Gruzija: Samcchė-Džavachetija

Iš Kvoseliai.

20:59, 2012 vasario 11 versija naudotojo Vytas (Aptarimas | įnašas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Puslapis kuriamas!

Turinys

Įvadas

Kodėl Samcchė-Džavachetija

Tai vienas iš turistiškiausių Gruzijos rajonų. Šiaurės rytuose - 2 kilometrų aukščio plokštikalnė su Paravani kalnų ežeru. Retai gyvenama bemiškė plynaukštė. Reti kaimeliai labai apleisti. XIX amžiuje rusai čia trėmė sentikius - dar galima surasti ištisus rusų kaimus. Neaišku kur paprasčiau - gyventi čia ar Sibire. Pravažiavus Nanotsmindos miestuką ir vietiniu keliuku pasukus link Vardzijos atsiveria nuostabus vaizdas: plynaukštę perrėžia siauras ir gilus Kuros konjonas. Beje, Ninotsmindos ir Akchalkalaki apylinkėse dauguma gyventojų - armėnai. Ir plynaukštės labiau primena Armėniją negu Gruziją.

Vardzijos slėnis

Nusileidus žemyn ir keliaujant link vakarų vaizdai nuostabiai pasikeičia: siauras ir gilus kalnų konjonas, gurguliuojantis Kuros aukštupys, miškai, tvirtovės, vienuolynai. Čia jau tikra Gruzija. Kuros aukštupiu kažkadaise ėjo šilko kelio atšaka, toliau per Godzerži perėją pirkliai nusileisdavo prie jūros. Keliaujantys karavanai vietiniams nešdavo nemažą pelną, todėl kūrėsi vienuolynai ir miestukai. Atkarpa nuo Varzijos iki Akchaltikchės miestelio (apie 60 km) - viena iš vaizdingiasių Gruzijoje. Kelias visa laiką eina šalia upės, jaukūs pušynai, puikios vietos sustoti ar pernakvoti. Peizažas primena Amerikos konjonus.

Vakarinė ir šiaurinė rajono dalis - Mažasis Kaukazas ir vienas iš seniausių Gruzijoje Boržomi nacionalinis parkas. Vietos labai gražios ir jaukios - reliktiniai eglių miškai, kalnų upeliai, kriokliai. Puikios vietos stovyklavimui ir pasivaikščiojimams - gausu kaimo sodybų, viešbutėlių ir nedidelių restoranų, kur galima paragauti šviečios žuvies. Gruzinų labai mėgstamos vietos poilsiui. Labai jaukus ir kompaktiškas kraštovaizdis.

Žiemos sporto mėgėjams - Bakuriani. Įdomios slidinėjamo trasos.

Kuriam laikui važiuoti

Vietos komfortiškos visais metų laikais. Esant vasaros karsčiam visai netoli pakilti į kalnų vėsą (ar įlysti į upę), o jei šalta - nusileisti žemyn. Rajonas nėra didelis - reikėtų planuoti 2-3 dienas. Turistinės firmos organizuoja išvykas ir vienai dienai - bet čia tiems kas važiuoja nuotraukai "aš ten buvau". Kad tikrai pasimėgauti tikrai dienos neužteks. Tikrai puikios vietos piknikėliams prie upės, pasivaikščiojimams ir papramogavimams - verta pasiimti reikalingus rakandus. Vynuogės čia sunkiai auginamos, vyno mėgėjams juo geriau apsirūpinti iš anksto.

Norintiems aplankyti Boržomi-Charagauli nacionalinį parką geriausias laikas - birželis. Tai pats žydėjimas. Charagauli dalyje gražu ir balandį-gegužę - tada žydi rododendronai. Vėlyvas rugsėjis - spalis suteikia kalnams paplidomų spalvų.

Ką pamatyti

Achalcichė

Niekuo neįpatingas provincijos miestelis. Įdomus tuo kad niekuo neįpatingas. Miestelio gatvėse žiguliukai, asiliukų traukiami vežimaičiai - įprastinis gyvenimas. Tarybiniais laikais visas Turkijos pasienis buvo įpatinga zona, pasiekiama tik su spec. leidimais. Toks užkonservavęsis miestukas ir liko. Smagu pasivaikščioti po multikultūrinį senamiestį. Centre yra klasikinis tarybinis 30-jų stiliaus viešbutis, ir keletas modernesnių privačių viešbutėlių pakraštyje. Miestukas nėra puikiausia vieta apsistojimui, yra įdomesnių. Prie centrinės aikštės yra labai smagi kavinukė, kur skanūs chačiapuriai. Beje, už pagrindinio žiedo, pasukus keliu link Goderži perėjos, už kokio 100m yra specializuota alaus ir vyno parduotuvė. Neblogas čekiškų pilznerių pasirinkimas.

Vardzija

Vardzija yra visiškai nedidelis kaimelis, kuriame nėra net parduotuvės. Bet aplink - daug ką įdomaus pamatyti.

Vardzijos uolų vienuolynas

Vardzijos uolų vienuolynas. Vienas iš įspūdingiausių Gruzijos istorinių paminklų - Vardzijos uolų vienuolynas. Siauras konjonas, Kuros aukštupys, ir konjono sienoje vienolyno celių angos. Vienuolyną XI a. įkūrė Gruzijos karalius Georgijus III-sis, suklestėjo jis jo dukros karalienės Tamaros laikais. Kalno šlaite, sudėtingame požeminiame mieste gyveno apie du tūkstančius vienuolių, o aplamai Vardzijoje tuo metu buvo iki 50 000 gyventojų. Vienuolynas buvo puikiai paslėptas kalno šlaitu, slaptais tuneliais buvo galima nusileisti prie upės. 1283 metais po didelio žemės drebėjimo priekinė šlaito dalis nuslinko ir atidengė vienuolyną. Ir dabar likę 13 aukštų, vingiuoti tuneliai veda į kelis šimtus celių. Komplekse yra septynios bažnyčios ir 25 vyno rūsiai (gruzinai visada žinojo kaip teisingai gyventi). Pagrindinė - švenčiausios mergelės Marijos ėmimo dangun Bažnyčia (Church of the Assumption). Išskaptuota oloje, freskose, nutapytose 1184-1186 metais, pavaizduota Tamara su savo tėvu. Jei pasiseks, vienuolis atrakins vartus į tunelį, vedantį prie požeminio vandens šaltinio. Įpatingai tyras vanduo. Vienuolyno lankymas - 2-3 valandos ropinėjimo siaurias požeminiais perėjimais, vienuolių celės, puikūs vaizdai suradus kelią laukan ir pabaigoje nusileisite slaptu tuneliu prie upės. Šioks toks apšvietimas yra, bet turėti savo lemputę pravartu. Tikrai verta.

Vienuolyno apačioje reikia nusipirkti įėjimo bilietą. Galima paprašyti ir gido paslaugos (kainuos apie 20 lari), deja gido žinios tikrai įspūdžio nepadarė. Mėgstantiems fotografuoti - geriausias laikas rytas, tada konjono siena apšviesta.

Viršutinės Vardzijos moterų vienuolynas

Aukštutinės Vardzijos vienuolynas. Nuo turistinės stovėjimo aikštelės pavažiavus keliuku aukštyn palei upę ir už kilometro pasukus į dešnę ir dar pasikėlus pora kilometrų viršun galima aplankyti labai jaukų moterų vienuolyną. Vietą, kur laikas sustojęs. Daili XI a. bažnytėlė, vienuolyno pastatai ir vienuolės.

Vanis uolų vienuolynas. Mažiau žinomas, bet ne mažiau įdomus. Važiuojant iš Vardzijos kaimelio link Kchertvisi, maždaug už 1.5 km nuo Vardzijos miestelio pabaigos ženklo reikia pasukti dešinėn (yra aprūdijusi rodyklė). Mažesnis, bet kokiais keturiais amžiais senesnis ir retai turistų lankomas uolų vienuolynas. Niekas nesaugo, bilietų pirkti nereikia. Puiki vieta palandžioti po senovę. Vienuolynas giliame rytiniame slėnyje, todėl norint pafotografuoti geriau apsilankyti vakare.

Vietos apie Varziją labai gražios. Dar nedidelė Kura, siauras konjonas, gausybė istorinių paminklų ir labai gražios apylinkės. Žmonių labai mažai, organizuti turistai atvažiuoja tik į Vardzijos uolų vienuolyną. Mėgstantiems pasimėgauti gamta - puiki vieta praleisti porą dienų.

Kur apsistoti ir ką veikti

Pagrindinis turizmo organizatorius Vardzijoje - Mayori (taip pat žinomas kaip Volodia) Zazadzė. Šaunus ir svetingas vyras, jis yra Vardzijos istorinio parko direktorius ir jį greičiausiai surasite parko direkcijoje, parkingo aikštelėje esančiame pastate. Jam ir jo gausiai giminei priklauso beveik visos nakvynės ir turistinės pramogos Vardzijos kaimelyje:

svečių namai Vardzijoje. Ženklą pamatysite kaimelyje. Keli namukai ir nedidelis restoranėlis. Vasarą smagiausia vakarieniauti lauke ir žiūrėti į vienuolyną. Jei lietus - galima pasėdėti ir simpatiškoje kavinukėje prie židinio. Kambariukai labai asketiški (su metalinėmis lovomis kur taip įdumbi, kad užupakalis siekia grindis, o nosis - kojas), ir vienu WC visiems nameliams (kartu tai yra ir dušas). Kaina apie 15 larių žmogui;

viešbutėlis Vardzijoje. Tai maždaug 50 metrų nuo minėto objekto, baltas mūrinis namas kairėje prieš pat tiltą. Volodios žentas (?? Mamuka) įrengęs žymiai geresnį guesthouse. Lovos normalios ir yra daugiau WC ir net normalūs dušai;

kempingas Vardzijoje. 2011 pavasarį Mayori atidarė naują kempingą apie porą kilometrų nuo Vardzijos turistinio centro (aukštyn upe). Kalnų upės laukymėje pastatyti namukai su visais patogumais (WC, dušai). Yra kavinukė. Galima statyti palapines. Vieta puiki, kalnų upės pakrantėje;

Mineralinio vandens baseinas

karšto mineralinio vandens baseinas. Tikriems keliautojams tai vieta, kur būtina apsilankyti. Iš išorės tai apgriuvusi daržinė (iš vidaus atrodo ne geriau), bet nepaisant apgaulingos išvaizdos tai nuostabi vieta atsigauti po kelionės. Iš gelmių trykštantis natūralus karštas mineralinis vanduo. Sargas ima apie 1 lario mokestį už pusvalandžio pasiplaukiojimą. Įleidžiama kompanijomis, vakarais norinčių būna daug. Verta pasiimti lemputes;

turistinės pramogos. Volodia norintiems suorganizuos raftingą (ten vyksta ir varžybos), keliones arkliais ar išnuomos dviračius;

Kchertvisi tvirtovė

Kchertvisi tvirtovė

Viena iš seniausių Gruzijos tvirtovių, pastatyta ant stataus kalno Kuros ir Paravani upių santakoje. Įspūdingas ir galingas kompleksas. Pirmoji tvirtovė šioje vietoje buvo pastatyta dar II amžiuje prieš mūsų erą. Dabartinė tvirtovė išlikusi nuo XIV amžiaus. Kontroliavo strateginį šilko kelią ir gynė šalį nuo turkų. Deja, kraštas XVI amžiuje buvo užimtas turkų, kurie kontroliavo pietų Gruziją beveik 300 metų. Nors tvirtovė nesaugoma ir nerekonstruojama, ji puikiai išsilaikė. Verta sustoti porai valandų ir palandžioti tvirtovės sienomis. Puikūs vaizdai.

Sapara vienuolynas

Vienuolynas yra apie 12 km į pietryčius nuo Achalcikchė. Nuo kelio yra rodyklės. Vienuolynas labai vaizdingoje vietoje, įsikūręs konjono krašte. Vienuolynas egzistuoja nuo IX amžiaus. Verta aplankyti.

Boržomi-Charagauli nacionalinis parkas

Vaizdas į parką nuo Zekari perėjos

Vienas iš didžiausių nacionalinių parkų Europoje. Parkas labai tinkamas kelionėms: Mažojo Kaukazo kalnai kompaktiški ir jaukūs, siauri slėniai, eglių miškai, kalnų upeliai. Maršrutų aukštis nuo 800m iki 2642m, keliauti galima nuo balandžio iki spalio. Parko direkcija įsikūrusi Boržomi miestelio pakraštyje, Meskheti gatvė 23 (dešinėj pusėj išvažiuojant iš Boržomi Achaltcikchė link). Labai paslaugūs darbuotojai, kalba angliškai. Sumokėjus už nakvynes parke (5 GEL žmogui) gausite puikų trekingo žemėlapį. Parkas turi savo tinklapį, tel. +995 577 101 857, +995 599 233 449.

Parke sužymėti 9 maršrutai, nuo pusdienio trukmės iki 4 dienų. Yra įrengtos 4-ios stovyklavietės su mediniais namukais, būtina turėti savo miegmaišius, indus ir maistą (miegmaišius ir palapines galima išsinuomoti parko direkcijoje). Parke gyvena apie 60 rudujų meškų, kol kas incidentų su turistais nepasitaikė.

Stovyklavietė prie Kvabischevi

Į parką galima patekti tik per parko vartus, kuriuos saugo reindžeriai. Yra keli parko vartai, paprastai prie jų būna įrengta stovyklavietė. Stovyklavau prie Kvabischevi parko vartų, viena iš gražiausių vietų kur esu nakvojęs palapinėje. Laukymė apsupta stačių kalnų sienų, aplink eglių miškas (su kuru nėra problemų), nedidelis upeliukas. Puiku pasėdėti prie laužo.


Kitas įdomus maršrutas: nuo Abastumani miestuko pakilti į Zekari perėją. Pakeliui sutiksite suakmenėjusius medžius. Puikūs vaizdai. Nuo parko vartų iki perėjos apie 8km, galima pakilti su visureigiu.

Kur apsistoti

  • Kvabischevi kaime, apie kilometrą nuo parko vartų, yra labai svetingi svečių namai (yra rodyklė nuo kelio). Šeimininkas tarybiniais laikais buvo aukštas ekonominės milicijos pareigūnas ir puikioje vietoje pasistatė vilą. Viskas kas tuo metu buvo geriausia: čekiška santechnika, suomiška medžio imitacija ir pan. Vakarieniauti galima arba terasoje, arba erdvioje pokylių salėje. Gera virtuvė, smagūs šeimininkai. Verta paskambinti iš anksto ir paprašyti upėtakių. Kaina nuo 20 GEL (be maitinimo) iki 50 GEL(valgymas iki nukritimo). Prie kaimo labai įdomi šv. Marijos bažnytėlė (VI a.);
  • Atskuri kaime, kur irgi yra parko vartai, yra svečių namai (yra rodyklė nuo kelio);
  • Abastumani kurorte. Iki parko vartų penketas kilometrų;

Abastumani

Buvusi carų vasaros rezidencija, vėliau moterų vienuolynas. Sudegė 2008 metais

Kalnų kurortas, įkurtas XIX a. Rusijos caro Aleksandro III-jo sūnų didijų kunigaikštį Georgijų Romanovą sužavėjo šis kalnų slėnis, garsėjantis karšto mineralinio vandens šaltiniais, tyru oru ir puikiu mikroklimatu. Jo pastangomis įkurtas spa kurortas. Čia jis praleisdavo daug laiko, būdamas 28 metų netikėtai, važinėdamas motociklu, čia ir mirė. Širdis ir kiti organai buvo palaidoti Abastumani. Tarybiniais laikais paminklais buvo susprogdintas, dabar toje vietoje pastatytas kryžius (iš kart už Abastumani važiuojant link Zekari). Tarybiniais laikais Abastumani veikė kelios sanatorijos sergantiems kvėpavimo ligomis. Po sovietų sąjungos subyrėjimo kurortas ėmė merdėti, dabar po truputi atsigauna. Labai žavi senoji kurortinė architektūra - mediniai namai su raižiniais išraižytais balkonais. Deje, vaizdą gadina įvairūs priestatėliai.

Abastumani observatorijoje

Abastumani observatorija. Ant šalia esančio Kanobili kalno 1932 metais buvo įkurta observatorija. Vienas iš pirmųjų pirkinių buvo vienas iš moderniausių to meto vokiškų teleskopų. Teleskopas veikia dabar, vienas iš didžiausių pasaulyje teleskopų tiesioginiam dangaus stebėjimui. Susitarus su observatorijos astronomais gali sutarti dėl ekskursijos ir nakvynės. Dabar galingas observatorijos kompleksas stipriai apgriuvęs, bet vieta tikrai įdomi. Nuo Abastumanio centro į observatoriją galima pasikelti lyno keltuvu (pirmą kartą kėliausi 1975 metais - niekuo nepasikeitęs) arba 5 km ilgio vingiuotu ir siauru keliuku.

Keltuvas į Abastumani observatoriją

Pagrindinė atrakcija - 1869 metais pastatytos karšto mineralinio vandens vonios. Aplankyti jas galima visą parą, vieta labai mėgiama vietinių gyventojų.

Kur apsistoti

Viešbutis Abastumani centre (dabar neveikia)

Labai keista, bet surasti nakvynę nėra paprasta. Privačių svečių namų nėra. Miestelio pakraštyje už kambariuką tarybinių laikų sanatorijoje prašo 50 GEL. Buvęs pigus (bet gan ekstremalus) viešutis centre užsidarė. Geresnis variantas yra apsistoti pačiame miestelio centre esančiame privačiame viešbutyje. Jis priklauso šalia esančio restoranėlio šeimininkams, už dviejų aukštų apartamentus prašo 60 GEL. Apartamentuose laisvai tilptų 6 žmonių grupė. Beje, kambarių tvarkytoja dirba lietuvė Regina, į ši kraštą nutekėjusi dar 70-taisiais...

Centre esantis restoranėlis gan simpatiškas, žuvis jiems pavyksta gerai, bet šašlyko geriau neužsisakinėti.

Boržomi

Kurortas, garsus savo mineraliniais vandenimis ir parkais. Turi simpatišką ir atrestauruotą senamiestį. Pagrindinis parkas neseniai renovuotas, galima nemokamai prisipilti garsaus Boržomio mineralinio vandens. Kurortas buvo įkurtas 1829 metais, kai buvo įvertintos mineralinio vandens gydomosios sąvybės. Tarybiniais laikais buvo pristatyta gausybė sanatorijų, po Sąjungos griuvimo sanatorijose įsikūrė pabėgėliai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kurortas atsigauna, dygsta nauji viešbutėliai. Vieta labai populiari tarp gruzinų. Puikus klimatas ir kraštovaizdis, kurortą supa kalnai, apaugę reliktiniais eglių miškais. Palei Kurą (gruziniškai - Mtkvari) gausu restoranėlių, kur galima labai skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Kepti upėtakius labai gerai moka. Gera vieta apsistojimui ramaus civilizuoto poilsio mėgėjams. Aktyvesniems keliautojams gali būti nuobodoka sanatorinė aplinka.

Bakuriani

Antras pagal populiarumą Gruzijos kalnų slidinėjimo kurortas, apie 30 km nuo Boržomio. Kurortas 1700m aukštyje, klimatas žymiai švelnesnis negu Gudauri. Puikus kraštovaizdis traukia čia keliautojus ir vasarą. Gausu įvairaus lygio viešbučių ir poilsio namų. Vienas iš įdomiausių būdų patekti į Bakuriani - atvažiuoti vietiniu traukinuku ("kukuška"), lėtai puškuojančiu per puikius miškus. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki kovo pabaigos, vasarą puikios vietos pasivaikščiojimams. Dabar labai populiarėja pasivažinėjimai kalnų dviračiais, puikios vietos paskraidymams parasparniais. Šias vietas mėgsta ir bekelės mėgėjai, yra firmų organizuojančių "offroad" keliones.

Zarzma vienuolynas

Zarzma vienuolynas

Vienas iš iš įdomiausių Gruzijos architektūrinių pastatų. Apie 30km nuo Akchalchichės, važiuojant link Godzerži perėjos. Labai vaizdinga vieta - nedidelis kaimelis upės slėnyje. Iš kart už vienuolyno praideda pakilimas į perėją. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar VIII amžiuje, vėliau vienuolynas plėtėsi. XVI amžiuje šį kraštą užėmė turkai, ir iki XX a. pradžios vienuolynas buvo apleistas. Dabar restauruojamas ir vėl įgavo gyvybės. Beje, XIX amžiaus pabaigoje vienuolyno kopiją caro nurodymu buvo pastatyta Abastumani ir pavadinta Naująja Zarzma.

Asmeniniai įrankiai
Translate