoja ir specialiai sustoja kad su mumis nusifotografuoti. Šiandien net matėme kemperį su šveicariškais numeriais.

Mes Kurdistane, čia atskiros taisyklės. Turkų žandarmerija gyvena atskiruose kvartaluose apjuostuose spygliuota viela ir su apsauga. Dogubiazite visos policijos mašinos - tai šarvuočiai su kulkosvaidžiais - čia kurdų revoliucinės armijos zona. Saugu :-)

Sekantis post'as bus iš Irano. Kada - neaišku

Birželio 8. Turkija - Iranas. Sienos kirtimas

Maršrutas: Dogubayzit - - Bazargan (TR-IR border) – Maku – Black Church – Chalderan – Khoy. Viso:

Pusryčiaujame viešbutėlio terasoje. Atrodo visai šalia Araratas. Šiandien turim pasiekti savo tikslą – Iraną.

Prie sienos sustojame suslėpti kontrabandos – 3 litrus viskio. Du butelius sukišame į miegmaišius, vieną į Laimos kuprinę – mano įsivaizdavimu iranietis turėtų bijoti knistis po moters kuprinę.

Išvažiuoti iš Turkijos padeda nežinia iš kur išdygęs help'eris – prašo 20EUR bet laimingas nubėga su 10. Akivaizdžiai permokėjom. Irano pusėje į mus grėsmingai žiūri du ajatolos Chomejniai – buvęs ir esamas. Siena uždaryta, Irano pareigūnai gal pietauja o gal meldžiasi. Prie manęs prieina žmogus ir pakviečia prieti prie sienos – Irano pusėj manęs ten laukia mūsų gidas mr. H. Jis aiškina – turim tik išvažiuoti iš Turkijos, o Irano pusėj jis viską sutvarkys. Bet išvažiuoti sunku nes Irano siena uždaryta. Pagaliau atsidaro siena ir prasideda lenktynės. Turkijos pusėje burys tuščių mikroautobusų susibūrę į krūvą kuri ties Irano vartais turi sutilpti į dvi eiles. Atsidaro siena ir gera valanda „lenktynių“. Turi kaip galima prisispausti prie priekyje esančios mašinos ir blokuoti lendančias iš šonų. Pralaimiu dvi mašinas. Bet Irano pusėje atsilošiu – mr. H. išpildo savo pažadą ir mes eilės priekyje. Porą valandų mums formina Cornet de Passage – idiotizmą kurį turi tik 7 šalys pasaulyje. Išsikeičiame pinigus – už 100 USD gauni beveik milijoną realų. Kadangi banknotai solidūs ir didžiausia kupiūra tik 50 000 IRR (apie 5 USD), gaunu solidžią krūvą 20-tūkstantinių. Nėra nei kalbos apie bandymą jas sukišti š kelnių kišenę – mano kelnės neatlaikytų. Jau ant sienos mūsų ponios pereina į iranietišką dress code – užpakaliukai pridengti o galva apmuturiuota skara. Kažkodėl pagal Mahometo nurodymus moters plaukai laikoma pačia seksualiausia vieta ir pasirodymas be skarelės vieningai yra vertinamas kaip eksibicionizmas, t.y. pasirodymas nuogai. Už tai baudžiama. Kadangi moterys už savo poelgius neatsako, už jas atsakysime mes su Mariumi. Be vairavimo turėsiu stebėti ar nenukritusi skarelė. Mums šortai irgi draudžiami – gal plaukuotos kojos irgi atrodo seksualiai... Apie 6 pagaliau mus įleidžia į Iraną. Mašinos net neapžiūrėjo. Po sėdyne dar randu pora alaus skardinių – galėjau įsidėti daugiau...

Per stumdymasi ant sienos baigiasi dizelis Terrane. Mr. H. staigia suorganizuoja pora kanistrų dizelio už žiaurią spekuliacinę kainą. Sumoku net 8usd už 40 litrų dizelio (t.y pusę lito už litrą). Iraną įsivaizdavau kaip akmenuotą dykumą kur šliaužioja gyvatės ir stovi apsmurgę namukai. Pirmasis miestelis Maku nuvylė – puikus asfaltas, visur gražiai pakirpta žolytė, gėlės ir puikiai sutvarkyti namai. Lietuvos miesteliai atrodo skurdžiau.

Iki Irano Prezidento rinkimų likusios tik dvi dienos. Gatvės ir mašinos apklijuotos Achmedižano ir opozicionieriaus Mossavi plakatais. Matosi kad aistros verda...

Sieną pervažiavau su mūsų ekspedicijos marškinėliais. Savo draugo Gedimino paprašiau pagaminti marškinėlius su užrašu „Lithuania – Iran eXpedition 2009“. Į klausimą apie spalvą atsakiau „kažką žalią“. Tyčia ar netyčia, bet dideliam opozicionieriaus mr. H. džiaugsmui Gedo parinkta salotinė spalva yra Mossavi rinkiminė spalva. Taip, dabar po Iraną važinėsime kaip opozicinio kandidato Mossavi rėmėjai.

Mūsų gidas mr. H. Jau suplanavęs maršrutą – užvažiuosime į armėnų Qareh Kalisa (Black Church, įkurta 0043) bažnyčią ir nakvosime Jolfa miestelyje. Mano supratimu mes ją pasiektume tik apie 2 nakties. Matosi jis optimistas. Žiūrėsim. Nusukam nuo kelio į šoną. Puikus asfaltas. Kalnai. Pavasaris, žydi gėlės. Mano ITM žemėlapis apie šį kelią nežino, GPS navigatorius su rusiškais genštabiniais žemėlapiais rodo kad važiuojame kalnų takeliu. Siurprizas. Pakylame į apie 2200m aukštį. Jaučiu kad kad kažkas ne taip su stabdžiais – stabdo, bet pedalas ne toks. Sustojame prie bažnyčios. Patikrinu ratus – vienas karštas. Nenoriu liūdinti publikos – tegu ramiai apžiūri bažnyčią.

Jau apie 9. Pasirinkimas: bandyti važiuoti iki artimiausio miestelio ir remontuotis (rizika – galim rimčiau apgadinti mašiną ar užsidegti – visgi kalnai) arba nakvoti plynaukštėje prie kelių molinių trobelių. Nusprendžiame rizikuoti ir važiuoti iki Khoy miestelio. Apie 90 km. Kelias tikras kalnų, matyt gražus bet važiuoti tenka autopilotu. Po rankinio stabdžio patampymo ratas nebekaista, bet stengiu leistis nestabdydamas. Jei atsisakytų stabdžiai būtų problemų. Įvažiuojame i Khoy. Miestukas nedidelis, bet pilnas mašinų. Nemažai policijos ir kariškių. Po miestelį mašinų kolonomis makaluojasi Mossavi rėmėjai su vėliavomis, pypsenimas ir triukšmas. mr. H. žinios apie viešbučius yra nulinės. Kol važinėjamės Marius pastebi viešbutį. Būna ir geresnių, bet tik 43 000IRR (43 usd) už 3 kambarius. Dušas ir tualetas koridoriukyje. Kriauklės vyrams ir moterims atskirai. Tinka. Kol nagrinėjamas viešbutis mašinoje išgeriu alų. Kad nekankintų savo buvimu. Ir šiaip nusikaliau. Ne kasdien veži kontrabandą į Iraną.

mr. H. randa valgyklėlę, jau užsidarinėja, todėl gauname vienkartinius indus su ryžiais ir vištiena. Pirmą vakarą Irane pažymime Metaxa. Naktį praradau budrumą. Laima 2 metrus į tualetą prabėgo be skaros. Nors mes aukšte vieni, bet menedžeris pastebėjo. Gavau perspėjimą.

Welcome to Islamic Respublic of Iran :-)

Asmeniniai įrankiai
Translate