Gruzija: Samegrelas-Zemo Svanetija

Iš Kvoseliai.

18:58, 2012 spalio 24 versija naudotojo Vytas (Aptarimas | įnašas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Turinys

Įvadas

Kodėl Megrelija ir Svanetija

Svanetija: istorija

Pirmosios rašytinės žinios apie svanus iš romėnų laikų (Strabonas 66 m pr Kr -24 m po Kr), velesni romėnų keliautojai, istorikai ir geografai svanus mini kaip galingą, stiprią ir karingą gentį su kuria derėjo skaitytis net Romos karvedžiams.

523 m Svanai kartu su Lizikijos kunigaikštyste krikštijasi. Tiesa, egzistuoja daug senesnio krikšto legendos. Buk tai 55 m po Kr apaštalai Andrejos ir Simonas atėjo į Svanetiją ir čia paliko savo mokinius.

VIII a įsikuria Abchazijos kunigaikštystė į kurios sudėtį patenka ir Svanetijos eristva.

IX-XI a vyksta tarpusavio kovos dėl Gruzijos suvienijimo ir tik Davidui Statybininkui (1089 - 1125)pavyksta tai galutinai padaryti. Tuo metu svanų savarankiškumas smarkiai suklestėjo.

XI -XIII a - Gruzijos "aukso amžiai". Ypač stipri ji tampa valdant Georgijui III ir Tamarai, Gruzijos karalystės teritorija apima visą Kaukazą ir Užkaukazę.Visur tvyro neįtikėtina prabanga, caro dvare ištisai viskas klota auksu ir brangakmeniais iš tolimų kraštų. Sidabriniai daiktai laikyti visiškai negarbe caro rūmams. Plačiau funduojamos cerkvės, mokslas ir kultūra.

Šis klestėjomas užbaigiamas mongolų antlūdžio, tačiau nuo jo Svanetija mažai tenukenčia.Nespėjus atsigauti nuo mongolų, Gruziją užpuola Timūras. Po Timūro mirties (1404) dar 30 metų Gruzijoje vyksta kovos už laisvę, jų metu kraštas labai nualinamas. Vis tik visi bandymai suvienyyti šalį nueina per niek, vietoj jos įsikuria trys atskiros kunigaikštystės Kachetija, Imeretija, Samcho - Saatabago.

VI-XVIII vyksta inirtingi karai su Turkija, dėl jų nuo XVIII a Gruzijos carai ima ieškoti "pagalbos" Rusijoje.Tuo metu Gruzija lbai degraduoja tiek kultūriškaim tiek ekonomiškai. Svanetija tampa labai izoliuota. Kalniečiai inirtingai kovoja už savo laisvę. Tik XV a kunigaikščiui Dediškeliani pavyksta užimti dalį Svaentijos iki Bečo perėjos ir kalnagūbrio ant kurio yra Ušba. Kita dalis visada liko laisva, ji niekada nežinojo feodalinės priespaudos, joje niekada (bent iki Rusijos caro "pagalbos") nebuvo įžengus užkariautojo koja. Aukštutinės Svanetijos sinonimas - "Laisvoji Svanetija", jos "sostinė" laikytina Mestija. Tačiau svanai visada save laikė Gruzijos dalimi. Sunkiais Gruzijai laikais, čia veždavo slėpti įvairias brangenybes carai kunigaikščiai ir cerkvė.

Svanų namai

Iš išorės Svanų namai buvo puošiami kalnų ožių ragais, jų čia buvo nesuskaičiuojama daugybė (iki tol kol gruzijoje atėjo į madą gaminti taures iš šių ragų): Nušauti kalnų ožį su lanku didelis menas, ragų skaičius ant sienos byloje apie namo šeimininko i rjo protėvių medžioklės sugebėjimus. Apie ožių kultą byloja ir kaulų krūvos patinkamos bokštuose, kur jie užima ištisus aukštus. Manyta, kad svanai tikėjo į šių gyvūnų reinkarnaciją, todėl stengėsi neišmėtyti ir nesulaužyti jų kaulų.

Pats namas skirstomas į tris dalis ( aukštus) - gyvenamą (Mečubo), mansardą(Darbaz) ir rūsį. Pagrindinė dalis Mečubo buvo didelė 50-70 kv m patalpa su vienu nedideliu langu - anga. Joje iš trijų psuių buvo yrengti daugiaaukščiau gardai gyvuliams, kurių arkų pavidalo angos buvo atsuktos į vidų. Svanų name krosnies niekada nebuvo, vietoj jos visada kūrendavosi atviras ugniakuras, ant jo kelios plytos, skirtos kepti "liapioškom", variniai puodai buvo kabinami ant kablio "nača" jis pats svarbiaus ir švenčiausias šeimos, visos giminės simbolis. Jo išnešimas iš namų - labai smarkus įžeidimas, kuris nuplaunamas tik krauju. Šalia židinio stovėdavo seniausio šeimos nario krėslas-sostas, jam iš šonų suolai atsisėsti. Virš mečubo buvo DArbaz - jame žiemos metu laikydavo šieną, o vasarą persinešdavo dalį baldų ir gyvendavo. Po namu dažnai būdavo didžiulis rūsys, į jį vedė siauri laiptai. Visos rūsio sienos buvo apaugę pelėsiais. Nelabai jauki tai patalpa, išskaičiau tik vieną šio rūsio paskirtį - laikyti belaisvius. Dar seniai kalba kad tuos pelėsius galima džovinti ir naudoti kaip paraką. Kai nuvežė nelabai tuo patekėję mokslininkai juos į Maskvą ištirti - pasirodė iš tiesų juose esama sieros ir salietros.

Kada važiuoti

Kuriam laikui važiuoti

Kaip keliauti

Saugumas

Ką pamatyti

Zugdidis

Potis

Mestia

Užguli

Informacija

Maršrutai

Nakvynės

Zugdidi - viešbučiai

Zugdidi - turizmo sodybos

Zugdidi - Jaunimo viešbučiai (hostels)

Mestija

Mestijoje vos ne kiekvienas namas priima turistus. Kelios rekomenduojamos:

  • guesthouse Margiani. Senovinis namas įsikūręs senojoje Mestijos dalyje, viršuje. Pro langus: vaizdai į bokštus ir kalnus. Šalia - senasis Margiani namas su bokštu, dabar jame įkurtas muziejus. Puiki šeimininkė - Rusiko Margiani. Puikiai kalba rusiškai ir angliškai. Namuose telpa 20-25 svečiai. Visada paruošiamas svanetiškas maistas, stalas tiesiog lūžta nuo gėrybių. Šeimininkai gali organizuoti transportą ir gidus. Nakvynė su pilnu maitinimu 50 GEL, 40 GEL tik su pusryčiais, 20 GEL jei tik nakvynė. Lančuali 15, tel. +995 598 584 395, el. paštas ruskam84@mail.ru. Rekomenduoju;
  • guesthouse Leri Niguriani. Leri alpinistas, gerai kalba rusu ir anglų kalbomis. Normalus guesthouse su skaniu maistu ir draugiškais šeimininkais. 40 GEL žmogui su pusryčiais ir vakariene. M. tel. +995 599 746 236;
  • Nazo ir Nugzar Niguriani. Nugzar yra gelbėjimo būrio vadas, Nazo yra vieno iš garsiausių pasaulio alpinistų Misha Chergijani sesuo, taip pat alpinistė. Puikūs žmonės plius garantuotas saugumas Svanetijoje. Dušo nėra, maistas saikingas, bet jei norite pasivaikščio po kalnus - ši vieta jums. Nugzaras patars, suorganizuos transportą ar pats parodys įdomias vietas. Namas pačioje Mestijos pabaigoje, už selijos. Tiesiog pasiklauskite. Tel. +995 599 458 607. Rekomenduoju;
  • Roza ir Vitia Chartolani svečių namai. Rekomenduoja Tony Hanmer;

Užguli

  • Dato ir Nanuli Ratiani. Vienas iš geriausių svečių namų. Namas kaimo viršuje. Šeimininkai turi 4wd džipą, organizuoja ekskursijas. Kanadietis Tony Hanmer, jau kelis metus pastoviai gyvenantis Svanetijoje, sukūrė šių svečių namų puslapį.

Su kuo keliauti

Svanetija

  • Čartolani Paato. Legendarinis Mestijos vairuotojas, galima susitarti dėl nakvynės tel: +995 599 910 831; +995 593 984 231
  • Nugzar Niguriani. Gelbėtojų viršininkas, patyręs alpinistas, M. Chergiani muziejaus vadas. tel +995 599 458 607

Įspūdžiai

Vytenis:

Apačioj pora dienų apturėjom eksursiją po Svanetija - nerealus kraštas. Daug daug gynybinių bokštų. Statiniai išlikę X-XIIa, viskas labai uždara, nes čia veda tik siauras kalnų keliukas, kuriuo nevažiuoja joks viešas tranportas, o į daugelį kaimų iš vis tik visureigio tipo auto pakliūna ir tai tik vasara, žiema ten susisiekimo nėra.

Svanai niekad nebuvo užkariauti, niekad nebuvo baudžiaunykai. Tokie „gordie“ jie ir pasilike.Dar alpinizmas ten gerbiamas, populiarus ir suprantamas, kiekvienoj giminej yra kas vaikšto į kalnus, jų legenda Michailas Chergianis žinomiausias tarybinis alpinistas, turbūt tokioje pat pagarboje kaip pas mus legendariniai krepšininkai, o gal ir didesnėje, nes žuvęs. Įspudį paliko nusilaidus i Žabeši kaimą atėjąs kokių 15-16 metų vaikinukas, kuris rusiškai nešneka, angliškai sunkiai. Pasisiveikino, pasakė, kad jo tėvas irgi alpinistas, netrukus atejo su broliu, brolis irgi laipioja, pašnekėjom apie bile ką kokią valandą. Nu dar, pasakė, kad ryt isvaziuoja vyresnėlis brolis į Tetnuldo viršūnę lipti, o brolis Gruzijos uolu laipiojimo čempionas, tėvas juos treniruoja. Viskas butu norma - bet kaimas kuriam mes nusileidom ir kuriam jie gyvena - visiška „tundra“. Žiemą kažin ar čia kas pravažiuoja, duok die kad elektra te yra…


Šaltiniai

Asmeniniai įrankiai
Translate