Gruzija: Tušetija

Iš Kvoseliai.

16:57, 2010 balandžio 18 versija naudotojo Vytas (Aptarimas | įnašas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Turinys

Įvadas

Kodėl Tušetija

Tušetija formaliai priklauso Kachetijos provincijai, bet etnokultūriškai tai visiškai skirtingas kraštas. Nuo Kachetijos slėnių skiria Pagrindinis Kaukazo kalnagūbris. Šiaurėje - ribojasi su Čečėnija, nuo kurios skiria Sulako-Tereko kalnagūbris, rytuose - su Dagestanu. Vakaruose per kalnų perėjas galima pakliūti į Kchevsuretiją. Tai kalnų ir piemenų kraštas. Didesnę metų dalį kraštas yra atkirstas nuo Kachetijos, vasarai čia atgenamos avių ir karvių bandos ir vėl atgyja kaimai. Žiemoti lieka nedaug žmonių. Visa teritorija yra apie 2km aukštyje, alpinės pievos, spygliuočių miškai ir baltuma spindinčios viršūnės. Ypač įdomūs senoviniai kaimai su gynybiniais bokštais. Tai ne muziejus, žmonės čia gyvena.

2003 metais čia buvo įkurtas Tušetijos nacionalinis parkas (83 453 ha), kita dalis paskelbta saugotina teritorija (apie 37 000 ha).

Viršutinis Omalo kaimas (Keselo)

Tušetija - įpatingas kraštas. Kitoks kaip likusis pasaulis savo dvasia. Ramybe. Nuostabi gamta. Sėdi kalno viršuje ir žiūri aplink kas vyksta. Nieko daugiau nereikia - sėdėjau visą dieną. Ir džiaugiausi ramybe. Gyvenimu. Retai būna tokių vietų kur taip gerai jaustumeisi. Kaimai - ne šis pasaulis. Grėsmingi bokštai su šaudymo angomis. Pagal šaudymo angas galima nustatyti kada statytas - ar pritaikytas arbaletui, ar jau parakui. Žmonės. Ramūs, visi ant arklių. Nugairinti veidai. Svetingi, bet svetingumas kitoks negu likusioje Gruzijoje - emocijos slepiamos, vertinamas santūrumas. Ramybė. Laikas irgi kitoks, jis čia vos srovena. Turistų - vienetai. Kol taip yra - reikia važiuoti. Būtina.

Truputi istorijos

Gyventojai - saviti gruzinai, vadina juos tušetais (gruz. tušebi). Pirmosios istorinės žinios apie Tušetija siekia III-ą amžių prieš mūsų erą. Ptolomėjus II-me amžiuje jau paminėjo Tušetiją. 1659 metais tušetų raitininkai padėjo nugalėti persus Bachtrioni mūšyje. Kachetijos karalius nusprendė apdovanoti tušetus ir padovanoti žemės Kachetijos slėnyje žiemos ganykloms. Pagal istorinį padavimą, buvo sutartą kad bus padovanota tiek žemės, iki kur sugebės nušoliuoti tušetų vado Zezva Gaprindauli žirgas Lurdža. Žirgas per mūšį buvo pavargęs ir krito prie Tachtibogiri. Nuo to laiko nuo čia prasideda tušetų žemės. Žiemai tušetai nusileidžia su savo bandomis į Kvemo Alvanio (Žemutinio Alvanio) ir Zemo Alvanio (Aukštutinio Alvanio) kaimus. Gegužės paskutinį sekmadienį žirgo Zezvos garbei rengiama šventė su arklių lenktynėmis nuo Tachtibogiri iki Alvanio.

Tušetų arkliai pagrindinis transportas šiame krašte. Iki 1978 metų, kada buvo nutiestas kelias per Abano perėją, tai buvo vienintelis transportas. Tiesa, sovietmečiu iš Telavi į Omalo buvo reguliarūs malūnsparnių reisai (yra puikus gruziniškas filmas "Mimino" apie tai).

Kada važiuoti

Liepos vidurys - kelias per sniego laviną

Alazani slėnį nuo Tušetijos skiria Pagrindinis Kaukazo kalnagūbris. Reikia įveikti Abano (Tseri) perėja - apie 2900m. Kelias, priklausomai kiek žiemą buvo sniego, atsidaro apie birželio - liepos vidurį. Užsidaro spalio pradžioje. Jei kelias užsidarys, teks laukti pavasario arba samdytis malūnsparnį. Vidutinis aukštis apie 2km, todėl net vidurvasarį verta pasiimti šiltesnių rūbų.

Kuriam laikui važiuoti

Vien kelionė nuo Telavi iki Omalo užima gerą pusdienį. Kelionė nepigi, todėl mažiausia reikėtų skirti 3 dienas. Normaliai - 4-5 dienos. jei norit pasimėgauti gyvenimu - pasilikite ilgiau. Ten yra ką pamatyti.

Kaip patekti į Tushetiją

Kelias į Tušetiją

Kelias į Tushetiją prasideda Pšaveli kaimelyje. Čia paskutinės parduotuvėlės kur galima įprastom kainom įsigyti produktų. Pšaveli yra apie 30km nuo Telavi. Nuo Pšaveli iki Tušeti sostinės Omalo apie 70 kilometrų kelio. Kelias sudėtingas, bet labai vaizdingas. Pradžioje apie 20 kilometrų ropojimo per uolas siaurame slėnyje, važiuojant po kriokliais ir per kalnų upeliukus. Poto gan neblogas bet status pakilimas į Obano perėją (pusiaukelėje galima sustoti ir išsimaudyti karštuose šaltiniuose su rodonu), už perėjos, šiaurinėje pusėje, gali tekti įveikti sniego lavinas (priklauso kokia buvo žiema). Kelias palaikomas tokiame stovyje kad juo būtų galima pravažiuoti pilnateisiu visureigiu, na gal kai kuriuose vietose su traktoriaus pagalba. Kelionė nuo Pšaveli iki Omalo užima 4-5 valandas. Galima bandyti stabdyti pakeleivingas mašinas Pšaveli, bet gal protingiau susiskambinti su Tušetijos viešbutukų šeimininkais - jie žino situaciją, kas kada važiuos ir galės patarti. Kelionė žmogui į vieną pusę kainuos apie 50 USD. Yra už ką mokėti. Nakvynė su pilnu maitinimu kainuos apie 50 - 60 larių žmogui.

Papročiai

Bokštas Keselo kaime
Šventyklėlė prie namų

Tušetija - tai šalis šalyje. Izoliuotas kalnų rajonas apsuptas kalnų. Su savo teise ir įstatymais. Su savo tikėjimu - pagal visus požymius jie pagonys, nors save laiko krikščionimis. Bažnyčių nėra, bet prie kiekvieno namo rasi šventyklėlę. Tokį nedidelį iš akmenų sukrautą statinėlį. Gyvenimą reguliuoja paprotinė teisė.

Gulsgontkopna - protinga širdis. Tušetai mano kad yra širdies (jausmo) ir proto priešprieša. Ši savoka reiškia kad yra vertinamas subalansuotas žmogus, išoriškai ramus ir racionalus, bet visada pasiruošęs padėti. Palyginus su žemumų gruzinais tušetai atrodo kaip skandinavai.

Garemchroba - klajoklis, raitelis. Tušetai - piemenys. Vyro pareiga klajoti su gyvulių bandomis. Moterys lieka namuose ir velia veltinius. Buvimas kalnuose reiškia susiliejimą su jais. Su kalnų dvasiomis. Kad jas palenkti reikia laikytis taisyklių. Viena iš pagrindinių - Tušetijoje netoleruojama kiauliena. Negalima įžengti į Tušetija ir kiaulių odos batais. Tušetas - raitelis - kaip taisyklė kirstamas Tušetijos ribą - Tachtibogiri akmenį - nusėsdavo nuo arklio ir pereidavo sieną pėsčiomis. Būtinai išgerdavo vyno, truputi jo nupildamas ant žemės ir pakeldamas tostą Zezva Gaprindauli ir jo žirgo garbei.

Pas piemenis

Stumar-maspindzloba - svetingumas. Raitelis, artėdamas prie svetimo kaimo nulipa nuo arklio ir turi pereiti kaimą pėsčiomis. Šios taisyklės laikomasi ir dabar. Klajoklinis gyvenimas suformavo svetingumo principą. "Svečias yra nuo Dievo, paskui jį eina angelai". Šeimos svečias yra viso kaimo svečias. Achioba - kita šeima kviečia svečius priėmusią šeimą su svečiais pas save. Šeiminkai privalo rūpintis svečiu, kad jis visą laiką jaustusi saugiai ir apgintas, kaip namuose. Jei svečio elgesys neatitinka vietinių tradicijų, jam gali atsirasti panieka - bet tai nekeičia jo saugumo garantijos. Svečiu išlieki tol kol laikaisi distancijos. Per didelis suartėjimas (prie čiačios) gali grėsti komplikacijomis.

Vyrų pasaulis - kalnai, moterų - namai. Jų pasauliai skiriasi, todėl ir bendraujama atskirai. Greičiausiai svečias vyras bus pakviestas prisijungti prie stalo lauke, o moterys bus pakviestos į namo vidų. Tai ne diskriminacija - tiesiog skirtinga veikla, skirtingos pokalbių temos. Čia jų kraštas, jų tradicijos.

Dartlo. Bendruomenės šventykla

Džavariskmoba - pasaulėžiūra. Kiekvienas kaimas (bendruomenė) turi savo šventyklą džvari-chati. Džvari reiškia kryžių, bet iš tiesų šis Dievo simbolis egzistavo ir iki krikščionybės. Beveik kiekviename sename statinyje (na X-XII amžiaus) galima surasti inkliuzus - akmenis su Dievo simboliu - plaštaka su žemyn nukreiptais pirštais. Šie simboliai yra iš dar senesnių laikų.

Į bendruomenės šventyklą - džvari - gali įžengti tik vyrai ar dar nesubrendusios merginos. Apeigas atlieka kažkas iš bendruomenės, praėjęs apsivalymą (susilaikymą). Laukiama kad bendruomenės svečiai gerbs vietinius papročius. Į tai žiūrima rimtai. Į šventyklų (chati) teritoriją moterys neturi teisės įžengti. Svečias neturi teisės pažeisti tabu - tai būtų chaoso precedentas.

Džaris mchedrova - kryžiaus kariauna. Tušetai - Gruzijos pasienio kariai. Karo menas labai gerbiamas, kaip ir istorija. Svečiai gali nustebti, kaip tušetai pergyvena dėl senai įvykusių mūšių. Tai jų istorija ir jų gyvenimo dalis.

Mosamartleoba - teismas ir teisėjai. Šis kraštas iš esmės niekam nepriklausė, nebuvo dvarų, baudžiavos, t.y. mūsų supratimu buvo savivalda. Konfliktus spręndžia šeimų (klanų) galvų taryba. Didžiausė bausmė - kaltininko atskyrimas nuo bendruomenės. Ši sistema veikia iki šiol. Dartlo kaime yra išlikęs paminklas - 12-a Tušetijos klanų seniūnų akmeninių suolų ir du - vienas ieškovui, vienas atsakovui. Geriau vietinio teismo nebandyti.

Alaus darykla

Atnigenobebi - švento Jurgio šventė. Tai pagrindinė šventė Tušetijoje - 100 dienų po velykų. Paprastai tai būna liepos antra pusė - rugpjūčio pradžia (turėkite omenyje kad gruzinų velykos nebūtinai sutampa su mūsų). Šventė prasideda viršutiniuose kaimuose ir leidžiasi žemyn. Šventė tęsiasi dvi savaites. Kiekvienas kaimas paeiliui priima šventę. Kiekvieno kaimo šventės šeimininku tampa šulta - kaimo išrinktas (metams) šventyklos prižiūrėtojas. Jis vadovauja alaus virimui - kiekvienas kaimas specialioje, kažin kada pastatytoje patalpoje, senoviniuose katiluose verda alų. Kad moterys savo patarimais nesugadintų alaus, į šią patalpą joms įėjimas uždraustas. Jis galioja net tada kai alus neverdamas. Šventė prasideda šulta suskambinant varpu ir išnešant šventyklos vėliavą. Užkandus prasideda įvairios rungtynės. Šventė nuostabi, tikrai verta pasižiūrėti.

Tušetų namai

Šeimos galvos krėslas
Gyvenami bokštai

Senieji tušetų namai - tai iki 4-6-ių aukštų akmeniniai bokštai. Čia gyveno visa šeima, kartu tai buvo gynybinis įtvirtinimas kad atsiginti nuo užpuolikų ar kaimynų (kol klanų taryba išspręs problemą). Pirmame aukšte buvo laikomi gyvuliai, aukščiau - bendras kambarys su ugniakuru. Vyrų ir moterų pusės atskirtos. Kiekvienas turi žinoti savo vietą. Šeimos galvai (bero) specialus krėslas, kuriame sėdėdamas reguliuoja likusių gyvenimą. Ką vesti, kur tekėti. Dar aukščiau - sūnų šeimų kambariai. Viršutiniame aukšte gyvena jauniausi vyrai - kartu žiūri ar kas nepuola.

XIX-o amžiaus pabaigoje ši didelių šeimų - klanų sistema pradėjo byrėti. Iš tų pačių akmenų, iš kurių buvo statomi bokštai, imta statyti daugiau - mažiau individualius namus. Gal būt atskirai šeimai. Sovietinė sistema sulaužė klasikinį tušetų gyvenimo būdą - dabar žiemai gyventi lieka tik kelios dešimtys žmonių. Vasara kur gyventi nėra taip aktualu.

Maistas

Sūris tušetams gaunasi nepalyginamai geriau...
Vakarienė Keselo viešbutukyje

Nuo seno tušetai garsėja savo sūriais. Jų sūriai pardavinėjami visoje Gruzijoje. Sūrio galva didžiulė, apie 10 kilogramų. Sūris pusiau kietas, sūrus. Tušetai piemenys, avių ganosi daug. Šašlyko menas iš šviežio ėriuko įvaldytas puikiai. Labai patiko džiovinti mėsos gabaliukai iškepti su bulvėmis. Maistas paprastas, bet labai skanus. Savaime suprantama, kad vynuogės Tušetijoje neauga, o atgabenti vyną iš apačios pakankamai brangu. Vežamos džiovintos vynuogių išspaudos, iš jų vietoje gaminama čiačia. Sūris tušetams gaunasi nepalyginamai geriau...

Keliavimas

Žemėlapyje yra nupiešti keliai Tušetijoje. Realybė yra gan kitokia - su automobiliu bandoma važiuoti į tikslą ten, kur galima pravažiuoti. Kelias yra tai kur galima pravažiuoti su su visureigiu. Žemėlapis yra tik iliustracija, parodyti kad keliai yra. Pagrindinė transporto priemonė - tušetų žirgas. Užlips bet kur, kur net pėsčiomis sunku užlipti. Keliautojams ši transporto priemonė nerekomenduojama. Gyvulys protingas, bet raitelis ne tiek. Yra puikūs trekingo maršrutai, išnuomojami arkliai su palydovais (žirgas - 35 -70 larių dienai). Arkliams užkeliamas visas krovinys, keliautojai gali eiti pasišvilpaudami. Galima ir tranzuoti. Iš vieno kaimo į kitą vis kas važiuoja, todėl yra didelis šansas (per dieną ar dvi) susistabdyti mašiną. Jei bus vietos jus būtinai paims. Tokie papročiai.

Ką pamatyti

Gamta

Keselo kaimas

Gamta Tušetijoje yra nuostabi. Paprasčiausias variantas - atsisėsti kalno viršuje ir visas atostogas praleisti žiūrint žemyn. Kažkas atvažiuoja, kažkas išvažiuoja. Galima paklausti - "ką tu darai". Modernios ryšio priemonės vengiamos, todėl paslaugus kaimynas kažkur pusiaukėlėje pakartos jūsų klausimą ir jūsų šūksnis, pakartotas kelis kartus, pasieks adresatą. Tokiu pat būdu pasieks atsakymas. Tai yra gyvenimo džiaugsmas. Pasak Juozo Erlicko "Pranas Blinkevičius sėdi ant kalno ir žiūri kaip jo gyvenimas ritasi į pakalnę". Čia kalnas aukštas. Gyvenimas smagus. Mes tokie.

Kalnai - alpinės pievos ir spygliuočių miškai. Slėniuose - kalnų upeliai. Daug gražių vietų apsistojimui, švarus vanduo. Smagu pasėdėti prie laužo prie šniokščiančios kalnų upės.

Omalo

Omalo kaimas
Senovinis namas

Tai Tušetijos sostinė. Žemutinį Omalo sudaro kelios dešimtys stačiame kalno šlaite išsimėčiusių namų. Namai tarybinių laukų. Poroj namų yra kažkas panašaus į parduotuvėles kur už keliagubą kainą galima įsigyti kažko gyvybiškai būtino (pavyzdžiui alaus). Tarybiniais laikais iš Telavi į Omalo skraidydavo reisinis malūnsparnis, todėl yra malūnsparnių nusileidimo aikštelė. Dabar irgi įmanoma užsisakyti skrydį malūnsparniu, bet jis labai nepigus. Kaimelyje yra pora nakvynės namų kur galima apsistoti. Elektros Tušetijoje nėra, todėl vakare pakuriami portatyviniai elektros generatoriai.

Mes buvome apsistoję "Hotel Keselo" (50 larių žmogui su pilnu maitinimu). Puikus vaizdas (tiesa sakant sunku surasti vietą kur nebūtų puikus vaizdas), draugiški šeimininkai ir skanus maistas. Vakare paprašius malkomis pakuriama vandens kolonėlė ir galima palysti po dušu žvakių šviesoje. Norvegės pasiteiravo dušo ryte - šeimininkės smagiai juokėsi, dušas juk buvo vakar vakare, kai jūs sėdėjote prie laužo... Neprivažiavus Omalo pastatytas naujas viešbutis, atrodo gražiai. Greičiausiai ten yra visi patogumai viduje. Gruzijos aplinkos apsaugos departamentas Omalo planuoja įrengti vietinį 15kw galingumo elektros generatorių, gyvenimas turėtų palengvėti.

Zemo Omalo. Tai senasis Omalo kalno viršuje. Bokštai, akmenų plokštėmis dengti namai, šventyklėlės. Labai gražu, atsiveria stulbinantis vaizdas į slėnį. Istorikas Nugzar Idoidze vieną iš gyvenamų bokštų kompleksų yra restauravęs ir įrengęs muziejų. Būtina aplankyti.

Dartlo

Dartlo zemutinis kaimas
Kvavlo gynybinis bokštas

Senovinis kaimas Pirikiti upės slėnyje, maždaug 12 kilometrų nuo Omalo. Tie 12 kilometrų užims apie valandą važiavimo, smagi atrakcija yra kalnų upės kirtimas prieš pat kaimą. Sekančiame kaime Česčo kelias baigiasi, toliau pėsčiomis per porą dienų galima pasiekti Kchevsuretiją. Dartlo nuostabus, akmeniniai gyvenami ir koviniai bokštai. Užlipus į aukštutinę kaimo dalį atsiveria puikus vaizdas į slėnį. Vyrai gali apžiūrėti akmeninę pašiūrę kur verdamas alus. Šalia yra labai gražus, bet griūvantis Kvavlo gynybinis bokštas.

Informacija

Nakvynės

Omalo

  • Hotel Keselo. Privatus namas, 6 kambariai. Vaizdas fantastiškas. Elektra vakare nuo generatoriaus. Dušas kūrenamas malkomis - veikia tik vakare. Puikūs žmonės, egzotiška aplinka.
  • Koroiči svečių namai. Tel. 8 981 56 728
Hotel Tusheti
  • Hotel Tusheti. Pats prabangiausias, rasite neprivažiavę Omalo.

Šenako

Dartlo

  • Beso Elanidze svečių namai. Elektra, dušas, WC. Tel. +995 991 189093

Česčo

  • Hotel Kruiskari Kaimas 12 km nuo Omalo, labai vaizdingas. 9 kambariai, dušas. Tel. +(995 99) 285647

Daugiau nakvynių galima pasieškoti

Su kuo keliauti

  • Nugzar Idoidze, istorikas. Tel. +995 99 272265

Šaltiniai

Jūsų atsiliepimai apie Tušetiją

(būtų labai smagu jei straipsnyje būtų vieno - dviejų sakinių atsiliepimai. Kas patiko, kas nepatiko. Vardas/pavardė. Jei tingit prisijungti galit siųsti man - aš įdėsiu)

Asmeniniai įrankiai
Translate