Gruzija: Tušetija

Iš Kvoseliai.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Turinys

Įvadas

Kodėl Tušetija

Tušetija formaliai priklauso Kachetijos provincijai, bet etnokultūriškai tai visiškai skirtingas kraštas. Nuo Kachetijos slėnių jį skiria Pagrindinis Kaukazo kalnagūbris. Šiaurėje ribojasi su Čečėnija, nuo kurios skiria Sulako-Tereko kalnagūbris, rytuose - su Dagestanu. Vakaruose per kalnų perėjas galima pakliūti į Kchevsuretiją - kalnų ir piemenų kraštą. Didesnę metų dalį kraštas yra atkirstas nuo Kachetijos, vasarai čia atgenamos avių ir karvių bandos, vėl atgyja kaimai. Žiemoti lieka nedaug žmonių. Visa teritorija yra apie 2 km aukštyje, alpinės pievos, spygliuočių miškai ir baltuma spindinčios viršūnės. Ypač įdomūs senoviniai kaimai su gynybiniais bokštais. Tai ne muziejus, čia gyvena žmonės.

2003 metais čia įkurtas Tušetijos nacionalinis parkas (83 453 ha), kita dalis paskelbta saugotina teritorija (apie 37 000 ha).

Viršutinis Omalo kaimas (Keselo)

Tušetija - ypatingas kraštas. Kitoks savo dvasia. Ramybė. Nuostabi gamta. Sėdi kalno viršuje ir dairaisi aplink. Nieko daugiau nereikia - sėdėjau visą dieną. Ir džiaugiausi ramybe. Gyvenimu. Retai būna tokių vietų, kur taip gerai jaustumeisi. Kaimai - ne šis pasaulis. Grėsmingi bokštai su šaudymo angomis. Pagal šaudymo angas galima nustatyti kada statytas - pritaikytas arbaletui ar jau parakui. Žmonės. Ramūs, visi ant arklių. Nugairinti veidai. Svetingi, bet svetingumas kitoks negu likusioje Gruzijoje - emocijos slepiamos, vertinamas santūrumas. Ramybė. Laikas irgi kitoks, jis čia vos srovena. Turistų - vienetai. Kol taip yra - reikia važiuoti. Būtina.

Truputis istorijos

Gyventojai - saviti gruzinai, vadina juos tušetais (gruz. tušebi). Pirmosios istorinės žinios apie Tušetija siekia III amžių prieš mūsų erą. Ptolomėjus II amžiuje jau paminėjo Tušetiją. 1659 metais tušetų raitininkai padėjo nugalėti persus Bachtrioni mūšyje. Kachetijos karalius nusprendė apdovanoti tušetus ir padovanoti žemės Kachetijos slėnyje žiemos ganykloms. Pasak padavimo, buvo sutarta, kad bus padovanota tiek žemės, iki kur sugebės nušuoliuoti tušetų vado Zezva Gaprindauli žirgas Lurdža. Žirgas per mūšį buvo pavargęs ir krito prie Tachtibogiri. Nuo tada čia ir prasideda tušetų žemės. Žiemoti tušetai nusileidžia su savo bandomis į Kvemo Alvanio (Žemutinio Alvanio) ir Zemo Alvanio (Aukštutinio Alvanio) kaimus. Paskutinį gegužės sekmadienį žirgo Zezvos garbei rengiama šventė su arklių lenktynėmis nuo Tachtibogiri iki Alvanio.

Tušetų arkliai - pagrindinė susiekimo priemonė šiame krašte. Iki 1978 metų, kai buvo nutiestas kelias per Abano perėją, tai buvo vienintelis transportas. Tiesa, sovietmečiu iš Telavi į Omalo reguliariai skraidė malūnsparniai (puikus gruzinų filmas apie tai - "Mimino").

Kada važiuoti

Liepos vidurys - kelias per sniego laviną

Alazani slėnį nuo Tušetijos skiria pagrindinis Kaukazo kalnagūbris. Reikia įveikti Abano (Tseri) perėją - apie 2900 m. Keliu galima naudotis maždaug nuo birželio vidurio - priklauso nuo to, kiek žiemą buvo sniego. Uždaromas spalio pradžioje. Jei kelias užsidarys, teks laukti pavasario arba samdytis malūnsparnį. Vidutinis aukštis apie 2 km, todėl net vidurvasarį reikia pasiimti šiltesnių rūbų.

Kuriam laikui važiuoti

Vien kelionė nuo Telavi iki Omalo užima gerą pusdienį. Kelionė nepigi, jai reikėtų skirti mažiausiai 3 dienas. Normaliai - 4-5 dienos. Jei norit pasimėgauti gyvenimu - pasilikite ilgiau. Ten yra ką pamatyti.

Kaip patekti į Tušetiją

Kelias į Tušetiją

Kelias į Tušetiją prasideda Pšaveli kaimelyje. Čia paskutinės parduotuvėlės, kur galima įprastom kainom įsigyti produktų. Pšaveli yra apie 30 km nuo Telavi. Nuo Pšaveli iki Tušeti sostinės Omalo apie 70 kilometrų. Kelias sudėtingas, bet labai vaizdingas. Pradžioje - apie 20 kilometrų ropojimo per uolas siaurame slėnyje, važiuojant po kriokliais ir per kalnų upeliukus. Kiek vėliau neblogas, bet status pakilimas į Obano perėją (pusiaukelėje galima sustoti ir išsimaudyti karštuose šaltiniuose su rodonu). Už perėjos, šiaurinėje pusėje, gali tekti įveikti sniego lavinas (priklauso nuo to, kokia buvo žiema). Kelias prižiūrimas tiek, kad juo būtų galima pravažiuoti visureigiu, na, gal kai kuriose vietose padedant traktoriui. 2011 metais kelias pradėtas tvarkyti, tikimasi 2012 metais sutvarkyti iki galo. Kelionė nuo Pšaveli iki Omalo trunka 4-5 valandas. Galima stabdyti pakeleivingas mašinas Pšaveli, bet gal protingiau susiskambinti su Tušetijos viešbutukų šeimininkais - jie žino situaciją: kas kada važiuos ir galės patarti. Galima bandyti organizuoti transportą Kvemo ar Zemo Alani kaimuose - tai tušetų žiemos namai, iš ten kasdien važiuoja mašinos su kroviniais į Tušetiją. Atvykę apie 7-8 ryto, greičiausiai surasite mašiną. Kelionė žmogui į vieną pusę kainuos apie 50 larių. Yra už ką mokėti. Nakvynė su dienos maitinimu kainuos apie 50-60 larių žmogui.

Vairuotojų telefonų sąrašas, su kuriais galima tartis dėl kelionės į Tušeti:

  • +995 599 17 08 83 Zaza Abaloidze;
  • +995 599 68 76 90 Besik Gatsiridze;
  • +995 595 64 36 28 Levan Ididze;;
  • +995 593 76 91 35 David Idoidze;
  • +995 593 76 91 35 Besik Elanidze;
  • +995 593 32 48 41 George Ichirauli;
  • +995 599 40 49 34 Tristan Nekarauli.

Papročiai

Bokštas Keselo kaime
Šventyklėlė prie namų

Tušetija - šalis šalyje. Izoliuotas kalnų rajonas, apsuptas kalnų. Su savo teise ir įstatymais. Su savo tikėjimu - pagal visus požymius jie pagonys, nors save laiko krikščionimis. Bažnyčių nėra, bet prie kiekvieno namo rasi šventyklėlę: iš akmenų sukrautą nedidelį statinėlį. Gyvenimą reguliuoja paprotinė teisė.

Gulsgontkopna - protinga širdis. Tušetai mano, kad yra širdies (jausmo) ir proto priešprieša. Tai reiškia, kad vertinamas racionalus žmogus, išoriškai ramus, bet visada pasiruošęs padėti. Palyginti su žemumų gruzinais, tušetai panašesni į skandinavus.

Garetchroba - klajoklis, raitelis. Tušetai - piemenys. Vyro pareiga klajoti su gyvulių bandomis. Moterys lieka namuose ir velia veltinius. Gyvenimas kalnuose reiškia susiliejimą su jais. Su kalnų dvasiomis. Norint jas prisijaukinti, reikia laikytis taisyklių. Viena iš pagrindinių - Tušetijoje netoleruojama kiauliena. Negalima įžengti į Tušetija avint kiaulių odos batais. Tušetas - raitelis, todėl kirsdamas Tušetijos ribą - Tachtibogiri akmenį - nusėsdavo nuo arklio ir pereidavo sieną pėsčiomis. Būtinai išgerdavo vyno, truputį nupildavo ant žemės ir pakeldavo tostą Zezva Gaprindauli ir jo žirgo garbei.

Pas piemenis

Stumar-maspindzloba - svetingumas. Artėdamas prie svetimo kaimo, raitelis nulipa nuo arklio ir pereiti kaimą turi pėsčiomis. Šios taisyklės laikomasi ir dabar. Klajoklinis gyvenimas suformavo svetingumo principą. "Svečias yra nuo Dievo, paskui jį eina angelai". Šeimos svečias - kaimo svečias. Achioba - kita šeima kviečia svečius priėmusią šeimą su svečiais pas save. Šeiminkai privalo rūpintis svečiu, kad jis visą laiką jaustųsi saugius, kaip namie. Jei svečio elgesys neatitinka vietinių tradicijų, jį gali pradėti niekinti - bet tai nekeičia jo saugumo garantijos. Svečiu išlieki, kol laikaisi distancijos. Per didelis suartėjimas (prie čiačios) gali komplikuoti santykius.

Vyrų pasaulis - kalnai, moterų - namai. Jų pasauliai skiriasi, todėl ir bendraujama atskirai. Greičiausia svečias vyras bus pakviestas prie stalo lauke, o moterys - į namo vidų. Tai ne diskriminacija - tiesiog skirtinga veikla, skirtingos pokalbių temos. Čia jų kraštas, jų tradicijos.

Dartlo. Bendruomenės šventykla

Džavariskmoba - pasaulėžiūra. Kiekvienas kaimas (bendruomenė) turi savo šventyklą džvari-chati. Džvari reiškia kryžių, bet iš tiesų šis Dievo simbolis egzistavo ir iki krikščionybės. Beveik kiekviename sename statinyje (nuo X-XII amžiaus) galima surasti inkliuzų - akmenų su Dievo simboliu - plaštaka su žemyn nukreiptais pirštais. Šie simboliai atėję iš dar senesnių laikų.

Į bendruomenės šventyklą - džvari - gali įžengti tik vyrai ar dar nesubrendusios merginos. Apeigas atlieka kas nors iš bendruomenės, praėjęs apsivalymą (susilaikymą). Laukiama kad bendruomenės svečiai gerbs vietinius papročius. Į tai žiūrima rimtai. Į šventyklų (chati) teritoriją moterys neturi teisės įžengti. Svečias negali pažeisti tabu - tai būtų chaoso precedentas.

Džaris mchedrova - kryžiaus kariauna. Tušetai - Gruzijos pasienio kariai. Karo menas labai gerbiamas, kaip ir istorija. Svečiai gali nustebti, kaip tušetai jaudinasi dėl seniai vykusių mūšių. Tai jų istorija, jų gyvenimo dalis.

Mosamartleoba - teismas ir teisėjai. Šis kraštas iš esmės niekam nepriklausė, nebuvo dvarų, baudžiavos, t. y. mūsų supratimu buvo savivalda. Konfliktus sprendžia šeimų (klanų) galvų taryba. Didžiausia bausmė - kaltininko atskyrimas nuo bendruomenės. Ši sistema veikia iki šiol. Dartlo kaime išlikęs paminklas - dvylika akmeninių suolų Tušetijos klanų seniūnams ir du - ieškovui ir atsakovui. Geriau nepakliūti į vietinį teismą.

Alaus darykla

Atnigenobebi - švento Jurgio šventė. Tai pagrindinė šventė Tušetijoje - 100 dienų po Velykų. Paprastai tai būna liepos antra pusė - rugpjūčio pradžia (turėkite omenyje, kad gruzinų Velykos nebūtinai sutampa su mūsų). Šventė prasideda viršutiniuose kaimuose ir leidžiasi žemyn. Šventė tęsiasi dvi savaites. Kiekvienas kaimas paeiliui priima šventę. Kiekvieno kaimo šventės šeimininku tampa šulta - metams kaimo išrinktas šventyklos prižiūrėtojas. Jis vadovauja verdant alų - kiekvienas kaimas specialioje, kažin kada pastatytoje patalpoje, senoviniuose katiluose verda alų. Kad moterys patarimais nesugadintų alaus, į šią patalpą joms įeiti draudžiama. Jis galioja net tada, kai alus neverdamas. Šventė prasideda, kai šulta suskambina varpu ir išneša šventyklos vėliavą. Užkandus prasideda įvairios rungtynės. Šventė nuostabi, tikrai verta pamatyti.

Tušetų namai

Šeimos galvos krėslas
Gyvenamieji bokštai

Senieji tušetų namai - iki 4-6-ių aukštų akmeniniai bokštai. Čia gyveno visa šeima, kartu tai buvo gynybinis įtvirtinimas apsiginti nuo užpuolikų ar kaimynų (kol klanų taryba išspręs problemą). Pirmame aukšte laikyti gyvuliai, aukščiau - bendras kambarys su ugniakuru. Atskirai vyrų ir moterų pusės. Kiekvienas turi žinoti savo vietą. Šeimos galvai (bero) specialus krėslas, kuriame sėdėdamas reguliuoja šeimynykščių gyvenimą. Ką vesti, kur tekėti. Dar aukščiau - sūnų šeimų kambariai. Viršutiniame aukšte gyvena jauniausi vyrai - kartu stebi, ar kas nepuola.

XIX amžiaus pabaigoje ši didelių šeimų - klanų sistema pradėjo byrėti. Iš tų pačių akmenų, iš kurių buvo statomi bokštai, pradėta statyti individualius namus. Galbūt atskirai šeimai. Sovietinė sistema sulaužė klasikinį tušetų gyvenimo būdą - žiemą gyventi lieka tik kelios dešimtys žmonių. Kur gyventi vasarą - ne taip aktualu.

Maistas

Sūrį tušetai gamina nepalyginamai geriau...
Vakarienė Keselo viešbutukyje

Nuo seno tušetai garsėja sūriais. Jų sūriai pardavinėjami visoje Gruzijoje. Sūrio galva didžiulė, sveria apie 10 kilogramų. Sūris pusiau kietas, sūrus. Tušetai augina daug avių. Šašlyko menas iš šviežio ėriuko įvaldytas puikiai. Labai patiko su bulvėmis iškepti džiovinti mėsos gabaliukai. Maistas paprastas, bet labai skanus. Savaime suprantama, kad vynuogės Tušetijoje neauga, o gabenti vyną iš apačios pakankamai brangu. Vežamos džiovintos vynuogių išspaudos, iš jų vietoje gaminama čiačia. Sūrį tušetai gamina nepalyginamai geriau...

Keliavimas

Kelias

Žemėlapyje pažymėti Tušetijos keliai. Realybė yra kiek kitokia - automobiliu bandoma važiuoti į tikslą ten, kur galima pravažiuoti. Kelias yra tai, kur galima pravažiuoti visureigiu. Žemėlapis yra tik iliustracija, parodyta, kad keliai yra. Pagrindinė transporto priemonė - tušetų žirgas. Užkops bet kur, kur net pėsčiomis sunku užkopti. Keliautojams ši transporto priemonė nerekomenduojama. Gyvulys protingas, bet raitelis ne tiek. Yra puikūs trekingo maršrutai, išnuomojami arkliai su palydovais (žirgas - 35-70 larių dienai). Arkliams užkraunamas visas krovinys, keliautojai gali eiti pasišvilpaudami. Galima ir tranzuoti. Iš vieno kaimo į kitą kas nors važiuoja, todėl įmanoma (per dieną ar dvi) susistabdyti mašiną. Jei bus vietos, būtinai paveš. Tokie papročiai.

Ką reikėtų pamatyti

Gamta

Keselo kaimas

Gamta Tušetijoje nuostabi. Paprasčiausias variantas - atsisėsti kalno viršuje ir visas atostogas praleisti žiūrint žemyn. Kažkas atvažiuoja, kažkas išvažiuoja. Galima klausti - "ką tu darai". Modernių ryšio priemonių vengiama, todėl paslaugus kaimynas kažkur pusiaukelėje pakartos jūsų klausimą ir jūsų šūksnis, pakartotas kelis kartus, pasieks adresatą. Tokiu pat būdu ateis atsakymas. Tai yra gyvenimo džiaugsmas. Pasak Juozo Erlicko, "Pranas Blinkevičius sėdi ant kalno ir žiūri, kaip jo gyvenimas ritasi į pakalnę". Čia kalnas aukštas. Gyvenimas smagus. Mes tokie.

Kalnai - alpinės pievos ir spygliuočių miškai. Slėniuose - kalnų upeliai. Daug gražių vietų apsistoti. Švarus vanduo. Smagu pasėdėti prie laužo prie šniokščiančios kalnų upės, visiškai saugu.

Omalo

Omalo kaimas
Senovinis namas

Tai Tušetijos sostinė. Kvemo Omalo (žemutinį) sudaro kelios dešimtys stačiame kalno šlaite pabirusių namų. Sovietinių laikų namai. Dviejuose namuose yra kažkas panašaus į parduotuvėles, kur už keliagubą kainą galima įsigyti kažko gyvybiškai būtino (pavyzdžiui, alaus). Tarybiniais laikais iš Telavi į Omalo skraidydavo reisinis malūnsparnis, todėl yra malūnsparnių nusileidimo aikštelė. Dabar irgi įmanoma užsisakyti skrydį malūnsparniu, bet jis nepigus (apie 3500 USD, malūnsparnyje telpa 18 žmonių). Kaimelyje yra pora nakvynės namų, kur galima apsistoti. Elektros Tušetijoje nėra, todėl vakare pakuriami maži elektros generatoriai.

Mes buvome apsistoję "Hotel Keselo" (50 larių žmogui su maitinimu). Puikus vaizdas (tiesa sakant, sunku rasti vietą, kur nebūtų puikaus vaizdo), draugiški šeimininkai ir skanus maistas. Paprašius, vakare malkomis pakuriama vandens kolonėlė ir galima nusiprausti po dušu žvakių šviesoje. Norvegės paprašė dušo ryte - šeimininkės smagiai juokėsi, dušas juk buvo vakar vakare, kai jūs sėdėjote prie laužo... Neprivažiavus Omalo, pastatytas naujas viešbutis, atrodo gražiai. Greičiausiai ten yra visi patogumai viduje. Gruzijos aplinkos apsaugos departamentas Omalo įrengė vietinį 15 kw galingumo elektros generatorių, gyvenimas palengvėjo. Omalo įrengtas naujas informacinis centras, kur galima gauti visą informaciją, susitarti dėl gidų ar transporto. Informacinis centras yra Omalo pradžioje, pasukus keliuku į kairę.

Tusheti Towers guesthouse

Zemo Omalo. Tai senasis Omalo kalno viršuje. Bokštai, akmenų plokštėmis dengti namai, šventyklėlės. Labai gražu, atsiveria stulbinamas vaizdas į slėnį. Istorikas Nugzar Idoidze vieną gyvenamųjų bokštų kompleksą restauravo ir įrengė muziejų.

Viename kaimo senųjų namų Nugzaras įrengė viešbutėlį. Kambariuose yra net dušai su WC. Vienintelis nepatogumas durys senovinės, labai žemos ir į kambarius reikia įropoti beveik keturiom. Puiki aplinka ir maitinimas. Kambarėlių nedaug, geriau užsisakyti iš anksto (kaina 50 larių žmogui).

Dartlo

Dartlo žemutinis kaimas
Kvavlo gynybinis bokštas

Senovinis kaimas Pirikiti upės slėnyje, maždaug 12 kilometrų nuo Omalo. Tuos 12 kilometrų važiuosite apie valandą: smagi atrakcija yra kalnų upės kirtimas prieš pat kaimą. Dartlo nuostabus, akmeniniai gyvenamieji ir koviniai bokštai. Užlipus į aukštutinę kaimo dalį, atsiveria puikus vaizdas į slėnį. Vyrai gali apžiūrėti akmeninę pašiūrę, kur verdamas alus. Šalia yra labai gražus, bet griūvantis Kvavlo gynybinis bokštas. Pačiame kaime yra keli svečių namai, kur galima apsistoti.

Česko

Šventykla

Už kelių kilometrų nuo Dartlo yra senovinis Česko kaimas, čia baigiasi kelias. Toliau pėsčiomis per porą dienų galima nueiti iki Kchevsuretija. Kaimas įsikūręs labai vaizdingoje vietoje. Kaimo viduryje, aukščiausioje vietoje yra pagoniška šventykla.

Kiti kaimai

Turint laiko, verta aplankyti, ko gero, patį gražiausią Tušeti Alazani slėnį ir jame įsikūrusius kaimus: Džavbosela, Alisgori, Vedishevi.

Informacija

Nakvynės

Omalo

  • Tusheti Towers. Svečių namai senoviniame akmeniniame name-bokšte. 50 larių su maitinimu. Nugzar Idoidze, tel. +995 599 272 265. Nugzaras - kaimelio dvasia, istorikas, jo pastangomis vystosi Omalo. Rekomenduoju. Viena iš puikiausių vietų, kur buvau apsistojęs.
  • Hotel Keselo. Privatus namas, 6 kambariai. Vaizdas fantastiškas. Elektra vakare nuo generatoriaus. Dušas kūrenamas malkomis - tik vakare. Puikūs žmonės, egzotiška aplinka. 50 larių su maitinimu.
  • Koroiči svečių namai. Tel. +995 598 156 728
Hotel Tusheti
  • Hotel Tusheti. Pats prabangiausias, rasite neprivažiavę Omalo.

Šenako

Dartlo

  • Hotel Samtsikhe svečių namai. Elektra, dušas, WC. Nakvynės kaina 25 GEL be maitinimo, 50 GEL su maitinimu. Tel. +995 599 118 993;
  • Hotel Dartlo - svečių namai kaimelio viršuje. 12 kambarių, yra WC ir dušas. Nakvynės kaina 25 GEL be maitinimo, 45 GEL su maitinimu. Administratorius Mariam Otiuridze tel: 598 174 966, keliones visureigiais organizuoja Levan Pataraia, tel: +995 599 681 661.

Česčo

  • Hotel Kruiskari Labai vaizdingas kaimas, 12 km nuo Omalo. 9 kambariai, dušas. Tel. +995 599 285 647

Daugiau nakvynių galima pasieškoti

Su kuo keliauti

  • Nugzar Idoidze, istorikas. Tel. +995 599 272 265

Šaltiniai

Jūsų atsiliepimai apie Tušetiją

(būtų labai smagu, jei straipsnyje būtų vieno dviejų sakinių atsiliepimai. Kas patiko, kas nepatiko. Vardas/pavardė. Jei tingit prisijungti, siųskit man - įdėsiu)

Asmeniniai įrankiai
Translate