Žiūrėti kodą

[[Naudotojas:Vytas|Vytas]]

= Kodėl Iranas =

Jau ruošiantis kelionei į Armėniją suvokiau kad Iranas yra netoli, šalia Gruzijos, ir labai įdomi šalis. Nežinoma. Pradėjus skaityti keliautojų įspūdžius supratau, kad mūsų spaudoje piešiamas Irano įvaizdis visiškai neatitinka tikrovės. Iranas - civilizacijos lopšys, ''Tūkstantis ir viena naktis'', Omaras Chajamas bei griežta Islamo Respublika. Kur už alaus butelį gali gauti 50 rykščių per užpakalį o už santuokinę neištikimybę užmėto akmenimis - teismo nutartimi. Kas atsisakys aplankyti tokią šalį. Su Laima nutarėme - važiuojam!

2008 rudenį buvom pakviesti į susitikimą su Gruzijos Prezidentu Rotušėje. Na toks welcome party. Kaip tik "Respublikoje" buvau skaitęs kad Vilniuje atidaryta Gruzijos fotografijų paroda. Žiūriu - toks ilgas garbanotas bičas, vienas iš parodos autorių. Priėjau, sakau, aš toks Vytas, apie Gruziją noriu pakalbėti. Įsikalbėjome. "Ė, tu tas Vytas kuris Gruzijoje savo mašina laiko. Pasakojo Gruzijoj". Taip ir susipažinau su Marium Neboisia. Dar ta vakarą nusprendėme kad važiuosime kartu į Iraną - jis irgi apie tai svajojo. Kažkaip iš karto supratau kad teisingas žmogus.

Pasiruošimas kelionei yra ne mažiau įdomus negu pati kelionė. Tu skaitai. Svajoji. Įsivaizduoji. Šalis, apie kurią žinojai tik iš laikraščių antraščių ima ryškėti. Marius pakvietė Dalia, ir mūsų ketveriukė labai smagiai trumpino lietuvišką žiemą vos ne kassavaitiniuose pasisėdėjimuose geriant gruzinišką vynelį :-) Aptarinėdami knygas apie Iraną (jas intensyviai skaitė Laima ir Dalia), žemėlapius ir maršrutą. Žiema neprailgo. 

Paprasta turistinė kelionė (lėktuvu) į Iraną nėra sudėtinga. Važiuoti su automobiliu yra sudėtingiau. Reikalaujama "Cornet de passage", šis gan retas dokumentas gan brangiai kainuoja. Padėjo Internetas ir Martynas Starkus - jie jau ten važiavo. Išėjome į kontaktą su iraniečiais kurie padėjo. Laima su Dalia nusifotografavo vizai pagal iranietiškus reikalavimus - su skarelėmis, bet tai nepagreitino vizų gavimo. Mes į Iraną važiavome Prezidento rinkimų metu, todėl vizų išdavimas labai užtruko - laukėm beveik pora mėnesių. Poto "užkibom" ant Azerbaijdžano vizų - pasikeitė jų išdavimo tvarka. Tik gegužę Marius būdamas Gruzijoje sugebėjo jas "pramušti".

Su Marium ir Dalia kartu keliavom pirmą kartą. Aš su Mariumi visiškai skirtingi: aš matematikas, "kompiuterastas", planuojantis maršrutą į priekį kelioms dienoms. Marius, laisvas menininkas, besidžiaugiantis šia akimirka. Vaikiškai besipiktinantis kad jį "ištraukėme" iš fotogeniško aguonų lauko - "čia tokia vieta, čia visą dieną praleisti galima". Laima, negalinti gyventi be ekspesso kavos iš specialaus aparatuko. Dalia, gal kiek pasimetusi tokioje kelionėje. Aš, vis visiems primenantis kad noriu valgyti. Na va, tokia marga kompanija beveik mėnesį keliavo kartu. Kad ir kaip keista būtų puikiai praleidome laiką!

Toliau - kelionės blogas. Aš jį perkėliau iš [http://kvoseliai.blogspot.com/2009_06_01_archive.html blogspot] tinklapio. Dalis įrašų buvo rašyti vietoje, bet dauguma - iš karto grįžus. Irane tuo metu su Internet'u buvo problemų... 

Kelionės nuotaukos patalpintos [http://picasaweb.google.com/kvoseliai/Iran2009?feat=directlink Picasa albume]

Toliau - pasakojimas. Tikras. Iš širdies. Taip kaip buvo...

= Kelionės žemėlapis =

==Bendras kelionės žemėlapis==
[[Vaizdas:0_map_01.jpg]]

==Irano gabalas== 
[[Vaizdas:0_map_02.jpg]]

[http://maps.google.com/maps/ms?ie=UTF8&hl=lt&msa=0&msid=106356374300338784472.00047621984fc8095845e&z=6 Gyvas žemėlapis Google maps]


= Birželio 5. Penktadienis. Gruzija =

Pagaliau ateina tas laikas kai prasideda Kelionė. Kelionė - tai nuotykis. Nuotykis yra tai, kad kažkas gali nutikti ir neturi supratimo kas. Jei viskas eina pagal planą, tai yra ne kelionė, o ekskursija. :-)

Kol kas beveik viskas eina pagal planą. Tiesa, aš nupirkau bilietą į Rygą ne pusei penkių vakarui (kaip galvojau pirkdamas), o pusei penkių ryto. Atsirasti Rygoj 6 valandą ryto ir laukti lėktuvo, išskrendančio į Tbilisi pusę 9 vakaro gan kvaila ir, galbūt, brangu. Pavyko įtikinti Kęstuti kad nuvežtų į Rygą. Įtikinti ''AirBaltic'' kad mes norime įlipti Rygoj o ne Vilniuje buvo kur kas sunkiau - "viską sprendžia kompiuteris, galbūt pavyks". Keista, bet pavyko. Dar keisčiau kad pavyko prakišti ir dvimetrinį trimerį į bagažą.

Tbilisi kaip visada pasitiko Gia. Pasisėdėjimas virtuvėje, pasipasakojimai. Vynelis. Penkios ryto atėjo akimirksniu. Kelionės pradžia teisinga, jaučiu bus smagu. Atostogos tik prasideda. Svarbu teisingai užmiršti darbus ir (kuriam laikui) pradėti naują gyvenimą. Gyvenimą kuris yra kitoks.

= Birželio 6. Šeštadienis. Gruzija =
Laima miega, o mes su Gia turim daug reikalų. Muitinėje reikia nuimti mašiną nuo įskaitos. Viskas OK, bet pas mane naujas pasas.  Mašina užregistruota senu. Dėl suprantamų priežasčių su senu pasu mūsų neįleistų i Azerbajdžaną. Visi supranta, bet reikia apgauti kompiuterį. Pavyksta su Viršininko pagalba. Gerai kad kiekvienas kompiuteris turi viršininką.

Marius kviečia pas savo pažįstamą dailininką vakaronei. Instrukcija paprasta - pasuksi ten, pavažiuosi ir pamatysi Namą. Suprasi. Radau be problemų.

Otaro namas tikrai lengvai atpažistamas. Crazy. Papasakoti kaip jis atrodo būtų sunku. Nuotaika viduje atitinka namo architektūrą. Vynelis ir įpatingai smagūs Otaro pasakojimai. Panašu kad abi pusės išsiskyrė labai patenkintos vakarėliu. Gruzijos standartai vakarėliams yra labai aukšti :-) Reiškia mes tikom...

Grįže dar smagiai pasėdėjom su Gia bei Tamriko ir jo draugais - Otar'u ir Mariko. Prisiminėm kaip smagiai praeitais metais leidom laika prie jūros Kvariati ir nusprendėme pakartoti. Gruziniški pasisėdėjimai yra įpatingi - jų labai nesinori baigti. Jie šilti, banguojantys, romantiški. Negi pabuvimą su draugais iškeisi į elementarų gulėjimą lovoje. Pamiegoti galima ir namie, ypač žiemą. Mūsų klimato juostoje teisingiausia būtų miegoti tik žiemą. Vasara per trumpa kad tuščiai leistume laiką.

= Birželio 7. Sekmadienis. Gruzija =
Galu gale reikia pradėti keliauti. Kelionės pradžia, užmirštame apie baliukus. Visa komanda: aš (vairuotojas - GPS navigatorius), Marius (ekstremalus navigatorius iš prigimimo, žemėlapiai jam nereikalingi), Laima (turinti sąvybę dingti iš akiračio per akimirką), Dalia (būtinai reikia apžiūrėti kiekvieną spalvotą augalėlį) krauname džipą ir išvažiuojame. Gia su Tamriko su palengvėjimu išlydi. Mes ir bandome surimtėti - priekyje Iranas.

Oras - saulė su debėseliais. Kelias iki Abastumani kurorto puikus (tiek gamta, tiek ir kokybe). Mašinų nedaug, todėl pavyksta išvengti gruziniško ekstrymo - trigubi lenkimai ir pan. Abastumani turėjo geresnius laikus.  Dabar daugiau egzotiškas, negu unikalus. Marius randa viešbutuką už normalią kainą - 10 lari (15 litų) žmogui. 
http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Si1v7hjyGXI/AAAAAAAAC1g/ozvxoNQ2RRw/s400/DSC_0008.jpg

Laiko turim, traukiau toliau - į Zekarį pėrėją. Žemėlapyje tai nupiešta kaip magistralinis Akchaltsikhe - Kutaisi kelias. Realybėje privažiuoji Boržomi nac. parko šlagbaumą. Vietiniai reindžeriai mus praleidžia, bet perspėja, kad pats parko Viršininkas dabar lankosi čia. Kelias normaliai offroad'inis, pravažiuojamas tik su džipu. Iš kitos pusės, tai nėra pats blogiausias Gruzijos kelias. Gamta fantastiška. Plauko debesiukai, pušys, rūkai ir kiti malonumai. 

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Si1wPSmXgGI/AAAAAAAAC1o/UfuNgh5q5u0/s400/DSC_0018.jpg
 
Baigiam vakarėlį kavinukėje. Kebabai ir vynelis puikūs! Marius čia kaip ir vietinis, sutariam ir dėl pusryčių.

= Birželio 8. Pirmadienis. Gruzija - Turkija =
Marius nerimsta ir atsikėlęs 6 ryto bėga fotografuoti Abastumani. Poto maudytis karštose voniose. Mes ramiau parpiam. Vis dėl to tai ne tik Kelionė bet ir atostogos. Žygdarbius geriau atlikinėti išsimiegojus :-)

Xaciapuri pusryčiams ir į kelionę. Traukiam į Vale - Gruzijos - Turkijos sieną. Kelias iš asfalto pereina į duobėtą žvyrkelį. Sieną pereinam neskausimigai, bet per porą valandų. Kompiuteriai valdo. Vaizdai kosminiai, aplink sniegas. Pervažiuojame apie 2500m perėją ir tolia maskatuojamės 2 km aukštyje.  Lietuvoj akivaizdžiai šilčiau. Šios vietos priklausė armėnams, vėliau gruzinams, 1920 m Leninas jas padovanojo turkams. Ganėtinai išalkę finišuojame Kars miestelyje.

Kaip suprantu kraštas dabar apgybendintas kurdų. Jie nelabai myli turkus. Todėl daug žandarmerijos, tankų. Kurdai šiaip augina karves o jų mėšlą džiovina ir pardavinėja. Tikrai vietos egzotiškos. Bet šalta :-( 

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Si1008AfojI/AAAAAAAAC2I/j89M0gRND0k/s400/DSC_0065.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Si10pb4V84I/AAAAAAAAC2A/_Xn68OrrQX4/s400/DSC_0064.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Si10eBYfWRI/AAAAAAAAC14/4olBkin1TW4/s400/DSC_0061.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Si10TaDRzLI/AAAAAAAAC1w/LB9Z-ty3CK0/s400/DSC_0060.jpg


= Birželio 9. Antradienis. Turkija =

Sėdžiu Turkijoje, mažame pasienio miestelyje Dogubiazite terasoje ant stogo ir geriu alų. Tai paskutinis alus sekančias dvi savaites todėl įpatingai skanus. Vakar smagiai pavakarieniavome

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Si7KPqAgZHI/AAAAAAAAC2o/cN3TYMRUPWw/s400/DSC_0073.jpg

Viešbutukas simpatiškas, be įpatingos prabangos - 36 TRY (apie 50LT) už numerį. Ryt ryte įvažiuojam į Iraną, o ten už alų priklauso 50 rykščių per sėdimą vietą.  Pro langą turėtusi matytis Araratas, bet dabar tamsu ir lyja lietus. Beto šalta - kažkur apie 14C. Oras šiapsau, lynoja ir kartais pliaupia. Mano hipotezė kad pagrindinė problema kelionėje bus karštis akivaizdžiai nepasitvirtino. Gailiuosi kad nepasiėmiau megztinio. Važinėjame aplink Araratą, jis tai atsidengia tai pasislepia. Iš Armėnijos pusės jis įspūdingesnis.

Širyt išvažiavę iš Karso patraukėme i Ani - senają Armėnijos sostinę, statyta 10-12 amžiuose. Kažkada tai buvo didingas miestas - tvirtovė. Dabar turkai ką galėjo ištampė savo bakūžėm, liko tiktai ko nepajėgė sugriauti. Bet ir tai įspūdinga.

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Si7J4LGVXRI/AAAAAAAAC2g/LK9QakJNn18/s400/DSC_0046.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Si7JnyddatI/AAAAAAAAC2Y/JB5Wy1AS5tE/s400/DSC_0030.jpg

Vietos kur važiujame kosminės. Gaila, kad audra trukdė fotografuoti. Vos spėjome pabaigti pietus. Marius suspėjo pastatyti savo bokštą. Menininkas :-)

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Si7KiDDTRRI/AAAAAAAAC2w/zyi_ez-3jUM/s400/DSC_0063.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Si7LjCcTX_I/AAAAAAAAC3A/8L6jOLKGkt0/s400/DSC_0053.jpg

Ponios jau matuojasi chidzabus. Aš galvoju kur slėpti viskį. Ryt ryte pradedame tikrąją kelionę - įvažiuojame į Iraną. 

Vietos čia egzotiškos, žmonės smalsūs. Mūsų Terranas su Lietuvos ir EU vėliavėlėmis traukia visų dėmesį. Signalizuoja ir specialiai sustoja kad su mumis nusifotografuoti. Šiandien net matėme kemperį su šveicariškais numeriais.

Mes Kurdistane, čia atskiros taisyklės. Turkų žandarmerija gyvena atskiruose kvartaluose apjuostuose spygliuota viela ir su apsauga. Dogubiazite visos policijos mašinos - tai šarvuočiai su kulkosvaidžiais - čia kurdų revoliucinės armijos zona. Saugu :-)

Sekantis post'as bus iš Irano. Kada - neaišku

= Birželio 10. Trečiadienis. Turkija - Iranas. Sienos kirtimas = 

'''Maršrutas:''' Dogubayzit - - Bazargan (TR-IR border) – Maku – Black Church – Chalderan – Khoy. Viso:

Pusryčiaujame viešbutėlio terasoje. Atrodo visai šalia Araratas. Šiandien turim pasiekti savo tikslą – Iraną. 

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDiRL59sSI/AAAAAAAADIY/gYKVD7G6WOM/s400/DSC_0007.jpg

Prie sienos sustojame suslėpti kontrabandos – 3 litrus viskio. Du butelius sukišame į miegmaišius, vieną į Laimos kuprinę – mano įsivaizdavimu iranietis muitininkas turėtų bijoti knistis po moters kuprinę. Susidarė įspūdis kad iraniečiai vyrai moterų bijo labiau negu lietuviai...

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDiINzteFI/AAAAAAAADIQ/KAdVsLFFFp4/s400/DSC_0018.jpg

Išvažiuoti iš Turkijos padeda nežinia iš kur išdygęs help'eris – prašo 20EUR bet laimingas nubėga su 10. Akivaizdžiai permokėjom. Irano pusėje į mus grėsmingai žiūri du ajatolos Chomejniai – buvęs ir esamas. Siena uždaryta, Irano pareigūnai gal pietauja o gal meldžiasi. Prie manęs prieina žmogus ir pakviečia prieti prie sienos – Irano pusėj manęs ten laukia mūsų gidas mr. H. Jis aiškina – turim tik išvažiuoti iš Turkijos, o Irano pusėj jis viską sutvarkys. Bet išvažiuoti sunku nes Irano siena uždaryta.
Pagaliau atsidaro siena ir prasideda lenktynės. Turkijos pusėje burys tuščių mikroautobusų susibūrę į krūvą kuri ties Irano vartais turi sutilpti į dvi eiles. Atsidaro siena ir gera valanda „lenktynių“. Turi kaip galima prisispausti prie priekyje esančios mašinos ir blokuoti lendančias iš šonų. Pralaimiu dvi mašinas. Bet Irano pusėje atsilošiu – mr. H. išpildo savo pažadą ir mes eilės priekyje. Porą valandų mums formina Cornet de Passage – idiotizmą kurį turi tik 7 šalys pasaulyje. Išsikeičiame pinigus – už 100 USD gauni beveik milijoną realų. Kadangi banknotai solidūs ir didžiausia kupiūra tik 50 000 IRR (apie 5 USD), gaunu solidžią krūvą 20-tūkstantinių. Nėra nei kalbos apie bandymą jas sukišti š kelnių kišenę – mano kelnės neatlaikytų. Jau ant sienos mūsų ponios pereina į iranietišką dress code – užpakaliukai pridengti o galva apmuturiuota skara. Kažkodėl pagal Mahometo nurodymus moters plaukai laikoma pačia seksualiausia vieta ir pasirodymas be skarelės vieningai yra vertinamas kaip eksibicionizmas, t.y. pasirodymas nuogai. Už tai baudžiama. Kadangi moterys už savo poelgius neatsako, už jas atsakysime mes su Mariumi. Be vairavimo turėsiu stebėti ar nenukritusi skarelė. Mums šortai irgi draudžiami – gal plaukuotos kojos irgi atrodo seksualiai...
Apie 6 pagaliau mus įleidžia į Iraną. Mašinos net neapžiūrėjo. Po sėdyne dar randu pora alaus skardinių – galėjau įsidėti daugiau... 

Per stumdymasi ant sienos baigiasi dizelis Terrane. Mr. H. staigia suorganizuoja pora kanistrų dizelio už žiaurią spekuliacinę kainą. Sumoku net 8usd už 40 litrų dizelio (t.y pusę lito už litrą).
Iraną įsivaizdavau kaip akmenuotą dykumą kur šliaužioja gyvatės ir stovi apsmurgę namukai. Pirmasis miestelis Maku nuvylė – puikus asfaltas, visur gražiai pakirpta žolytė, gėlės ir puikiai sutvarkyti namai. Lietuvos miesteliai atrodo skurdžiau.

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDh-MOZ4BI/AAAAAAAADII/rMQCo9JtIHs/s400/DSC_0024.jpg

Iki Irano Prezidento rinkimų likusios tik dvi dienos. Gatvės ir mašinos apklijuotos Achmedižano ir opozicionieriaus Mossavi plakatais. Matosi kad aistros verda...

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDh10nJrsI/AAAAAAAADIA/n6pBL3Vwxa4/s400/DSC_0025.jpg

Sieną pervažiavau su mūsų ekspedicijos marškinėliais. Savo draugo Gedimino paprašiau pagaminti marškinėlius su užrašu „Lithuania – Iran eXpedition 2009“. Į klausimą apie spalvą atsakiau „kažką žalią“. Tyčia ar netyčia, bet dideliam opozicionieriaus mr. H. džiaugsmui Gedo parinkta salotinė spalva yra Mossavi rinkiminė spalva. Taip, dabar po Iraną važinėsime kaip opozicinio kandidato Mossavi rėmėjai.

Mūsų gidas mr. H. Jau suplanavęs maršrutą – užvažiuosime į armėnų Qareh Kalisa (Black Church, įkurta 0043) bažnyčią ir nakvosime Jolfa miestelyje. Mano supratimu mes ją pasiektume tik apie 2 nakties. Matosi jis optimistas. Žiūrėsim.
Nusukam nuo kelio į šoną. Puikus asfaltas. Kalnai. Pavasaris, žydi gėlės. Mano ITM žemėlapis apie šį kelią nežino, GPS navigatorius su rusiškais genštabiniais žemėlapiais rodo kad važiuojame kalnų takeliu. Siurprizas.
Pakylame į apie 2200m aukštį. Jaučiu kad kad kažkas ne taip su stabdžiais – stabdo, bet pedalas ne toks. Sustojame prie bažnyčios. Patikrinu ratus – vienas karštas. Nenoriu liūdinti publikos – tegu ramiai apžiūri bažnyčią.

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDhvjnN5OI/AAAAAAAADH4/8OqfIkxKx5M/s400/DSC_0032.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDhlxAHZuI/AAAAAAAADHw/Zjt7ruFroWs/s400/DSC_0037.jpg

Jau apie 9. Pasirinkimas: bandyti važiuoti iki artimiausio miestelio ir remontuotis (rizika – galim rimčiau apgadinti mašiną ar užsidegti – visgi kalnai) arba nakvoti plynaukštėje prie kelių molinių trobelių. Nusprendžiame rizikuoti ir važiuoti iki Khoy miestelio. Apie 90 km.
Kelias tikras kalnų, matyt gražus bet važiuoti tenka autopilotu. Po rankinio stabdžio patampymo ratas nebekaista, bet stengiu leistis nestabdydamas. Jei atsisakytų stabdžiai būtų problemų.
Įvažiuojame i Khoy. Miestukas nedidelis, bet pilnas mašinų. Nemažai policijos ir kariškių. Po miestelį mašinų kolonomis makaluojasi Mossavi rėmėjai su vėliavomis, pypsenimas ir triukšmas.
mr. H. žinios apie viešbučius yra nulinės. Kol važinėjamės Marius pastebi viešbutį. Būna ir geresnių, bet tik 43 000IRR (43 usd) už 3 kambarius. Dušas ir tualetas koridoriukyje. Kriauklės vyrams ir moterims atskirai. Tinka.
Kol nagrinėjamas viešbutis mašinoje išgeriu alų. Kad nekankintų savo buvimu. Ir šiaip nusikaliau. Ne kasdien veži kontrabandą į Iraną.

mr. H. randa valgyklėlę, jau užsidarinėja, todėl gauname vienkartinius indus su ryžiais ir vištiena.
Pirmą vakarą Irane pažymime Metaxa. 
Naktį praradau budrumą. Laima 2 metrus į tualetą prabėgo be skaros. Nors mes aukšte vieni, bet menedžeris pastebėjo. Gavau perspėjimą. 

''Welcome to Islamic Respublic of Iran'' :-)

= Birželio 11. Ketvirtadienis. Iranas. Khoy - Jolfa = 
'''Maršrutas: Khoy – Marand – Jolfa'''
Pavažiuojame iki turgaus. Pirmi pusryčiai. Kažkas balto saldaus, medus ir daug duonos. Mano nuomone apart duonos ir arbatos čia nėra nieko valgomo. Teks badauti.

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDmHRNkmTI/AAAAAAAADJI/Vww3CvUA7ow/s400/DSC_0042.jpg

Kompanija traukia žiūrėti ''Shams Tabrizi tomb'' ir minareto, o mes su mr. H. remontuotis. Klasikiniai garažai su kūju ir pora raktų. Vietinis meistras greitai patvirtina mano spėjimą kad užsikirto rankinio stabdžio trosas. Jokio šanso gauti naują, nebent Teherane. Atjungia. Įsimetame į bagažinę akmenį – dabar bus mūsų rankinis stabdis.
Pirmą kartą pilamės dizelį. Reikalinga speciali kortelė kurią paskoliną sunkvežimio vairuotojas. Už 42 litrus sumoku 7000IRR (0.7 USD). Kažkodėl ima juokas. Litras dyzelino kainuoja 1.6 USD cento, t.y. apie 4 lietuviškus centus. Su tokiomis kainomis gal ir pas mus išrinktų Achmedižadą. Kažką tik jam reikėtų sugalvoti dėl alaus.

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDmAXEOLWI/AAAAAAAADJA/_MrYlXCVaEw/s400/DSC_0047.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDl6BmatyI/AAAAAAAADI4/Kd-ZX5OQDH4/s400/DSC_0049.jpg

Užsukam pas mr. H. draugelį, į kažką panašaus kaip kolektyvinį sodą. Ponios nusimeta savo skaras – uždaroje teritorijoje gali elgtis kaip tinkamas. Ilsimės ir užsiimame gan egzotiška veikla. Vietiniai draugai į „nuogas“ ponias nekreipia dėmesio – panašu kad ši tema domina tik mulas ir Islamo sargybinius. Vis labiau primena sovietmetį: virtuvėje pasakojami anekdotai apie politbiurą ir visai kas kitka viešame susirinkime.
Pakeliui i Jolfa stabtelime gražioje vietoje pafotografuoti. Moterys apsimūturiavusios ir juodos kaip varnai, bet leidžiasi fotografuotis. Mes ir leidžiamės. Matosi kad abipusis susidomėjimas apylygis, vieni kitiems egzotika, bet tai netrukdo laisvai bendrauti. Iraniečiai labai lengvi žmonės.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDlz5qL8eI/AAAAAAAADIw/jJmAXsB0JlE/s400/DSC_0088.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDlsJ8QK7I/AAAAAAAADIo/5Lxq5a2s0wg/s400/DSC_0094.jpg

Šiap ši Irano dalis yra Irano Azerbajdžanas. Persai, kurie sudaro apie 50 proc. Irano gyventojų gyvena pietuose.
Važiujame į armėnišką Šv. Stepano vienuolyną. Kelias eina Aras upės pakrante, kitoje pusėje Azerbajdžanas (Nachičevanė). Fotografuoti galima tik atsargiai, pro mašinos langą.
Vienuolynas puikiai prižiūrimas ir gausiai lankomas iraniečių. Kažkaip keistai žiūrisi mitai apie islamo neapykantą kitoms religijoms. Šiame rajone beveik visi istoriniai paminklai yra armėnų.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDlhYWLt0I/AAAAAAAADIg/ugXl7wC52LQ/s400/DSC_0102.jpg

Nakvojame Jolfa. Viešbutis klasikinis – kambarėlis su pora lovų bei dušas su tualetu koridoriuje. Pradedu svajoti apie europietišką unitazą. Keliautojams reikia neužmiršti apie tualetinį popierių – šiuose kraštuose tiems reikalams naudojama šlangelė ir asotėlis. Instrukcijos nėra :-)
Už dvivietį kambarį sumokam 80 000IRR (8 usd).

= Birželio 12. Penktadienis. Iranas. Jolfa – Kaleybar =
'''Maršrutas: Jolfa - Ushtebin - Kaleybar''' 

Šiandien penktadienis, t.y. kaip mūsų sekmadienis – nedarbo diena. Ir metus jie skaičiuoja kitaip – ne nuo Kristaus, o nuo Mohameto. Dabar berods kažkur apie 1488. Įdomu, bet kalbant su iraniečiais jie datą nusako “tiek tai metų atgal”, kad abiems pusėms būtų aišku.
Marius kažkaip skeptiškai žiūri į mūsų sumanymą pusryčiams suvalgyti kiaušinienę kurią pasiūlo viešbutėlyje. Jo nuomonė apie maitinimąsi radikaliai skiriasi nuo manosios. Apie teisingus lašinius Irane aš galiu tik svajoti, bet geriau mirsiu iš bado bet nesimaitinsiu saldėsiais ir uogomis.
Toliau važiuojame palei Aras upę, Azerbajdžano, Armėnijos ir Kalnų Karabacho pasieniu. Kalnų Karabacho okupuotuose Azerbajdžano žemėse šiurpina sudeginti azerbajdžianiečių kaimai. Nei gyvos dvasios, tik sudegintų miestelių namų sienos. Kažkada čia buvo puikūs sodai ir virė gyvenimas. Vietos subtilios, todėl sustoti fotografavimui negalima. Kiek skaičiau, nemažai azerbajdžianiečių nuskendo Aras upėje gelbėdamiesi nuo armėnų per 1989-1994 karą.
Šiandien rinkimų diena todėl rinkimų agitacija uždrausta. Tačiau rinkiminių plakatų pilna. Aš ir su Mossavi marškinėliais. Kaimuose daugiau Achmeninidžado plakatų, miestuose – Mossavi. Paprastai Achmenidžadas vaizduojamas bučiuojantis ka nors verkiančio ir žiūrintis apsiblaususiomis akimis. Mossavi pateikiamas kaip inteligentiškas žmogus. Nors šiaip abu iš to pačio mulų klano, vienas iš konservatyvaus, kitas iš reformatorių sparno.

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDuBns95pI/AAAAAAAADKg/9tjPBKtjA0E/s400/DSC_0001.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDt8rh9aWI/AAAAAAAADKY/cJiVAzKdcg8/s400/DSC_0018.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDt22A1faI/AAAAAAAADKQ/U7EVRhgZLT8/s400/DSC_0020.jpg

Irano demokratija specifinė – pats Ajatola atrenka tinkamus kandidatuoti pretendentus iš norinčių sąrašo. Taigi iš esmės verda kova mulų klano viduje.
mr. H. vis skambinasi savo vaikams į Teheraną. Jis šventai tiki Mossavi pergale. Aš kažkaip skeptiškas. Gauname žinių apie pasikeitusias balsavimo sąlygas ir apie naujus rinkiminius triukus.Pasukame į Lonely Planet aprašytą Ushtebin kaimelį. Vaizdas fantastiškas – kalno šlaite įsikūrusio kaimelio namų stogai sudaro sekančio aukšto gatves. Siauri praėjimai, asilai, avys. Atsiranda vietinis vedlys. Tikina, kad čia šiemet buvo užvažiavę turistai ne tai iš Kanados, ne tai iš JAV. Einame apsupti tunto vaikų. Praėjus iš tarpuvarčių išnyra skarotos smalsių moteriškių galvos. Atsukus fotoaparatą dingsta. 
Kažkaip pakviečiami į vieno namo kiemą. Laima net pakviečiama į namą, pas moteris. Praėjime audžiamas persiškas kilimas. Po tam tikrų diskusijų šeiminkų dukra sutinka kad ją prie kilimo nufotografuočiau, bet tik iš nugaros. mr. H. rodo savo audimo sugebėjimus. Kai prisėda dukra, pasigirsta audimo melodija – pora tukstelėjimu kai užrišamas mazgas ir bumtelėjimas kai nupjaunamas siūlas. Viskas sunkiai įžiūrimu greičiu todėl girdisi daininga melodija. Nelabai didelio kilimo audimas užtrunka apie 4 mėnesius. Mus išlydi pusė kaimo. Žinia kad iš turistų galima imti pinigus šių vietų dar nepasiekė.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDtuvzCzFI/AAAAAAAADKI/N7ZHDrfZJ0s/s400/DSC_0062.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDtosc7LwI/AAAAAAAADKA/7_cLbaHW1V8/s400/DSC_0071.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDtiQ9GAOI/AAAAAAAADJ4/LSFkqPopyWg/s400/DSC_0072.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDtbt-qyBI/AAAAAAAADJw/OClH_VGsF-w/s400/DSC_0074.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDtWbRHS0I/AAAAAAAADJo/v_hpiKQs5gs/s400/DSC_0093.jpg

Sukame nuo Aras upės link Kohlebar tvirtovės. Mano žemėlapiai ir GPS navigatorius tvirtina kad šiose vietovėse kelių neegzistuoja, nors asfaltas puikus. Vėl, ir stipriai stačiai, kylame į kalnus. mr. H. kaimeliuose bando balsuoti, bet nepavyksta – urna kažkur vežiojama.
Pagaliau priartėjame prie tvirtovės. Klasikinis maršrutas reikalauja 4 valandų pakilimo pėsčiomis, bet su 4WD džipu galima stipriai priartėti prie tikslo. Pravažiuojame nomad (klajoklių gentis) stovyklą. Toliau trekingas. Tvirtovė įkurta 9 amžiuje legendinio kovotojo Babak. Jis 20 metų kovojo prieš arabų okupaciją. Tvirtovė ant kalno viršūnės neprienama. Arabams pavyko kažkaip jį išvilioti iš tvirtovės ir parodomai sukapoti į gabaliukus. Nuo to laiko jis simbolizuoja pasipriešinimą esamai valdžiai. Kurdai ir azerbajdžaniečiai ji laiko savo didvyriu. Akivaizdu, kad ir Irano mulų režimas sunerimo dėl tvirtovės lankymo ir paskutinius 3 metus per Babak gimtadienį aplinkiniai keliai blokuojami.

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDtRME9ayI/AAAAAAAADJg/jxz6j2PTfiU/s400/DSC_0119.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDtMDxONiI/AAAAAAAADJY/7YoRTHX43Qo/s400/DSC_0155.jpg

Apsistojama vieninteliame Kaleybar viešbutyje. Kadangi konkurentinis viešbutis bankrutavo, kainos užkeltos nors mes vieninteliai keliautojai. Pavyksta sutarti už 400 000IRR (40USD) už visus.
mr. H. paskutinis šansas balsuoti. Balsavimą pratęsė iki 10 vakaro. mr. H. pakvietė mus dalyvauti. Lekiame. mr. H. Man paliepė užsimesti striukelę – pagal paskutinius nurodymus mano pasirodymas su Mossavi marškinėliais gali būti interpretuota kaip agitacija ir vietiniai rinkimų rezultatati anuliuoti. Rinkimų apylinkėje akivaizdžiai mūsų nelaukė. Ne, užsieniečiams jokiu būdu negalima. mr. H. pakėlė triukšmą – ką jau ką, o šitai jis moka. Komisija nusileido – galima vidun, bet nefotogtafuoti! Vėl triukšmas – galima fotografuoti, bet tik mr. H. Nusiimdama fotoaparatą Laima nusirengė nuogai – t.y. jai nukrito skarelė. Komisija didvyriškai stengėsi nepastebėti viso šio bardako. Kai išeidinėjome mums su palengvėjimu spaudė rankas visa komisija.

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlDtFNaDaKI/AAAAAAAADJQ/KRaTcmx2tic/s400/DSC_0190.jpg

Vakare dėl visa ko prisistatė vietinis saugumietis. Iš viešbučio vadybininko teiravosi kas mes tokie ir ką čia darome. Išgėrėme viskiuko ir nuėjome miegoti.  

= Birželio 13. Šeštadienis. Iranas.  Kaleybar - Astara =

'''Maršrutas: Kaleybar - Ahar - Ardabil -Astara'''

Mr. H. šiandien liūdnas. Oficialiai pranešama kad didele persvara laimėjo Achmenidžadas. "Tai apgavystė" - jo nuomonė. Man sunku spręsti - bet su kuo kalbėjau - visi palaikė Mossavi. Ne tiek Mossavi, kiek permainas - nori kad šalis išeitų iš tarptautinės izoliacijos, pasirodytų turistai. Mulos per Irano-Irako karą užėmė šalies politinį ir ekonominį gyvenimą. Jie kontroliuoja 60 proc. šalies ekonomikos. Jei nesi mulų nomenklatūros narys tai gauti gerą darbą nėra šansų. Jie turi savo armiją, policiją ir spec. tarnybas. Idealiai primena sovietmetį.Tačiau persai skirtingai nuo rusų tikrai nėra "bidlo". Tai įšsilavinę ir save gerbiantys žmonės, ši istorija taip paprastai nesibaigs. Įdomu, kad Irano Islamo Respublika tarp musulmoniškų šalių užima paskutinę vietą pagal mečečių lankomumą. Kol kas neteko ryte girdėti moedžino klyksmo ir matyti klūpančių iraniečių. Na bet tai ne mano reikalas...

Važiuojam pro aguonų lauką. Ideali vieta fotosesijai. Iraniečiai irgi dideli gamtos gerbėjai - visas laukelis  išvaikčiotas. Kantriai laukiame Mariaus mašinoje - jo nuomone, čia turėtume praleisti visą dieną. Mr. H. nervuojasi - jis vakare namuose norėtų pašerti savo vištukes, o kelias dar tolimas.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlI-QRXH9TI/AAAAAAAADL4/nieeIsbSP9Y/s400/DSC_0011.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlI9H5lcwmI/AAAAAAAADLo/71hAVomFJMw/s400/DSC_0014.jpg

Sustojame trešnių. Galim ir patys pasiskinti. Įdomu, kad trešnes nuo medžio su visomis šakomis skina moteris. Su visa savo apranga įlipusi į medžio viršūnę. Vyrams priklauso iki 4 žmonų - viena nukris, ne bėda :-)

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlI89ohcy_I/AAAAAAAADLg/MTM-6xn_aNQ/s400/DSC_0019.jpg

Ardabile iš karto važiuojame į turgų. Turgus - tai dengtos galerijos su parduotuvėlėmis. Kaip ir likusiame pasaulyje 90 proc. prekių iš Kinijos. Įdomu stebėti iki ausų juodai apsimuturiavusias iranietes besirenkančias sukneles su labai giliomis iškirptėmis. Kadangi plaukai tabu, kad būtų paprasčiau manekenams nupjautos galvos. Kitos įdomios vietos gali būti demonstruojamos laisvai. Įdomu...

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlI8zRzUKiI/AAAAAAAADLY/Z2M3EB179oU/s400/DSC_0028.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlI8njMfwqI/AAAAAAAADLQ/CTW4p0wHOXk/s400/DSC_0034.jpg

Aplankome šeicho Safi-Od-Din mouzolieju. Jis buvo garsiausias Irane sufistas-mistikas. Įspūdinga, bet apie tai galima pasiskaityti LP.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlI8ddIZSNI/AAAAAAAADLI/kLGDz9JaqQM/s400/DSC_0041.jpg

Pakeliui dar išsukame iš kelio kad pažiūrėti įspūdingą panoramą. Irane yra griežtai kovojama su greičio viršytojais. Tam kiekviename miestelyje ir kaime yra pristatoma begalybė "gulinčiu" policinkų. Gana rimtų, kad pravažiuoti reikia labai lėtai. Miesteliuose pastatomi šviesoforai ir ženklai, kaimuose į tai žiūrima laisviau. Žioptelėjau ir buvo skrydis per "policininką". Geras skrydis. Bjaurus garsas gale - matyt atsikabino duslintuvas. Reiks taisyti:-(

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlI8SjFa9EI/AAAAAAAADLA/sX9p97eOo50/s400/DSC_0058.jpg

Atsipalaidavom pas mr. H. gerai :-)

= Birželio 14. Sekmadienis. Iranas. Astara - Bandar-e-Azali =

Ponios šįryt ištaisė karališkus pusryčius - kiaušinienę iš mr. H. vištukių suneštų kiaušinių. Politinės žinios prastos - Teherane riaušės, 20 žuvusių. Internetas ir SMS pranešimai blokuojami. Džiovinamės po didžiojo skalbimo.

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlOqKNSKZAI/AAAAAAAADMI/GDAm3eof34g/s400/DSC_0070.jpg

Palieku kompanija poilsiauti ir su mr. H. važiuoju taisyti mašiną. Kiekvienas miestelis prasideda ir pasibaigia remonto dirbtuvėlių eile. Įranga standartinė: duobė, kūjis, laužtuvas ir pora raktų. Vietiniams 60-metų modelio iranietiškams Pekanams (pagal išvaizdą nesantuokiniam Moskvičiaus ir Volgos kūdikiui) to pilnai pakanka. Užsukam į pirmą pasitaikiusį garažą. Meistras įsitikinęs kad problema variklyje. Važiuojam toliau. Sekantis auksarankis nusuka karterio apsaugą ir paaiškina kad dabar viskas bus OK. Barška kaip barškėjo. Leidžiam jam pavažiuoti kad įsitikintų. Dabar jis greitai susigaudo kad lūžusi pakabos spyruoklė. Nukreipia pas meistrą kuris matyt gyvena iš spyruoklių tvarkymo. Matosi specialistas - atvažiuokite po poros valandų, viskas bus sutvarkyta, kad laikys garantuoju. Kaina 40EUR.
Grįžtam į kaimą ir su visa kompanija einam pas mr. H. draugą. Čia ne kalnai o subtropikai. Aplink ryžių laukai, kalnai apaugę džiunglėmis. Karšta nesvietiškai. Nupėdinom lengvai kepti.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlOq8VdGD2I/AAAAAAAADMY/2Bm1D6oXNUw/s400/DSC_0079.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlOrLy8_sBI/AAAAAAAADMg/SEJdv6cvo1o/s400/DSC_0085.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlOrXyp35zI/AAAAAAAADMo/aY-4CIiGOAY/s400/DSC_0097.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlOrnhCBpFI/AAAAAAAADMw/2ZpX1Kphum0/s400/DSC_0101.jpg

Atsisveikinom su mr. H. Šaunus seniokas, ekcentriškas, su kaprizais, bet gaila išsiskirti. Pažadėjau nusiųsti naminukės iš rugių varymo receptą - jie varo iš razinų, išeina gan brangiai. Pas jį turi atvažiuoti prancūzai, todėl negalės mūsų palydėti per sieną. Baiminasi ar prancūzai neišsigąs neramumų. Toliau po Iraną keliausim vieni.
Traukiam į pietus pagal Kaspijos jūrą. Karšta. Stabteliu padaryti nuotraukos. Įlendu į tarpą tarp mašinų. Čia mane ir nukala vietinis motociklistas, nusprendęs patrumpinti kelią. Lekiu, krentu, bet fotoaparatą laikau rankoje. Sulekia iraniečiai. Kelia, čiupinėja koją, visi labai susirūpinę. Ar reikia policijos, greitosios? Motociklistas stovi nusiminęs - ir pavyk pataikyti į užsienietį. Apsižiūriu - apart nubrozdinimų, suplėšytų naujų džinsų ir įskeltos fotoaparato blendos (gerai kad ne ojektyvas) nuostolių nėra. Pamojuojam ir važiuojam toliau.
Planuojame nakvoti palapinėse prie jūros. Pliažas kaip pliažas, šiukšlių daugoka bet nepanašu kad toliau bus mažiau. Jūroje nardo iranietė. Su kelnėmis, chidžabu ir skara. Nardo kaip ruonis, skara nenukrenta. Jei ją nurengti, gal po tokios praktikos pasirodytų puiki plaukikė.

Marius mano kad ši vieta nepakankamai romantiška. Malamės valandą ieškodami romantiškesnės, bet neradę grįžtam atgal. Gerai kad pakeliui pavyko pavalgyti. Važiuoti nevalgius darosi tradicija.
Statomės palapines. Vietinis jaunimas netoliese susikūrė lauželį, muzika, šokiai. Merginų, aišku, nėra, jos užrakintos namie. Taip ir atsiranda netradicinės orientacijos. Irane tai tam tikra paslėpta problema. Jei vyrukas užklumpamas su panele viename kambaryje, tai iš karto laikoma nusikaltimu. Jei du vyrukai - tiesiog žaidė nardais.
Geriam viskiuką, mūsų ponios nuogos maudosi jūroje. Smagu, tik vietiniai uodai gadina gyvenimą.

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlOr2RzVTyI/AAAAAAAADM4/ydZNG3HCFzA/s400/DSC_0120.jpg

= Birželio 15. Pirmadienis. Iranas. Bandar-e-Azali - Zanjan =

Maršrutas: Bandar-e-Azali - Masuleh - Saravan - Rudbar - Zanjan.

Ryte, protestuodamos prieš mulų režima mūsų ponios vėl išsimaudė nuogos. Vietinių nebuvo, tai buvo apseita be infarktų.

Laima kaip visada visiems norintiems išvirė stiprios ekspreso kavos. Ji pasiryžusi virti kavą bet kada. Kad dar atsirastų grupėje toks mėgėjas virti kad ir makaronus, gyvenimas palengvėtų.

Važiuojame į Masuleh - etnografinį kaimą kalnuose. Miesteliai sutvarkyti, papuošti monumentaliu menu.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlecgoCZxpI/AAAAAAAADPg/cxOeGkCpoFA/s400/DSC_0122.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlecSolQHDI/AAAAAAAADPY/xrGUyDfhoFw/s400/DSC_0123.jpg

Pats Masuleh po panašaus Ushtebin kaimelio per daug turistinis. Sutinkame net vakariečių turistų.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Sleb5t4f8pI/AAAAAAAADPI/fRH2hhrc4ZQ/s400/DSC_0140.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Slebxm3JyTI/AAAAAAAADPA/v80x-5ZIICA/s400/DSC_0141.jpg

Be abejo tauta už viską turi būti dėkinga "supreme leader" Ajatolai Khomeini ir Prezidentui. Kaip ir prie kiekvieno kaimo ar miestuko prie įvažiavimo lenta su Irano-Irako kare žuvusiais kankiniais.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlecFZnC8gI/AAAAAAAADPQ/FCSy_WOafk8/s400/DSC_0126.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Slebj2UbLhI/AAAAAAAADO4/vjbrgu4VoXk/s400/DSC_0143.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SlebIXas8pI/AAAAAAAADOw/HBgEHv1z2uQ/s400/DSC_0147.jpg

Kelias į Zanjan gaunasi truputi ekstremalinis. Masuleh užtrukome per ilgai, todėl pietūs atšaukiami. Pusryčių (be Laimos kavos) irgi nebuvo. Kylame nuo 0 metrų prie Kaspijos iki 2600m perėjos. Gyvas tik cigaretėmis.

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Slea4c6llWI/AAAAAAAADOo/F6QMEZf3n4E/s400/DSC_0161.jpg

Pirmas pastebėtas viešbutis Mariui netiko. Jo nuomone bus per daug gatvės triukšmo, reikia ieškoti prie turgaus. Kažkaip nepagaunu kodėl prie turgaus turėtų būti mažiau triukšmo. Apie 6 visi iraniečiai išvažiuoja ir išeina į gatves. Gatvės nurimsta tik apie 10. Vos vos kasamės per kamščius. Sankryžose daug visokių su automatais. Bendrauju su greta slenkančios prestižinės Reno mašinos keleiviu. Po standartinių frazių "iš kur jūs" ir "kaip mes džiaugėmės kad jūs lankotės Irane" sulaukiame pasiūlymo apsistoti pas jį. OK, važiuojame paskui.

Vyrukas, pavadinsiu jį Bankininku, laisvai kalba angliškai ir dirba vertėju Labai Svarbioje Firmoje (berods banke). Sustojus jis mus nuliūdina pasakydamas kad važiuodamas apgalvojo visą situaciją ir pas save mūsų apnakvyndinti negali. Saugumas gali ne taip suprasti. Kviečia išgerti kavos pas save ir kviečia į restoraną - viešoje vietoje jo bendravimą su užsieniečiais supras. Na bent kava gal atgaivins, nors šiaip galėjo anksčiau pasakyti.

Daugiabutis su uždaru kiemu, automatiniais vartais, marmuru išklotas garažas. Vilniuje tokių nemačiau. Batus paliekame laiptinėje. Bankininkas įtartinai pasižiūri į nelabai baltas  Mariaus kojas. Gal būt įdegis. Pasiūlo kavą be nuosėdų. Prabangios sofos uždengtos užtiesalais. Pagrindinis kambario akcentas - kompozicija iš tuščių viskio butelių. Jėga! Laisvamanybė ir rezistencija Irane siejama su viskio vartojimu. Geri - reiškia rezistentas egzistuojančiai valdžiai. Kad nueiti į tualetą reikia užsidėti šlepetes. Žvilgterėjęs į Mariaus kojas Bankininkas paporina kaip sunku nutrinti pėdsakus nuo marmurinių plytelių. Gali būti. Ačiu, gal tiek to tų restoranų. Ir Irane yra pižonų. Atsisveikiname.

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SleauJtw5oI/AAAAAAAADOg/t0ijySVITwY/s400/DSC_0166.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SleagY5xpPI/AAAAAAAADOY/-AcNth9EhYY/s400/DSC_0168.jpg

Kamštyje slenkame link turgaus. Komanda eina ieškoti viešučio, aš lieku mašinoj. Tai nėra taip paprasta. Iraniečiai smalsūs kaip vaikai. Tuoj pat pasijauti apsuptas būrio, atsakinėji į klausimus iš kur ir dėkoji už siūlomą pagalbą. Keista, bet Lietuvą žino - iš karto išgirsti "Baltic States". Mažiau išprusę "Litvania" painioja su  "Ispania". Tiek to, abi šalys čia vienodai egzotiškos.

Zanjan garsėja pyragaičiais (Mariui bus atgaiva) ir dirbiniais iš vario.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SleaR4MOaRI/AAAAAAAADOQ/T9J1-qwjr0s/s400/DSC_0170.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SleaBIYiMmI/AAAAAAAADOI/VTmq6rFAr4w/s400/DSC_0171.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SleZmnXSpJI/AAAAAAAADN4/wqOqQPKiyPw/s400/DSC_0172.jpg

Viešbutis - klasikinė skylė su tualetu ir dušu koridoriuje, bet tik 8 USD už kambarį plius 2USD papildomai už dušą. Marius su Dalia nulėkė į turgų, mes su Laima traukiam galu gale pavalgyti.  Kebabaninėj Laima persimeta keliais žodžiais su prie gretimo stalelio sėdinčia iraniete. Grįžus į viešbutį ši iranietė jau mūsų laukia. Jos vyras su mašina ir siūlo parodyti miestą. Aš kažkaip šiandien linkęs nulūžti ir išgėręs porą butelių iraniško a la alaus (reto šlykštumo) eiti miegoti. Bet pasirašau trumpai ekskursijai. Ponia pasirodo farmacijos kompanijos darbuotoja, vyras - kompiuteristas universitete. Jos anglų kalbos žinios saikingos (ne taip kaip Bankininko), vyro aplamai nulinės. Bet labai malonūs ir šilti žmonės. Tam pajusti nereikia jokių kalbos žinių. Užvažiuojame ant kalno pasigrožėti miesto panorama. Pakviečiami arbatos į namus. Daugiabutis namas gražus ir prabangus - mūsų dėstytojai tokiuose negyvena. Iš karto gauname pasiūlymą likti nakvynei ir dar pasikviesti Marių su Dalia. Jei liktume dar vienai nakčiai, parodytų miestą ir apylinkes. Norėtusi, bet turime važiuoti. Dovanų gauname Irano žemėlpį. Farsi kalba, bet tikslesnis negu turime. Sudėjus abu gal palengvės navigacija.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SleZanOFpfI/AAAAAAAADNw/6_L_Y8XNbBU/s400/DSC_0173.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SleZQC1n7xI/AAAAAAAADNo/BJCeDZZcfYQ/s400/DSC_0175.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SleZGnUwAlI/AAAAAAAADNg/y7MGPTMPPGw/s400/DSC_0179.jpg

Viešbutyje geriu alų (bealkogolinis, reto šlykštumo), žiūriu pro langą ir prisimenu Sruogos parašytą a la Tysliava eilėraštį:

 O Sena Sena, mylimoji Sena,
 Koks velnias čia mane atgrūdo,
 Ar ne būt užtekę
 Suvalkijos prūdo

= Birželio 16. Antradienis. Iranas. Zanjan - Takht-e Soleyman =

Ryte daviau suprasti, kad reikia keisti kelionės stilių ir pradėti valgyti. Marius irgi suprato, kad mano nusistatymas tvirtas, ir variantas su pyragaičiais, duona ar melionu nepraeis. Mano norai nebuvo labai ekstremalūs: tiesiog kiaušinienė iš dviejų kiaušinių (be pomidorų, specialiai buvau išmokęs farsi šio išsireiškimo) ir arbata.
Mariaus nuomone visais kebliais atvejais reikia eiti į turgų. Kiaušinienė čia matyt nebuvo populiari, bet radome turgaus kampelį kur kepamos kepenėlės su svogūnais. Sienos buvo papuoštos erotiniais paveiksliukais.

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRnef-CroI/AAAAAAAADRQ/JD9GELWQ_jE/s400/2009_Iran_406.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRnqpk_bNI/AAAAAAAADRY/RraJEwajxBQ/s400/2009_Iran_407.jpg

Na aš nesu specialistas, bet lyčių santykių problema ten yra gan komplikuota. Vyra ir moterys gyvena atskiruose pasauliuose. Paną pakibinti gali tik apsivedęs (t.y. sumokėjęs $$$). Jei vyrukas su pana bus užklupti vienumoje, tai siūloma arba apsivesti, arba būti užmėtyti akmenimis. Dažniausiai pinigų vyrukas neturi, teismas tokiais atvejais tiesiog įkeičia jo koją ar ranką. Išsiskirti pagal šariato teisę paprasta (užtenka tris kartus pasakyti "išeik"), bet kitai pusei lieka įkeistas turtas :-) Jei abu jau vedę, tai taikomas tik antras variantas. Užmėtymas akmenimis atliekamas demokratiškai: abu įkasami, poto nukentėjusieji svaido akmenis. Jei pavyks atsikasti tai tavo sėkmė. Tiesa, vyrus užkasa įki pusės, moteris - iki kaklo. Šariato teisė, nepasikeitusi nuo 8 amžiaus :-). Žodžiu, vyrų pasirinkimas sudėtingas. Arba rizikuoti, arba dalyvauti loterijoje. Loterija ypač subtili, jei pasirinktoji laikosi griežtų pažiūrų ir nešioja burką - visa apmuturiuota, nesimato net akių. Nuskambėjo istorija, kai jaunikis nudengęs šydą pamatė kad jo išrinktoji ne tik su barzda, bet dar ir žvaira. Išsiskirti nebuvo problemų, bet sumokėtų 150 000 USD negražino... Gal dėl šios priežasties šariatas leidžia bandyti keturis kartus, t.y. galima turėti 4 žmonas - yra šansas kad bent vieną kartą pavyks. Bet tai labai brangus malonumas. Pagal senas taisykles žmonų kainos yra nustatytos kupranugariais. Kadangi dėl urbanizacijos ir automobilių gausos kupranugarių kainos labai pakilo, dauguma vedusių vyrų iki gyvenimo paaigos išsimokinėja... 
  
Jei du vyrukai vaikšto kartu tai jie tiesiog draugai...

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRnQxcY_6I/AAAAAAAADRI/kii3ZHAmfcg/s400/2009_Iran_404.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRn3L5NcHI/AAAAAAAADRg/M73ikHK51Og/s400/2009_Iran_408.jpg


Pirmą kartą tenka piltis kurą vieniems, t.y. be gido. Lengvieji automobiliai važinėja benzinu, degalinės jiems yra tik miestuose. Ir eilės tikrai rimtos. Sunkvežimiai važinėja dyzeliu, degalinės retai ir tik už miesto, jas rasti nėra taip paprasta. Mes jau buvome beveik sausi ir skubiai reikėjo prisipildyti. Pakeliui sutiktam žmogui rodydamas į save šūktelėjau:
-Gazolin!!!
-Iran! - oriai atsakė anas.
Matyt dabar pasklis pasakojimas apie sutiktus keliautojus iš tolimos ''Gazolin'' šalies.

Radom degalinę. Kurui įsipilti reikalinga speciali kortelė, bet ją iš karto paskolina paslaugus vairuotojas. Nemokamai. Mokam apie 1USD už 60 litrų dyzelio. Marius sako kad tokias momentais mano veidas tampa įpatingas :-) 

Vėl kalnuose. Pusdykumė. Keista, bet yra telefonai automatai.

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRoLMlZBnI/AAAAAAAADRw/5iZlg4_r2jc/s400/2009_Iran_411.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRomlqzD5I/AAAAAAAADSA/exgADUNUzSs/s400/2009_Iran_425.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRoX0xdVKI/AAAAAAAADR4/K7gpWaV5hBw/s400/2009_Iran_420.jpg

Aplenkia motociklas su policinku. Gale sėdi kareivis su kalašnikovu. Policinkas rodo kad sustotume. Kadangi argumentai rimti stojame nedelsdami, tuo pat metu dėl visa ko slėpdami fotoaparatus. Kareivis pribėga prie mašinos ir labai įtikinamai atkreipia į mus automatą. Gal mes ką nors pamatėme? Gal čia gaminama Irano atominė bomba? Prieina policinkas. Švaria anglų kalba pasiteirauja:

- kaip smagu jus matyti Irane? Gal turite kokių problemų? Gal reikia kokios pagalbos? 

Užtikriname kad iki šiol jokių problemų neturėjome. Maloniai atsisveikiname. Juokdarys, blin :-)

Vietos negyvenamos ir egzotiškos. Kaip ir teigė Lonely Planet pravažiuojame įdomius kalnų kaimelius. Jie labai ekologiški. Namai drėbti iš molio, apkūrenami š.... Jei namas neprižiūrimas jis lieka molio krūva plius keletas rastų, tinkamų kito namo perdengimui arba malkoms. Kad namas neištirptų jį pastoviai reikia po lietaus atstatyti. 

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRo0ZklccI/AAAAAAAADSI/CjkUi79J_qg/s400/2009_Iran_430.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRpAx7pUTI/AAAAAAAADSQ/aZEwT7KVkhk/s400/2009_Iran_433.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRpSQCNFMI/AAAAAAAADSY/tYy4ymo6LEQ/s400/2009_Iran_448.jpg

Jaučiasi kad žmonės kitokie - moterys leidžiasi fotografuojamos ir apdarai ne vien juodi. Artėjame prie Irano Kurdistano.

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRpfA81_NI/AAAAAAAADSg/_iS65Z4nStY/s400/2009_Iran_451.jpg

Pagaliau vienoj iš įdomiausių Irano vietų. Takht-e Soleyman - Saliamono sostas. Tai kalnuose esanti zoroatristų šventykla. Ugnikalnio viršuje mažas ežerėlis, aplink galingi griuvėsiai. Ugnis, žemė, vanduo ir vėjas. Nebėra tik iš kalno gelmių vamzdžiais atvestos ugnies. Bet vieta jaučiasi. Stipriai. Stogas gal kiek važiuoja.

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRpufFeAMI/AAAAAAAADSo/O6UD5fFMs_0/s400/2009_Iran_459.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRrSpv2n7I/AAAAAAAADS4/22Pgw6i1jig/s400/2009_Iran_475.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRrhDAMZKI/AAAAAAAADTA/q4iX5tza2mY/s400/2009_Iran_477.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRrrZWGuKI/AAAAAAAADTI/8BRXTegQw38/s400/2009_Iran_482.jpg

Kurdai irgi važiuoja į šias vietas. Su savo įspūdingomis kelnėmis.

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRr46h-x6I/AAAAAAAADTQ/0qXr30fY2kQ/s400/2009_Iran_487.jpg

Aplink tik kalnai ir kaimelis tolumoj. Šventyklos papėdėje statomės palapines. Su Laima iškrauname mašiną, Laima išverda arbatos ir sukuria laužą. Marius per tą laiką iš akmenų sukrauna bokštą - meninė instaliacija. Mano mintis suvalgyti bent pusryčius buvo teisinga. Gaila kad niekam nekyla entuziazmo išvirti makaronų. Sėdime prie laužo ir mėgaujamės viskiu. Zoroatristai tikrai teisingai išrinko vietą, vėjas kaip reikia. Ir šalta, aukštis apie 2200. Įraną įsivaizdavau kaip karštą šalį ir megztinio nepasimėmiau. Susivilkau kas liko, bet megztinis nepamaišytų.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRsPyIL-2I/AAAAAAAADTY/WeNcOgkcGy4/s400/2009_Iran_492.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRsnrDg2oI/AAAAAAAADTg/YqAy19kqnsE/s400/2009_Iran_493.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SoRszw4wYbI/AAAAAAAADTo/GXc42OZuC08/s400/2009_Iran_494.jpg

= Birželio 17. Trečiadienis. Iranas. Takht-e Soleyman - Takab - Sanandaj =

Naktis praėjo ramiai, vietinės dvasios mūsų netrukdė. Nebuvo ir taip šalta kaip tikėjausi. Kaip visada Laima verda kavą, bet pusryčius atidedam geresniems laikams. Laima išsimiklino greitai sukrauti stogo bagažinę, po meditacijų galime važiuoti tolyn. Pakylame į gretimo kalno šlaitą kad galėtume pasigrožėti Takht-e Soleyman iš viršaus.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SomqvCrngLI/AAAAAAAADTw/F-oy7s86_DU/s400/2009_Iran_496.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Somq7VS4YNI/AAAAAAAADT4/DKzApfsrWkM/s400/2009_Iran_499.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SomrHXCEm3I/AAAAAAAADUA/3sVJ3X6Hj_Y/s400/2009_Iran_501.jpg

Kelias eina kalnais, kaip įprasta navigacija rusiškuose žemėlapiuose rodo tik kalnų takelius, nors asfaltas neblogas. Kažkoks vairuotojas akmenimis bando užplumpinti gan didelę gyvatę.

Panašu kad galime sulaukti didelio lietaus - dangus juodas, žaibuoja. Jaučiasi kad važiujame į Kurdistaną - vyrai su žavingomis plačiomis kelnėmis, moterys spalvingos ir nebijo fotografuotis.

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SomrSSppKaI/AAAAAAAADUI/cTau3YdyFvU/s400/2009_Iran_513.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SomreR1sM6I/AAAAAAAADUQ/oiMjycViQ_0/s400/2009_Iran_516.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SomrpvJtg1I/AAAAAAAADUY/AmNAShzSj80/s400/2009_Iran_518.jpg

Irano-Irako karo kankinių vaizdavimas irgi jau kitoks

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Somr3w6r2DI/AAAAAAAADUg/YJXsyj0b1Ak/s400/2009_Iran_519.jpg

Pakelėje galima sustoti ir atsigaivinti "caj". Iraniečiai "čaj" taria kiečiau negu rusai.

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SomsznQIhEI/AAAAAAAADUo/vo_kJFrXV0s/s400/2009_Iran_520.jpg

Takab miestelyje surandame restoranėlį. Čia yra net užsieniečiams skirtas viešbutis su palydovine TV - čia apsistoja keliautojai į Takht-e Soleyman. Išsikalbam su menedžeriu apie riaušes Teherane. Jis sako kad netiki vietine TV, skambino į Teheraną savo draugams - tie neatsiliepia, matyt suimti. Klausiame apie padėtį Tabrize - antras pagal dydį miestas Teherane, turėsime užvažiuoti. Paskambino draugams, sakė kad lygtai ramu.

Be įpatingų nutykimų pasiekiame Sanandaj. Kompanija išeina ieškoti viežbučio, aš lieku atsakinėti į klausimus iš kur mes. Viešbutis netoli, bet reikia apvažiuoti kvartalą arba važiuoti per "plytą". Kamščiai. Renkamės "plytą". Eismo reguliuotojas nustebęs mūsų sumanymu, bet parodau vėliavėles - turistai, o gal ir diplomatai. Atėjęs karininkas leidžia važiuoti prieš eismą. 

Prie viešbučio nėra kur palikti mašinos, su Mariumi nuvarome Teraniuką į saugomą aikštelę. Kokį kilometrą grįžtame turgaus gatvelių labirintu link viešbučio. Pasiveja sunerimęs vaikinukas iš aikštelės. Supratau kad mano mašina žviegia. Grižtu. Prie mašinos stovi policijos automobilis, pora policijos motociklų, kariškiai ir neaiškūs civiliai su racijomis. Gal kokia 20 žmonių ir žiūri į mano kaukiančią mašiną. Mariaus langas buvo paliktas atdaras ir suveikė signalizacija. Policijos karininkas paprašo dokumentų (pirmą kartą Irane!), aš atsiprašau ir maloniai pakalbame apie Iraną. Visi išsiskirsto, lieka tik pora saugumiečių. Jie labai nustebę kad aš nekalbu farsi, o angliškai, jie, deja, nemoka... Kaip jie rašys ataskaitą?

Viešutis prabangus, 28USD už kambarį su dušu. Marius su Dalia apsigyvena viešbutėlyje šalia. Jiems karštą vandenį žada įjungti tik 11 vakaro. Viešbutėlis prie pat turgaus

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Somty-by8SI/AAAAAAAADU4/X88LFflf5BM/s400/2009_Iran_524.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Somt6EacvGI/AAAAAAAADVA/lmr8ksBG6kM/s400/2009_Iran_527.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SomvR7WHMII/AAAAAAAADVI/XeCYVB38iR0/s400/2009_Iran_531.jpg

Su Laima einam vakarieniauti ir surandame prabangų restoraną. Žalios salotos su majonezu, sriuba, man kebabas, Laimai žuvis ir po lėksštę ryžių. Pasinuodiju vietiniu alumi. Sąskaita net 12 USD. Gyvename :-)

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SomveW0AVTI/AAAAAAAADVQ/RdWsF46Ay7g/s400/2009_Iran_533.jpg

= Birželio 18. Ketvirtadienis. Iranas. Sanandaj - Ravansar - Paveh - Marivan =

Pusryčių pas mus ateina ir Dalia - Marius maitinasi turguje. Jų viešbutėlyje dėl karšto vandens neapgavo - 11 valandą vakaro įjungė. Tačiau tuo pat metu išjungė šaltą vandenį. Linksmuoliai.

Šiandien trauksim per Irano Kurdistaną. Lonely Planet tvirtina kad čia vienas iš gražiausių Irano kraštovaizdžių. Mr. H. įnirtingai siūlė čia nevažiuoti. Kelias eina šalia Irako sienos per kurią vyksta šnapso kontrabanda. O kontrabandininkai nelabai toleruoja žiūrovus. Rizikuojame.

Sustoję poilsiui pasigrožime klasikiniu Irano automobiliu - Peykan. Turbūt 90 proc. viso Irano autoparko sudaro būtent šis 60-tų metų inžinierinės minties stebūklas. Nepaisant savo neįspūdingo dydžio jis ryja 14 litrų benzino 100 kilometrų. Nors modelis sukurtas Anglijoje, jis primena nesantuokinį rusiškos "Volgos" ir "Moskvičiaus" kūdikį.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SosE0FvD8KI/AAAAAAAADVY/1bHCLlpGkWM/s400/2009_Iran_542.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SosFTtTxhqI/AAAAAAAADVg/J8FXJuuPXsU/s400/2009_Iran_543.jpg

Piknikavimas yra iraniečių tautinis sportas. Jie su savo samovarais gali įsikurti bet kurioje vietoje - kad ir automagistralės skiriamoje juostoje. Ir mėgautis poilsiu "laukinėje gamtoje". Mašinose visada yra reikalingas inventorius.

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SosFqj7AoII/AAAAAAAADVo/np15b8xVjp0/s400/2009_Iran_551.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SosGCAPD-ZI/AAAAAAAADVw/lytKO5ZeXFg/s400/2009_Iran_554.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SosGUvdEEtI/AAAAAAAADV4/BgX36TPs8mM/s400/2009_Iran_557.jpg

Kelias kyla į kalnus. Kitoje slėnio pusėje - Irakas. Kai po antro pasaulinio karo buvo brėžiamos valstybių ribos kurdams nepasisekė - jų gyvenamos teritorijos liko padalintos tarp Turkijos, Irako ir Irano. Vaizdai fantastiški, bet nefotografuojami - viską dengia geltona migla. Pradžioje galvojome kad tai rūkas, bet poto supratome kad tai iš Irako dykumų atneštos smėlio audros liekanos. Jautiesi stipriai smėlėtas. 
Skirtingai nuo Azerbaidžano sienos pasienio įtvirtinimų beveik nesimato.

Stojame "čaichanoje" arbatos. Laima iškart suorganizuoja kavos, Marius susižavėjęs kaljanu. Mums davė "neužturbintą", be opiumo. Bet nepalyginsi su egiptietišku turistiniu variantu. Kurdės labai laisvų pažiūrų, viena pati manęs paprašo nusifotgrafuoti kartu. Neįtikėtina!

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SosGm1ucaUI/AAAAAAAADWA/eTQTKpUfqp8/s400/2009_Iran_559.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SosG7_77cTI/AAAAAAAADWI/62E2CGDSbFY/s400/2009_Iran_562.jpg

Sankryžoje vos nenusukame į Iraką. Vaikinai su automatais nurodo teisingą kelią. Gaila kad įdomiausių personažų negalima fotografuoti. kelionėje visą laiką jaučiu vidinį cenzorių - čia geriau nefotografuoti. Bus problemų. Klausau vidinio balso. 

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SosHudBNKPI/AAAAAAAADWg/mp1rbMNZMMo/s400/2009_Iran_585.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SosH5J2OG3I/AAAAAAAADWo/6_q-5Q0TlFE/s400/2009_Iran_587.jpg

Padarome fotosesiją. Marius nuo emocijų tiesiog kyla į orą.

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SosHWrhCypI/AAAAAAAADWQ/odeufuc-SdI/s400/2009_Iran_566.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SosIQoFQevI/AAAAAAAADW4/n-5gfq1_PcI/s400/2009_Iran_592.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SosIFHaQs6I/AAAAAAAADWw/ZUnOqsxUuXU/s400/2009_Iran_590.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SosIcRagSjI/AAAAAAAADXA/Zo1-7GivjPY/s400/2009_Iran_593.jpg

Marivano pakraštyje surandame fantastišką motelį. Apačioje ežeras, kitoje pusėje matosi Irako šviesos. Didžiulis kambarys su trimis lovomis ir sėdimu unitazu. Fantastiškai smagu galu gale pasėdėti. Iraniečių supratimas apie lovų minkštumą yra labai specifinis - kiek nakvojom, jausmas buvo kad miegotum tiesiai ant lentų. Kadangi vienos lovos trūksta su entuziazmu sutinku miegoti ant pripučiamo čiužinio.

Smagiai pavalgome. Šiandien pavyzdinga diena: valgėme pusryčius, suvalgiau sriubą per pietus ir dar nuostabi žuvis vakarienei. Blogai užsukau kamštį ir čiužinys naktį išsileido - ne problema!

= Birželio 19. Penktadienis. Iranas. Marivan - Bonab =

Išsimiegojau puikiai. Girdėjau kažkokius pašnekesius apie knarkimą, bet spėju kad tai ne apie mane. Aš nieko negirdėjau. Už namelį sumokėjome kone 50 USD (su pusryčiais).
Puikiai papusryčiavome. Marius su pasididžiavimu apsimovė savo turguje nupirktas kurdiškas kelnes. Labai puikus modelis - jos praktiškai amžinos, nesvarbu kiek augs talija. Vienintelė problema kad neteisingai surišus virvelę - nukrenta. Marius kelnių užrišimo technologijos kolkas neįvaldęs. 

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpWMPz1UGGI/AAAAAAAADXI/pGTCVlsXK7w/s400/2009_Iran_608.jpg

Kaip visada traukiame į turgų. Kurdistane yra ir laisvamanybės požymių - erotiškai demonstruojama nepridengta galva. 

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpWMay6SBBI/AAAAAAAADXQ/mhfhm8aRhK8/s400/2009_Iran_614.jpg

Mariui reikia nusipirkti juostą prie kelnių ir pasitobulinti jų užrišime. Kurdės juokiasi iš žioplų užsieniečių - kaip galima nemokėti užsirišti kelnių. Gal tie užsieniečiai aplamai nieko nemoka...

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpWNF-0J4cI/AAAAAAAADXw/jUWqPVfrgO0/s400/2009_Iran_620.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpWMk9MGYVI/AAAAAAAADXY/hurCm510c-s/s400/2009_Iran_616.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpWM7Z2a0qI/AAAAAAAADXo/ufvgI7FsESQ/s400/2009_Iran_619.jpg

Kaip visada apie mašiną pilna geranoriškų žioplių.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpWNQ4h6r4I/AAAAAAAADX4/k6RJhacTRtk/s400/2009_Iran_626.jpg

Vėl traukiame į kalnus. Rugius pjauna su dalgiais. 

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpWNwNfaYWI/AAAAAAAADYA/kSl4Nq8b0C8/s400/2009_Iran_627.jpg

Sustojame pasivaikščioti, tuoj pat sustoja autobusas nusifotografuoti su mumis. Tuoj imsimės jaustis kaip TV žvaigždės.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpWOGZkIcoI/AAAAAAAADYI/J5IO9Xlr2oA/s400/2009_Iran_631.jpg

Noriu padaryti pavyzdingą dieną. Kadangi valgėme pusryčius (buvo įskaičiuota į nakvynę), kalnuose prie perėjos pamatę upelį ir du medžius stojame priešpiečiams. Po kitu medžiu įsikūrusi kurdų šeimyna, gal 20 žmonių. Aišku, piknikauja. Iš kart mums atneša arbatos. Angliškai nieks nekalba, bet tai nelabai svarbu - užtenka šypsenų ir pamosikavimų rankomis. Stovinčiame taksi paleidžiama muzika ir prasideda kurdiški tautiniai šokiai. Kažkaip su ramiu lanču eilinį kartą nesigavo - atmosfera tokia crasy kad tenka arba šokti, arba fotografuoti. Ponios pagavo žingsnį ir visa kompanija su entuziazmu eina ratuku pievelėje. Vedantysis moja skarele. Visiems linksma. Taip. Islamas. Iranas. Kurdistanas. Irako pasienis. Ekstremali kelionė. Niekad nebūčiau pagalvojęs kad tarpusavyje visiškai nesusišnekanti publika jaustųsi taip smagiai.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpWORab-MII/AAAAAAAADYQ/HRxw7uxlryo/s400/2009_Iran_644.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpWOnrc59bI/AAAAAAAADYg/0bLhrA6t0lw/s400/2009_Iran_659.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpWO3g5TGdI/AAAAAAAADYw/D-hLJfzT6Ok/s400/2009_Iran_661.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpWPFLMZs5I/AAAAAAAADY4/WXLBYbUYJcM/s400/2009_Iran_670.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpWPQIT1LAI/AAAAAAAADZA/4PZ2FzDpWyA/s400/2009_Iran_677.jpg

Kol šokame išverdami ryžiai ir iškepami kebabai. Savaime suprantame mes pakviečiami pietų. Nuo kalnų upelyje vėstančių arbūzų atsisakome - reikia važiuoti. Nuostabi diena!

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpWPZ7t1qEI/AAAAAAAADZI/0_g2IQ88UEk/s400/2009_Iran_682.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpWPlk8TnxI/AAAAAAAADZQ/JhS9zQhdcnk/s400/2009_Iran_683.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpWPwIqtbRI/AAAAAAAADZY/V3fTbyEFLMk/s400/2009_Iran_685.jpg

Pasiekiame Bonab miestelį. Čia Irano atominės energetikos centras. Jei kas paleis raketą, tai būtent į čia. Yra vienintelis prabangus viešbutis. Suplojame kone po 26USD už kambarį. Yra net televizorius. Įsijungiam. Teherane Achmenidžado rėmėjai suorganizavo palaikymo mitingą. Minios iraniečių stovinčių karštyje ir skanduojančių. Matyt "Mirtis Amerikai" - tai gero tono požymis šiuose kraštuose. Labai primena sovietmetį.

Bonab nedidelis miestukas kelių kryžkelėje. Įsikūrėme gyvenimo centre - prie autobusų stoties. Daugybė parduotuvėlių ir užkandinių. Su Laima nueiname į stotį, susėdame ant kilimo ir geriame arbatą. Priešais vyrukas molinėje statinėje kepa duoną. Duona plona, iškepa greitai. Vis dar degančią paduoda mums, mes sėdime, valgome ir geriame arbatą. Jau tikrai pajutę kelionės draivą. Keliauji dėl tokių pojūčių. Atsidurti kažkur ir pukiai jaustis. Retai taip būna. Pajuntame pilną ''deja vu''. Esi kažkur. Kažkuriame laike. Namai jau tapę nerealūs, nutolusia istorija. Ateitis irgi miglota. Esi čia - suknistoje autobusų stotyje suknistame Irano miestelyje. Kažkur. Dėl tokių akimirkų ir keliaujame. Momentas, kada laukinis troškimas pažinti pramuša racionalų kompiuterinį civilizuotą apvalkalą.  Laikas sustoja. Žemės rutulys, apie kurį žinojai,  pavirsta autobusu stotimi. Tašku, kur tu sėdi o šalia kepa duoną. Tu esi čia. Kitas pasaulis neegzistuoja. Tu šio pasaulio dalis. Keista, bet kaifas...     

Viešbutyje televizorius gal ketvirtą kartą rodo tą patį mitingą. Matyt valdžia gilioj duobėj. Primena "Gulbių ežerą" 1991-mais.

= Birželio 20. Šeštadienis. Iranas. Bonab - Tabriz =

Viešbutis buvo prabangus - dušas, TV, dar gavome pusryčius. Bonab pagal LP gidą yra didelis atominių tyrinėjimų centras. Gal čia mulos konstruoja islamišką atominę bombą. Tokiuosi vietose svarbiausia nenufotografuoti to ko nereikia. Kadangi ko negalima fotografuoti nežinai, tai geriau iš vis nefotografuoti. Gal kokia suklypusi bakūžė pasirodys strateginiu objektu. Ar į chidžabą įsisiautusi ponia - įslaptinta atominės fizikos ekspertė. Tada kalėjimas :-(

Džiugu kad startuoju pavalgęs. Jei yra bent vienas pavalgymas per dieną tai labai gerai. Šiaip valgymui lygtai niekas nekliudytų - maistas pigus, mašinoje pilna makaronų, konservų, sriubų ir kitokio gėrio. Tiesiog neužtenka laiko ir nėra norinčių gaminti. Marius - saldymynų ir vaisių mėgėjas, visą laiką ką nors griaužia. Ponios rūpinasi figūra. Nori nenori man ir tenka rūpintis figūra :-)

Bonae aplankome vietinę mečetę. Salės grindys padengtos kilimais, dėželėje sudėti moliniai "sausainiai" pasikišti po kakta. Žmonių nėra.
http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprAnarP52I/AAAAAAAADZ8/SRKUYAbxBtM/s400/2009_Iran_699.jpg

Skambinu giduj. Jis turėtų keliauti su prancūzų šeimyna. Džiugi žinia - jis supainiojo June su July, jie atvažiuos sekantį mėnesį. Kviečia pas save į kaimą. Padarysime piknikėlį ir padės pervažiuoti sieną.

Traukiame prie Urmijos. Tai didžiulis uždruskėjęs ežeras. GPS navigatorius su rusiškais genštabiniais žemėlapiais  rodo kad dar pavažiavus pora šimtų metrų pasieksime ežero pakarantę. Išnyra vietinis džipas su dviemis civiliais vyrukais. Yra ko pasiklausti kelio. Marius juos kaip visada nupaveiksluoja. Tik kad vyrukams prie diržų racijos. Ištraukia pažymėjimus - policija. Bent taip tvirtina. Nesu farsi kalbos specialistas, o šiuolaikinės technikos sąlygomis bet kokį pažymėjimą nusipiešti juokų darbas. 
"Ten tikrai nepravažiuosite" - paaiškina mums. "Sekite iš paskos". Be abejo mūsų džipas "kietesnis", galėtume pabandyti pabėgti "atsimėtydami" uogienių stiklainiais ir Mariaus nupirktais vaisiais. Realybėje riedame iš paskos mąstydami kur mes pakliūsime...

Važiuojame kone 30 kilometrų. Apleista turistinė vieta, ilgas tiltas į Urmijos ežerą. Kažką pastačius ežero lygis nukrito pora metrų ir įrenginėtas uostelis tapo druskos lauku. Dėkojame policijai. Jie paparašo Mariaus išrinti savo atvaizdus, palieka telefonus "jeigu ką" ir maloniai atsisveikinę išnyksta. Mūsų angelai sargai :-)

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprAxtWHQII/AAAAAAAADaE/WEJ3f6Mb3Lg/s400/2009_Iran_702.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprA8pufwqI/AAAAAAAADaM/MMLrjtD2GAM/s400/2009_Iran_711.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprBFVu3B2I/AAAAAAAADaU/1o5CVZ5PkgA/s400/2009_Iran_713.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprBOMgpvHI/AAAAAAAADac/6DRxh3Y_eo8/s400/2009_Iran_720.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprBZmb5u7I/AAAAAAAADak/ovV45p4-qk0/s400/2009_Iran_724.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprBkKHh_bI/AAAAAAAADas/I4Axxb9bbw4/s400/2009_Iran_731.jpg

Pasukame į Kandovan kaimelį. Kaimelis iškaltas smiltainio uolose. Tokia turistinė vieta, prekiajama "vietiniais" Kandovano graikiškais riešutais. Vienu metu parduodama tiek riešutų kiek matyt nesurenkame per metus. Svarbu "brandas". Laimai duodama paragauti riešutų (labai skanių), ji nusiprka maišelį (bjaurių, matyt atvežtų iš Kinijos). Įprastas turistų maustymo triukas.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprB5ZH16BI/AAAAAAAADa8/H5vW1elK1iQ/s400/2009_Iran_738.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprBtMxSPII/AAAAAAAADa0/HEJxT62bPmQ/s400/2009_Iran_736.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprCF2wErfI/AAAAAAAADbE/iFmgTuHgeyM/s400/2009_Iran_741.jpg

Čia yra net viešbutis užsieniečiams, irgi iškaltas oloje. Kaina tik 300USD už kambarį (su džiakuzi). Įdomu, ar atsiranda tokių idiotų?

Bevaikštinėjant po kaimelį vietinis pakviečia pasižiūrėti vidun. Poto Laimą užsodina ant asiliuko. Poto Laimai rodo kaip laikomos avys oloje kalno viduje. Visą raikalą sugadinu aš blykstelės blykste oloje. Visas būrys avių neria laukan į kaimą, vietinis keikdamasis paskui. Mes ir tyliai pasišalinam...

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprCRWvga-I/AAAAAAAADbM/KL2_KYwUfMw/s400/2009_Iran_747.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprCaVePUmI/AAAAAAAADbU/6htadn6ZEcA/s400/2009_Iran_750.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprCxO2LM9I/AAAAAAAADbc/ZmC44sFm8HI/s400/2009_Iran_753.jpg

Įvažiuojame į Tabrizą. Tai ketvirtas pagal dydį Irano miestas, virš milijono gyventojų. Sėkmingai nepasiklystame. Aš lieku mašinoje, komanda ieško viešbučio. Su Laima įsikuriame viešbutėlio ketvirtame aukšte. Numeris su dušu ir WC, bet labai spartietiškas. Tarp lovų vos galima praeiti. Yra šaldytuvas. Norint įeiti į dušą jį reikia pristumt prie durų. Norint atidaryti kambario duris reikia pristumti prie dušo. Įdedu vietinio "alaus" ir traukiame į turgų. Beje, viešbutlyje sutikome užsieniečių porelę. Vyrukas net buvęs Lietuvoje.

Turgus milžiniškas, užima visą kvartalą. Po dengtu stogu įvairiausi praėjimai, didžiulės prekybos salės. Viskas paslaptingoje prieblandoje. Viskas užsidarinėja, teks ateiti rytoj.

LP gide surandame "City restoran". Turėtų būtį geras. Kažkur už kilometro. Gaudau taksi ir pusvalandį bandome išaiškinti savo užmanymą vairuotojui. Miesto planą jis akivaizdžiai mato pirmą kartą, juolab nepažistamomis raidėmis. Paskui kažkur veža. Paprašome sustoti kad per daug nenutolti. Paduodu 10 000 realų banknotą (apie 1 USD). Vairuotojas nepaleidžia kol neatiduoda 5000 gražos. 

Puikiai pavakarieniaujame už 10 dolerių. Beje, Irano restoranuose kaip ir pas mus nerūkoma. 

Įdomu kaip pavyksta išgyventi Daliai. Jie su Mariumi vaikšto atskirai nuo mūsų, bet kaip suprantu pasitenkina tuo kad Marius turguje prisiragauja.

= Birželio 21. Sekmadienis. Iranas. Tabriz - Astara =

Keliamės ir traukiame į turgų. Pusryčiams galima nusipirkti virtų kiaušinių ir duonos, bet aš norėčiau kiaušinienės. Pavyksta.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprF5pEEsRI/AAAAAAAADbs/HqJzeZlqTEk/s400/2009_Iran_765.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprGLkaLhxI/AAAAAAAADb8/L0iRt9BgDCQ/s400/2009_Iran_767.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprG4lIubiI/AAAAAAAADck/gPvoYbD2jL0/s400/2009_Iran_776.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprHmIhrL5I/AAAAAAAADdM/tToSjhN-8tM/s400/2009_Iran_784.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprHuGC3kuI/AAAAAAAADdU/Kmm6hvtDkf0/s400/2009_Iran_787.jpg

Šiandien paskutinis šansas nusipirkti dovanų. Man pirkiniai pats sunkiausias veiksmas kelionėje. Kol kas įsigijome tik varinį ąsotį Laimos sodybai Dievogaloje. 

LP aprašytame turizmo informaciniame centre sutinkame arbatą begeriančius Marių ir Dalią. Šaunus puikiai angliškai šnekantis centro darbuotojas supranta mūsų problemą ir palydi į valdišką suvenyrų parduotuvę. Pasirinkimas neįpatingas, bet kainos labai žemos. Prisiperkame įvairių mažmožių.

Sutarėm susitikti pirmą valandą, todėl blūdinėjame po turgų. Tai nėra mano mėgstamiausias užsiėmimas. Šiaip parduotuvėje aš galiu ištverti ne daugiau kaip valandą (ekstremaliu atveju). Bet kadangi pirkti nieko nereikia, tiesiog vaikštome. Kone pusė turgaus yra skirta kilimams. Jų kalnai. Dideli, maži, įrėminti kaip paveikslai. Kaip suprantu kilimas čia laikomas rimta investicija ir privalomas kiekvieno namo ar buto atributas.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprGC-B5YwI/AAAAAAAADb0/Oq7wugvG4Yw/s400/2009_Iran_766.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprFqTQk27I/AAAAAAAADbk/KczxIatYTT0/s400/2009_Iran_758.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprGT8RAoJI/AAAAAAAADcE/klfr95Y-apU/s400/2009_Iran_769.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprGl2jPt9I/AAAAAAAADcU/3plBZiTlrLg/s400/2009_Iran_773.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprHBDAdGXI/AAAAAAAADcs/L2LbjboW6f4/s400/2009_Iran_777.jpg

Man labai patinka anglų rašytojas, fantastas, ''Terry Prattchet'' ir jo serija ''Disc World''. Čia, Tebrizo turguje, pats nepastebėdamas užfiksuoju parduotuvę - tą, kuri keliauja laike. Kuri netikėtai atsiranda, netikėtai ir išnyksta. Normaliai fotografuojant gaunasi viena gera nuotrauka iš šimto. Čia ko gero geriausia nuotrauka iš kelionės po Iraną (kita, gal dar geresnė, kur Laima laukia vandens Urmijos ežere - skaitykite toliau). 

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprGupou_1I/AAAAAAAADcc/G_JSsMd_zTM/s400/2009_Iran_774.jpg

Dar nemaža turgaus dalis yra  skirta auksui. Kiekvienas padorus iranietis savo žmonai turi dovanoti auksines apyrankes ir kitokius barškaliukus. Iš tiesų, kuo moterys gali užsiimti jei ne puoštis. Negi po internetą landžioti...

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprGb-6tcbI/AAAAAAAADcM/PuRjxnqgrXs/s400/2009_Iran_772.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprHKBRBr1I/AAAAAAAADc0/rHrcJkZw4P4/s400/2009_Iran_780.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprHTe_2WJI/AAAAAAAADc8/taQuqGYToc0/s400/2009_Iran_781.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprHdUcG-zI/AAAAAAAADdE/UwP5iajtxSU/s400/2009_Iran_783.jpg

Vakare pasiekiame gido namelį. Pavėlavome, su pikniku jau nieko neįšeis, ką padarysi. Jaučiamės kaip namie. Mūsų viskiukas jau seniai pasibaigęs, vietiniai suorganizuoja razinų samanėsw ir net 200 gramų buteliuką naminio vyno ponioms. Švenčiame iraniško etapo pabaigą - ryt ryte trauksime į Azerbajdžaną.

= Birželio 22. Pirmadienis. Iranas - Azerbaidžanas. Sienos kirtimas =

Ponios iš gido vištukių kiaušinių sukurpia pusryčius. Nusifotografuojame atsisveikinimui. Nors ir plepys, bet šaunus seniokas. Traukiame link sienos, vėl ryžių laukai.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprKG9VhPGI/AAAAAAAADdc/dfP-j6jZ7zc/s400/2009_Iran_792.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprKPhDR5dI/AAAAAAAADdk/SRMHKdy0Kac/s400/2009_Iran_793.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprKb8DxksI/AAAAAAAADds/heYRMJ7oMy8/s400/2009_Iran_798.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprLCGJhZ4I/AAAAAAAADeM/ZJPk2dVSt2Q/s400/2009_Iran_806.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprKljlAtRI/AAAAAAAADd0/4P-r60Gfyy0/s400/2009_Iran_799.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprKuvXX2DI/AAAAAAAADd8/ZSU1z2j5QBM/s400/2009_Iran_801.jpg

Mūsų "cornet de passage" buvo tik trims dienoms. 70 eurų išsprėndžia problemą. Automobilių prie Irano-Azerbaidžano sienos beveik nėra. Bet siena uždaryta - pietūs. Pajudame. Pareigūnai iškišę liežuvius užrašinėja mūsų pavardes į sąsiuvinius. Galu gale paskutinis patikrinimas - už kelių metrų jau Azerbaidžanas. Dalia atsipalaiduoja ir iš mašinos išlipa be skraistės, nuogomis rankomis. Debiliškos išvaizdos Irano pasienietis ją bjauriai apšaukia. Čia dar Iranas.

Azerbaidžano pusėje kelias pavirsta į šunkelį. Traukia fūros. Azerų muitininkai pasitinka labai draugiškai. Teiraujasi apie mūsų kelionę, gyvenimq Lietuvoje. Be abejo atsiranda tarnavusių Lietuvoje. Tvarkydami dokumentus užtrunkame gerą valandą, bet visi labai geranoriški. Ir šiaip mūsų automobilis vienintelis. Pasiūlo apsilankyti duty free. Naujutėlaitis pastatas, didžiulė parduotuvė. Prie čekiško budvaizerio užrašyta kaina 1.5 euro. Nubraukta ir pataisyta į 0.8. Prirašyta "už du". Jėga, tokiam pasiūlymui negalima atsispirti ir prikraunu mašiną alaus. Nar ir kas kad alaus galiojimo laikas baigiasi rytoj.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprLXVkZNNI/AAAAAAAADec/fiI4zFzZ_AE/s400/2009_Iran_810.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprL4j8_olI/AAAAAAAADe0/lzCE1t9OMxE/s400/2009_Iran_818.jpg

Pasukame į pirmą pasitaikiusį pliažuką ir neriame į jūrą. Ponios be skarų, nuogomis rankomis. Pradžioje neįprasta. Mes su Mariumi kelnes keičiame į šortus. Paragauju alaus. Malonu prisiminti skonį. Ir kuo gėrimai užkliuvo muloms - daugumoje islamiškų šalių alkoholis pardavinėjamas. Nenori - negerk. Azerbaidžanas irgi šiaip islamiška šalis.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprLhzyvu9I/AAAAAAAADek/V53kXv_1Hzk/s400/2009_Iran_813.jpg

Dairomės į naują šalį. Pirmas įspūdis - Azerbaidžanas gyvena žymiai geriau. Didesni namai, gražiai sutvarkyti miestukai. Be žigulių nemažai naujų prabangių džipų. Naftos pinigai akivaizdžiai čia pasiekia žmones.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprLroGIMgI/AAAAAAAADes/WVGB9Vn4pP0/s400/2009_Iran_816.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SprMKLQJPVI/AAAAAAAADe8/uGN9wqeH47w/s400/2009_Iran_824.jpg

Iranas piknikų šalis, o Azerbaidžanas - restoranų. Pakelėse pilna restoranėlių. Ieškome nakvynės. Už namelį kempinge paprašo 500USD. Jo, naftos pinigai jaučiasi. Nors namelis ir prabangus, bet nakvoti galima ir palapinėje. Pavakarieniavę restoranėlyje statomės palapines jūros pakrantėje. Kaspija kurortavimui šiaip sau - vanduo drumzlinas, dugnas irgi su dumbliuku.

Šalia mūsų palapinių stovi vagonėlis. Irgi įrengta kavinukė. Einu susipažinti. Šeimininkai žvejai. Pavaišina žuvimi ir alumi. Maloniai paplepame apie gyvenimą anksčiau ir dabar.

= Birželio 23. Antradienis. Azerbaidžanas. Lankaran - Kurdamir - Shamakhi =

Po Irano jaučiasi atsipalaidavimas. Rytinis pasimaudymas jūroje. Laimos ekspresso kava (pusryčių vis tiek nėra, tai matyt nesusiję su geografine pozicija). Papusryčiaujame pakelės restoranėlyje. Taip, Azerbaidžnas gyvena žymiai turtingiau. Matosi kaip įgyvendinta buvusio Prezidento idėja pastatyti olimpinį stadioną kiekviename kaime. Stovi, su gražiomis naujomis tribūnomis, žalia pievute ir pan. Ar kas nors ten vyksta neaišku, bet gražu. Ir gražu kad realizuotas sumanymas, t.y. įgyvendinti priesaikai.

Kelias šiaip sau, stipriai duobėtas. Vietiniai tvirtina kad sekantis priesakas bus kelių remontas. Mums būtų buvę geriau jei šie priesakai būtų sukeisti vietomis. Kratomės. Namai pakelėse prabangūs. Kiekviename miestelyje Prezidento Alijevo -vyresniojo portretai, paminklai, muziejai ir pan. Nors azerbajdžanietiškai nesuprantu, bet spėju kad po didžiulėmis fotonuotraukomis užrašai "Azerbaidžanas be demokratijos - šalis be ateities" ir pan. Vis dėlto gyvenau SSSR.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwaN9-ZSdI/AAAAAAAADfM/zpzZ8sWjzJM/s400/2009_Iran_830.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwaFAl47qI/AAAAAAAADfE/6u-l28tqvuI/s400/2009_Iran_829.jpg

Tolstame nuo jūros. Gražius žalius miestelius pakeičia pusdykumė. Karšta, apie +38C. Einant nusišvilpti įdėmiai žiūriu kur statyti kojas. Gyvatėms čia turėtų patikti. Kelias duobėtas, bet tiesus. Nuobodulį išsklaido vidurį dykumos stovintys kanalų kasimo įrenginiai. Kažkada atvežė ir užmiršo.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwaWbJJW5I/AAAAAAAADfU/xTZkyso6XcQ/s400/2009_Iran_832.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwaehT6JZI/AAAAAAAADfc/eX3lf0SZ6sc/s400/2009_Iran_835.jpg

Pusdykumė baigėsi ir kylame i kalnus. Tai Kaukazo kalnagūbrio pabaiga. Žaluma, puikūs vaizdai. Nelabai toli nuo Baku, matosi kad čia atvažiuoja biznieriai iš Baku atsipūsti po sėkmingų naftos sandorių. Skirtingai nuo asketiškų azerų piknikų Irano pakelėse, čia azerbaidžano azerai mėgsta leisti laiką jaukiuose restoranų pavėsinėse žąvingose kompanijose su puikiais kalnų vaizdais. Irano mulos turėtų į ką mėtyti akmenis. Kiek suprantu čia jie nelabai laukiami.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwaqXFRLcI/AAAAAAAADfk/2I8ip6_B0Ig/s400/2009_Iran_838.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Spwa7e9JeEI/AAAAAAAADfs/2larrB8YUZg/s400/2009_Iran_840.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwbFXejHdI/AAAAAAAADf0/6I-IKpKoiKQ/s400/2009_Iran_841.jpg

Reikia stoti. Surandame viešbutėlį kalnuose, restoranėlis ir puikūs vaizdai. Nakvynė jurtose. Už jurtą prašo 50USD. Pasijuntame tiesiog plėšiami. Sutariam kad už 10USD pasistatysime palapines kur patiks ir ateisime vakarienės. Turime dar pasienyje pirkto alaus ir vyno. Dalia ta proga papuošė mūsų Terraniuką.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwbQLk8E-I/AAAAAAAADf8/Vx2YoyHx0-s/s400/2009_Iran_843.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Spwbpa-cmGI/AAAAAAAADgE/qfErtzzuUlg/s400/2009_Iran_845.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwbwyqygkI/AAAAAAAADgM/G5WrpULJO9s/s400/2009_Iran_849.jpg

Ant vakarienės jie ir atsiėmė tuos 50USD. Na niekaip tie kebabai, pomidorai ir gan kreivas vynelis netraukė ant tokios sumos. Sėdėjome sode, aptarnavo kontuzytas Azerbajdžano-Armėnijos karo veteranas. Daugiau nė dvasios. Jei valgytum čia kasdien gal ir pergyventum, o čia tik kelionės akimirka...

= Birželio 24. Trečiadienis. Azerbaidžanas. Shamakhi - Gabala - Saki =

Puikiai išsimiegojome palapinėje. Nieko nėra geriau už palapinę su teisingu pripučiamu čiužiniu. Palyginus su Irano "klopovnikų" lentinėmis lovomis tai tikras rojus. Vienintelis trūkumas kad palapinę reikia statyti, o ryte surinkti. Pusryčių kaip visada nevalgėme. Tai darosi tradicija. Turiu įtarimą kad makaronus, sriubas ir lietuviškus mėsos konservus vežiosimės dar daugelį metų. Matau savo klaidą - reikėjo paimti lašinių ir mano taip mėgstamų (kai labai norisi valgyti) tuno konservų. Su ekspresso kava tai būtų nuostabu.

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwpNgT_pKI/AAAAAAAADgU/TfhH5CsSW9I/s400/2009_Iran_850.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwpVuwsoAI/AAAAAAAADgc/RLgDtOgu2vA/s400/2009_Iran_851.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Spwpf5ZynPI/AAAAAAAADgk/E1Bg5jxnK8A/s400/2009_Iran_855.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwptAg5bSI/AAAAAAAADgs/_i6B6PbreYM/s400/2009_Iran_864.jpg

Traukiame kalnais. Akivaizdžiai tai mėgstamos naujųjų azerų vietos. Namo statyba prasideda nuo aklinos tvoros. Kuo tvora aukštesnė tuo reitingas didesnis.

Pasikonsultavę su žemėlapiu nusprendėme nukirsti kampą. Juolab ten vakar matėme apšviestą kelią. Kelias baigėsi labai įspūdinga tvora ir vartais. Išbėga apsaugininkai. Neaišku kas labiau išsigandę. Klausiame - kieno? Rodo į dangų. Suprantame ir grįžtame atgal.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Spwp3S3TaQI/AAAAAAAADg0/YupVYQ0yTZ4/s400/2009_Iran_866.jpg

Vaizdai ir vietos puikūs. Norėtųsi paatostogauti, bet Azerbaidžiano muitininkai davė mums tik tris dienas tranzito. Reikia grįžti namo - į Gruziją.

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwqAnxfClI/AAAAAAAADg8/colnydEE3zU/s400/2009_Iran_867.jpg

Sustojame Gabaloj. Manau kad kažkokiu būdu šis meistelis susijęs su Prezidentu Alijevu - vyresniuoju. Centras atrestauruotas, yra muziejus ir skulptūra su kostiumu. Vietiniame turguje labai sėkmingai įsigyjy žnyples ir kitokį teisingą inventorių židiniui. Ne visi vietiniai išgali nusipirkti mersedesus. Biedniokai pasitenkina merso ženkliuku ant žigulių.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwrVRR1UII/AAAAAAAADhE/8W8EmsH7BBs/s400/2009_Iran_868.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwtOul0aoI/AAAAAAAADhM/wtCvBbv0wNs/s400/2009_Iran_870.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwtXhljpxI/AAAAAAAADhU/rwMhzhZqhvg/s400/2009_Iran_871.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwtgsTCngI/AAAAAAAADhc/DWuicgd8ejs/s400/2009_Iran_872.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwtpQ0s4AI/AAAAAAAADhk/N6A7zSWaKD8/s400/2009_Iran_876.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwtyTDrZFI/AAAAAAAADhs/FAREQa1LJLs/s400/2009_Iran_877.jpg

Pietų kaip visada nevalgėme.

Nakvynei stojame Saki. Labai šaunus miestukas. Vietinis persų karaliukas čia pastatė pilį. Labai gražus Saki senamiestis. Apsistojome karavansarajuje. Kaip supratau jis dar sovietmečiu buvo restauruotas ir įsteigtas Inturisto viešbutis. Už dviejų kambarių numerį sumokėjome 35USD. Ir dar puiki vakarienė viešučio sode. Į kelionės pabaigą imame gyventi prabangiai.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwuCH-4bpI/AAAAAAAADh8/XWRyOMx0V5E/s400/2009_Iran_881.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwuLr68J1I/AAAAAAAADiE/UHt1wBI5wxM/s400/2009_Iran_884.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwuVa8MbZI/AAAAAAAADiM/R74o38Ya6Rk/s400/2009_Iran_885.jpg

Vakarą pabaigiame su "caj" ir su kaljanu. Viskam vadovauja šaunus vyrukas leidžiantis pasijusti tikrais pirklių trakto svečiais.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SpwuesH2cmI/AAAAAAAADiU/oDhXRwrjl8Y/s400/2009_Iran_887.jpg

= Birželio 25. Ketvirtadienis. Azerbaidžanas - Gruzija. Saki - Lagodekshi - Gremi - Kisishevi =

Ar miegoti Inturistiniame viešbutyje už 30 baksu ar skylėje už 8 man didelio skirtumo nėra. Aš miegu kaip rąstas - užmiegu dar nepadėjęs galvos. Knarkiu (jei tikėčiau prasimanymais) matyt lygiai tai pat. Bet yra skirtumas ryte. Vietoje purvino koridoriaus išeini į rožių sodą. Nereikia belstis į turgų ir lakstyti ieškant kiaušinienės. Čia nueini į sodą ir atsipūtęs mėgaujasi gyvenimu. Maistas greičiausiai toks pats, bet skirtumas jaučiasi.

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SqaTUNuxCII/AAAAAAAADic/TxlK6Y7xQc4/s400/2009_Iran_894.jpg

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SqaT7QOpXtI/AAAAAAAADik/5F6WNREoinQ/s400/2009_Iran_895.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SqaUr9WOqqI/AAAAAAAADis/LvbH4ppOwtg/s400/2009_Iran_896.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SqaV4xDYJ6I/AAAAAAAADi0/b4boShm4cy8/s400/2009_Iran_903.jpg

Paskutiniai kilometrai iki Gruzijos. Važiuoju namo (namai gali būti ne vieni). kelionės pabaiga visada keista: ir gaila baigti kelionę, ir norisi atsipalaiduoti ir pasidalinti įspūdžiais su draugais.

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SqaWWGNTh6I/AAAAAAAADi8/YrIJPQiOIro/s400/2009_Iran_909.jpg

Privažiuojame Azerbajdžano-Gruzijos sieną. Yra laukiančių mašinų eilė, bet mes su vėliavėlėmis. Privažiuojame prie šlagbaumo. Girdžiu kaip azerų pasienietis į raciją kartoja "diplomat". Suku galvą ratu: suprask kaip nori. Šlagbaumas pakeliamas ir įvažiuojame. Einu forminti dokumenų. Kaip visada atsiranda "žemietis", sovietmečių tarnavęs Šiauliuose. Draugiškas pokalbis su juokeliais. Man paaiškina kad mūsų išvažiamas nurodytas per kitą punktą, kažkur už 400 kilometrų. Bet jokių problemų - dėl "tautiečių" jis viską pats sutvarkys.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SqaWuOtU6PI/AAAAAAAADjE/9cqLHyqqMNA/s400/2009_Iran_913.jpg

Gruzija. Užsukame į Lagodekhi nacionalinį parką. Reliktiniai medžiai, sužymėtos trekingo trasos. Marius suranda upeliuką kur išsimaudyti, mes jo (Mariaus) ilgai ieškome.

Labai smagus kelias, kairėje Alazani upė, dešnėje mažėjantis pagrindinis Kaukazo kalnagūbris. Karšta. Prieš Telavi sukam prie upės: puiki vieta maudymuisi. Šoki į upę ir tave neša greita srovė. Kartoji.

Pagaliau namie, mano Kisishevi namuke. Namie! 

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SqaXErzk5kI/AAAAAAAADjM/fnl9Sn6DgHw/s400/2009_Iran_914.jpg

Važiuojame pas draugus vakarienei. Ėriukas, baklažanai, vynelis ir smagus draugų pokalbis. Kelionė baigėsi, įtampa dingo ir tave smagioj kompanijoj atpalaiduoja. Na mane labai atpalaidavo, teko vesti :-) Bet kas prieš tokį stalą atsisakys

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SqaXkaCzunI/AAAAAAAADjU/sGLxqk1Pu6k/s400/2009_Iran_917.jpg

= Liepos 1. Trečiadienis. Gruzija. Kelionės pabaiga =

Kelionė baigiasi, prasideda reabilitacija. Vynelis, alutis ir įvairiausi valgiai - reikia atstatyti balansą organizme. Tai vadinasi civilizacijos malonumai. Kisishevyje įsigygu keptuvę, ponios pirmą kartą iškepa kiaušinienę. Pasirodo jos moka, bet savo gabumus Irane slėpė!

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Sqass1ScYfI/AAAAAAAADjc/EXs0IZC9DUI/s400/2009_Iran_918.jpg

Traukiame prie jūros. Nepatogu grįžti į Lietuvą su musulmonišku įdegimu. Beto, sveika atmirkti jūroje ir gerai nusiprausti. Pakeliui pilna įvairiausiu gėrybių.

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Sqas4XnrwPI/AAAAAAAADjk/uXKkJnfdJRI/s400/2009_Iran_922.jpg

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SqatsdTflYI/AAAAAAAADkM/WkHYjHcjr6I/s400/2009_Iran_931.jpg

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Sqat1_aA5dI/AAAAAAAADkU/sFxfTLz-JEg/s400/2009_Iran_932.jpg

Įsikuriame pas draugus guesthouse Kvariati. 

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SqatghjFejI/AAAAAAAADkE/Qq4EwUWqxig/s400/2009_Iran_930.jpg

Geriam vynelį terasoje, apačioje jūra. Aplink apelsinų ir citrinų sodai. Galima pasiskinti. Nors birželio pabaiga, bet sezonas dar neprasidėjęs. Vietiniams šalta: oras tik apie +28C, vanduo apie +24. Keistuoliai.

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SqatXbf-5JI/AAAAAAAADj8/QnEzatLpf4M/s400/2009_Iran_929.jpg

http://2.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SqatB9PGo9I/AAAAAAAADjs/sMWNKFAQCCE/s400/2009_Iran_926.jpg

Kviečia Rezo. Su mumis nori pasikalbėti. Nusileidžiam. Senukų pora. Ponia Ona 1963 metais ištekėjo už gruzino. Gyveno ir dirbo Lietuvoje iki 1977, poto išvažiavo į Gruziją. Subyrėjus Sovietų Sąjungai ryšiai nutrūko: nebepavyksta susiskambinti. Laima užsirašo duomenis ir pažada surasti giminaičius. Labai smagūs žmonės - puikiai pasėdime. Pasirodo Rezo, pas kurį apsistoję, kaip ir turi lietuviškų ryšių - jo dukra ištekėjusi už Onos anūko...

Prie jūros reikia atvažiuoti porai dienų. Tada vertini kiekvieną minutę: maudymąsi jūroje, restoranėlį, vynelį ir net popietinį miegą. Iranas bando susidėlioti galvoje.

http://3.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SqatMxdvyNI/AAAAAAAADj0/XdLe-nXgkxY/s400/2009_Iran_928.jpg

Grįžtant į Tilisi be abejo užsukam į Džvari pasigerėti vaizdu

http://4.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/Sqat-hKd4GI/AAAAAAAADkc/Hx9Gz3RRqxE/s400/2009_Iran_936.jpg

Sėdime pas Tbilisyje pas Gia terasoje. Laima išmoko daryti riešutų padažą ir mokino Tamriko iškepti kažkokį įmantrų pyragą. Kelionę pradėjome ir baigėme čia, pas draugus. Taip gerai, kad norisi stabdyti laiką. Ši kelionė baigėsi, reikia pradėti galvoti apie sekančią. 

http://1.bp.blogspot.com/_lUaw155I3bM/SqauVaV7ZyI/AAAAAAAADkk/by5vpuPsdSk/s400/2009_Iran_938.jpg

Planų daug. Kai negavome Irano vizos aš jau buvau sudaręs atsarginį maršrutą: Turkija, Irakas (Šiaurės), Sirija, Jordanija. Kitas variantas: su Gia važiuoti po gruziškus kaimus Turkijoje. Arba į Turkmėniją. Arba ... Planų daug. Keliauti norisi.   

Prisimenu UTK žygeivišką dainą
 Kas su mumis nekeliauja
 Ilgesys tam širdį griaužia
 Sunku naktį, sunku dieną
 O Marija Magdalena

Gerų kelionių :-)